Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-07 · Administracinė byla Nr. I-3058-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
I-3058-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01786-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3058-162/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01786-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje adresu Jūros g. 1 laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. spalio 14 d. bei areštinėje adresu Kauno g. 6 laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. liepos 12 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 4-8).

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų patalpinant jį į kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, kamerose nebuvo ventiliacijos, sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Nurodo, jog pasivaikščiojimui gryname ore buvo skirta tik viena valanda. Klaipėdos AVPK administracija pareiškėjui neužtikrino galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, neleido jiems skambinti, taip pat negalėjo apsilankyti bibliotekoje, kirpykloje, sporto salėje, pas psichologus. Teigia, jog buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais, nors visada nurodydavo esąs nerūkantis.

Paaiškina, kad 2016 m. liepos 7 d., atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, prašė vaistų nuo danties ir galvos skausmo, tačiau į jo prašymą nebuvo reaguojama. Tačiau vėliau Klaipėdos AVPK pareigūnė padavė neaiškios paskirties tabletes, nuo kurių pareiškėjui pasidarė bloga. Nurodo Klaipėdos AVPK administracijai teikęs skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į juos nebuvo reaguojama, jie nebuvo registruojami.

Tvirtina, jog tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, todėl patyrė fizinius skausmus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, psichologinius sukrėtimus.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateikti duomenis įrodo, kad pareiškėjui A. B. įteiktas teismo šaukimas (b. l. 54-55), todėl sprendžiama, kad apie teismo posėdį jis informuotas tinkamai. Pareiškėjas nepareiškė noro dalyvauti 2016 m. spalio 17 d. 13.00 val. paskirtame teismo posėdyje (b. l. 8).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 11-16) su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies. Prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2016 m. liepos 12 d., kurio metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo būti pažeistas 5 paras iš areštinėje tuo laikotarpiu praleistų 39 parų. Akcentuoja, kad minimalaus ploto, tekusio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas neatitikimas pasireiškė labai trumpą laikotarpį. Teigia, jog reikia įvertinti, kad daliai areštinės kamerose laikomų asmenų išvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Be to, suimtieji vengia būti laikomi kamerose po vieną ir dėl to teikia žodinius prašymus nelaikyti jų kamerose vienų.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinė (adresu Jūros g. 1) atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinei, esančiai Jūros g. 1, turi būti taikomi ir pareiškėjo buvimo areštinėje metu, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pažymi, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1) kamerų patikrinimą ir konstatavo, kad oro judrumas nežymiai neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, tačiau pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Higienos normos HN 37:2009 neatitikimai nevertintini kaip pažeidimas. Be to, nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti Kauno g. 6, kurios atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtino komisija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, 2016 m. balandžio 4 d. atlikęs areštinės (Kauno g. 6) patikrinimą, pažeidimų nenustatė.

Teigia, jog areštinėje laikomi asmenys patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekdamas, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus, atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, tačiau nepaisant to, atlikti remonto darbai neduoda ilgalaikio efekto. Mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, netinkamai įrengto tualeto, neužtikrinto minimalaus kameros ploto ir pan. yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Pabrėžia, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai bei nepažeidžia pareiškėjo teisės į privatumą.

Pažymi, jog Klaipėdos AVPK areštinėje visiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančiųjų, yra sudaromos sąlygos kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru ir tokie asmenys būna laikomi atskirai. Pareiškėjas nusiskundimų areštinės administracijai dėl laikymo su rūkančiais asmenimis nereiškė.

Teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, teisę paskambinti telefonu, skaityti ir kt., kadangi šis teisės aktas reglamentuoja bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus bausmių vykdymo institucijose, tačiau ne areštinėje.

Pažymi, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu ne kartą kreipėsi į bendruomenės slaugytoją. Kiekvieno kreipimosi metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas, jam 7 kartus teiktas gydymas vaistais. Tačiau dėl danties ir galvos skausmo į bendruomenės slaugytoją pareiškėjas nesikreipė.

