Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Bendra idėja“ bankroto byloje Nr. B2-2817-431/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, nes pagal šią normą galima atlikti tik tokius kreditorių reikalavimų patikslinimus, kurie susiję išimtinai su bankroto proceso eiga – kreditorių reikalavimų sumažinimą dėl išmokėtų piniginių sumų ar jų padidinimą. Teismas privalėjo vadovautis reikalavimo perleidimą reglamentuojančiomis CK ir Įmonių bankroto įstatymo normomis bei nagrinėti su reikalavimo perleidimu susijusias aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi, kadangi procesinių teisių perėmimo institutas skiriasi nuo kreditoriaus pasikeitimo bankroto byloje. AB Šiaulių banko pateikti dokumentai (2013 m. gegužės 3 d. patvirtinimas apie perimtas reikalavimo teises iš BAB Ūkio banko, 2013 kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis, 2012 m. spalio 1 d. išrašas iš Juridinių asmenų registro) nepatvirtina, kad AB Šiaulių bankas iš BAB Ūkio banko perėmė reikalavimo teisę į BUAB „Bendra idėja“; pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra teisėtas pagrindas kreditorių bankroto byloje pasikeitimui, ar AB Šiaulių banko pateikti įrodymai patvirtina reikalavimo teisės (taip pat dydžio) į BUAB „Bendra idėja“ perėmimą. BAB Ūkio banko 2013 m. kovo 13 d. atsiliepimas į kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. CIK-249/2013, patvirtina, kad BAB Ūkio bankas save laiko BUAB „Bendra idėja“ kreditoriumi.Apeliantas yra ne tik BUAB „Bendra idėja“ kreditorius, bet ir hipotekos skolininkas, kuriam nuosavybės teise priklausantis turtas įkeistas užtikrinant BUAB „Bendra idėja“ įsipareigojimų BAB Ūkio bankui įvykdymą, skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl apelianto teisių ir pareigų jam nepranešus.

Skundžiama nutartis priimta įvertinus visas svarbias bylos aplinkybes, byloje esančius dokumentus ir atsižvelgus į aukštesnės instancijos teismo nutartis, susijusias su kreditoriaus pasikeitimu ir naujojo kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimu. Nepagrįstas skundo motyvas, kad kreditorių reikalavimų patikslinimai galimi tik susijęs su piniginių sumų patikslinimu dėl bankroto proceso eigos. Šiuo atveju, kai kreditorinio reikalavimo dydis nesikeičia, vieno kreditoriaus pakeitimas kitu negali turėti neigiamos įtakos nei pačiai bankrutuojančiai įmonei, nei įmonės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. BAB Ūkio bankas atsiliepimas į kasacinį skundą pasirašytas praėjus tik 10 dienų po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo.Skundžiama nutartis nėra tiesiogiai susijusi su hipotekinio skolininko (apelianto) teisėmis ir pareigomis, kadangi įstatymas nedraudžia kreditoriui perleisti hipoteka užtikrintą reikalavimą.

AB Šiaulių bankas yra teisėtas AB Ūkio banko teisių, įsipareigojimų ir turto perėmėjas. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo įpareigojęs AB Šiaulių banką pateikti dokumentus, patvirtinančius reikalavimų perėmimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje buvo patvirtintas BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas, grindžiamas šalių 2007 m. gegužės 17 d. sudaryta kredito sutartimi, būtent iš tos pačios kredito sutarties kylančias reikalavimo teises ir yra perėmęs AB Šiaulių bankas. Teismas, būdamas aktyvus bankroto procese, patikslino kreditorių sąrašą, pagrįstai remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. ir 2013 m. liepos 9 d. nutartimis.Pažymi, kad bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, 2013 m. liepos 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl kreditoriaus BAB Ūkio banko teisių perėmėjo AB Šiaulių banko perkėlimo į trečią kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, kadangi nebeliko hipoteka užtikrinto turto; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi šį administratoriaus prašymą patenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditoriaus pasikeitimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.

Apeliantas neteisus, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, leidžia teismo nutartimi patvirtinti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, sietina tik su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, sąlygojančiu įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą, be to, prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-1179/2013, 2013 m. birželio 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1654/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Bendra idėja“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų hipoteka užtikrintas AB Ūkio banko 5 619 251,62 Lt reikalavimas, kuris 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo sumažintas iki 29 717,02 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas AB Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi sumažinto AB Ūkio banko finansinio reikalavimo, 2013 m. birželio 21 d. nutartimi suinteresuotą asmenį AB Ūkio banką pakeitė jo procesinių teisių perėmėju AB Šiaulių banku; 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį pakeitė – sumažino AB Ūkio banko, kurio teises perėmė AB Šiaulių bankas, kreditorinį reikalavimą iki 999 801,62 Lt. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Bendra idėja“ kreditorių sąrašą, kuriame vietoj hipotekos kreditoriaus AB Ūkio banko su 999 801,62 Lt reikalavimu nurodė jo teisių perėmėją AB Šiaulių banką. Taigi, kreditorių sąrašo tikslinimas, kiek tai susiję su BAB Ūkio banko finansinio reikalavimo dydžio nustatymu, pagrįstai atliktas vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio nuostatomis. Esant 2013 m. liepos 9 d. nutarčiai, kuria Lietuvos apeliacinis teismas sumažino AB Ūkio banko, kurio teises perėmė AB Šiaulių bankas, kreditorinį reikalavimą BUAB „Bendra idėja“ bankroto byloje iki 999 801,62 Lt, pirmosios instancijos teismas, tikslindamas bendrą kreditorinių reikalavimų sumą ir tvirtindamas patikslintą kreditorių sąrašą, negalėjo šios nutarties ignoruoti (CPK 18 str.) ir kreditorių sąrašą privalėjo tikslinti atsižvelgdamas į šios aukštesnės instancijos teismo nutarties nurodymus.

Argumentais dėl kreditoriaus BAB Ūkio banko pakeitimo jo teisių perėmėju AB Šiaulių banku apeliantas iš esmės kritikuoja įsiteisėjusias Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. ir 2013 m. liepos 9 d. nutartis. Tačiau dėl šių nutarčių motyvų pasisakyti neturi kompetencijos nei pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių sąrašo pakeitimus, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties motyvų, teismas vertino AB Šiaulių banko pateiktus dokumentus ir sprendė apie pagrindo konstatuoti, kad AB Šiaulių bankas perėmė AB Ūkio banko reikalavimo teises, kylančias iš 2007 m. gegužės 17 d. UAB „Bendra idėja“ ir AB Ūkio banko sudarytos kredito sutarties, egzistavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių teisių perėmimas negalimas be materialiųjų subjektinių teisių perėmimo (CPK 48 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.