Nurodo, jog policijos pareigūnams, vykdantiems tarnybą areštinėje, yra draudžiama perduoti ir priimti iš policijos areštinėje laikomų asmenų daiktus, kalbėti su jais. Be to, policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės patalpas draudžiama įnešti visų rūšių stipriai veikiančius medikamentus be gydytojo leidimo. Pažymi, jog nėra faktinių duomenų apie tai, kad pareigūnė davė pareiškėjui neaiškios paskirties tablečių. Atkreipia dėmesį, kad gydytojo paskirtus ar bendruomenės slaugytojos sprendimu skiriamus vaistus išduoda bendruomenės slaugytoja, kuriuos ligonis išgeria bendruomenės slaugytojos akivaizdoje, kadangi priešingu atveju nebūtų galima įsitikinti ar vaistai panaudoti pagal paskirtį.

Nurodo, kad pareiškėjas skundų, pareiškimų, prašymų dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių neteikė. Pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu fiksuota iki 10 pareiškėjo susirašinėjimo su kitais asmenimis, visuomenės organizacijomis ar pareigūnais. Apie tai, kad korespondencija buvo priimta ir užregistruota patvirtina pareiškėjo pasirašytos registracijos kortelės šaknelės.

Tvirtina, jog pareiškėjas abstrakčiais teiginiais grindžia patirtą žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie jos atsiradimą. Be to, pareiškėjas nuolat daro tyčines nusikaltimas veikas (13 kartų teistas), todėl darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, kad bus apribota jo laisvė ir jis patirs nemalonių išgyvenimų. Atsižvelgiant į piliečių bendrą materialinį lygį, į tai, kad prasta atsakovo turtinė padėtis bei teisingumo ir sąžiningumo principus, mano, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 52). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje atitinkamais periodais 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. spalio 14 d. (Jūros g. 1) bei nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. liepos 12 d. (Kauno g. 6), atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-16113 „Dėl A. B. skundo“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu areštinėje adresu Jūros g. 1, Klaipėda, pažeidžiant minimalų ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimą, buvo laikomas 5 paras kartu su kitu asmeniu kameroje Nr. 14, kurios bendras plotas 6,56 kv. m. (iš bendrojo ploto atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 2,68 kv. m.) laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. (b. l. 17-18). Tačiau kitais periodais pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės (adresu Jūros g. 1 bei Kauno g. 6, Klaipėda) kamerose nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (minėta, toliau – ir Higienos norma HN 37:2009).

Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Taisyklių 7.13 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas. Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, kamerose sanitarinis mazgas nebuvo aptvertas sienele, o Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno g. 6, kamerose sanitarinis mazgas buvo be durų, todėl nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.

Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, kaip ir reglamentuoja Higienos norma HN 37:2009 20 punktas. Mano, kad toks pertvaros įrengimas yra tinkamas, nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų, o privatumo lygį padidina kameroje esantis audinys (širma, užuolaida), kuriuo nėra uždrausta naudotis. Pabrėžė, kad Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno g. 6, kamerose esantys sanitariniai mazgai suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, patikrinimą, 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatė, kad Klaipėdos AVPK esantis sanitarinis mazgas nuo kameros bendro ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, todėl nėra pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas (b. l. 43-45). Atsakovo atstovas neginčija, kad areštinės kamerose sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm pertvaromis, tačiau teigia, kad toks atskyrimas yra tinkamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra aiškiai konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2106-624/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4104-822/2016). Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Teismo pažymėta, kad byloje nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4104-822/2016).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo bendro pobūdžio teiginį, kad areštinės (Jūros g. 1) kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., buvo užuolaida). Nors atsakovo atstovas atsiliepime ir nurodo, kad pareiškėjas galėjo panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą), tačiau nepateikė jokių domenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar širmos, kurios galėjo būti panaudotas užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas neįrodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu Klaipėdos AVPK areštinės (adresu Jūros g. 1) kamerose.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno g. 6, kamerose sanitarinis mazgas buvo be durų, todėl nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, yra naujai pastatyta, jos atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 36-37). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno g. 6, patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė (2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktas Nr. PA.3-8(18.4.1.3.12), b. l. 46-47).

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, tik neseniai pradėta eksploatuoti bei atsakovo atstovui pateiktus naujausius duomenis apie jos atitikimą teisės aktų reikalavimams, teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė užtikrinęs teisę į privatumą ir tinkamas kalinimo sąlygas šioje areštinėje.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą, tik jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėda.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo veikiančios ventiliacijos.

Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areštinės tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį, kuriame nurodyta, kad areštinėje yra <...> įrengtas natūralus ir mechaninis vėdinimas (b. l. 31-32), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 35) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 33-34), kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Bylos medžiaga nustatyta, pareiškėjas A. B. įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. spalio 14 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje adresu Jūros g. 1 (kamerose Nr. 14 ir 24) bei laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. liepos 12 d. areštinėje adresu Kauno g. 6 (kamerose Nr. 3, 4 ir 14).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 39-42). Patikrinimo metu buvo tikrinamos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, išvadoje konstatuota, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios – nepasitvirtino.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 43-45). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 14 ir 23. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akto Nr. K3-472, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, išvadoje konstatuota, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 14 ir 23 šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, ant sienų ir lubų yra pelėsis – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama ventiliacija. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip pažeidimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams analogiškais kaip ir 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte argumentais (kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus).

Apibendrinus patikrinimo aktuose užfiksuotas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pažeidimas dėl netinkamos ventiliacijos buvo kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (taip pat ir Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3 punktu), jis nelaikytas pažeidimu, kadangi jo pašalinmui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ne tik kameroje Nr. 14, bet ir kameroje Nr. 24, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes patikrinimo metu ši kamera nebuvo patikrinta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl ventiliacijos pažeidimai nebuvo vertinami, o kitų pažeidimų nenustatyta, todėl darytina išvada, jog pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 24.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno g. 6, patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 46-47). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 4, 6 ir 15. Patikrinimo metu nustatyta, kad areštinės gyvenamose patalpose yra natūralus apšvietimas, yra galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, be to, areštinėje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybės vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Tokiu būdu, pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl netinkamos ventiliacijos nepasitvirtino.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš nerūkančiųjų asmenų teisės būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų. Pareiškėjas skunde teigia, kad atvežtas į Klaipėdos AVPK areštinę nurodydavo esantis nerūkantis, tačiau nepaisant to buvo talpinamas į kameras kartu su rūkančiais asmenimis.

Su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerūkančius asmenis atskirti nuo rūkančiųjų. Higienos normos HN 37:2009 13 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šis draudimas taip pat įtvirtintas Taisyklių 10.10 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. liepos 20 d. pažyma, pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. kovo 14 d. (atvykus į įstaigą) buvo nurodęs, kad jis yra nerūkantis (b. l. 59). Tačiau duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai buvo išreiškęs žodžiu ar raštu norą būti kartu su nerūkančiais asmenimis, ar būtų turėjęs kažkokių nusiskundimų dėl to, kad yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nėra. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigą nerūkančius asmenis atskirti nuo rūkančiųjų.

Pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą ir dėl to, kad Klaipėdos AVPK administracija nesuteikė jam galimybės palaikyti socialinius ryšius, neleido skambinti artimiesiems, apsilankyti bibliotekoje, kirpykloje, sporto salėje, pas psichologus.

Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areštinių įrengimo reikalavimus, ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, nustatančios teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, nenumato kirpyklų, bibliotekų, sporto salių ar taksofono įrengimo.

Teismas pažymi, jog areštinė, yra specifinė įstaiga, į kurią asmenys laikinai perkeliami, kol bus atliekami tam tikri procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant kituose įkalinimo įstaigose (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taisyklės nenumato galimybės nuteistiesiems ar sulaikytiems asmenims, esantiems teritorinėse areštinėse, skambinti artimiesiems. Be to, Taisyklių 19 punktas numato, kad sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, ir suimtiems asmenims pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama, jei yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, kurio žinioje yra byla, prokuroro raštiškas leidimas, o Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Vadinasi, suimtiesiems ar nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į teritorines areštines, neprivalo būti sudarytos galimybės jiems skambinti ar pasimatyti su artimaisiais.

Taisyklės ir Higienos norma HN 37:2009 nenumato psichologo kabineto areštinėse įrengimo. Taisyklės ir Higienos norma HN 37:2009 numato tik įrengimą medicinos punkto, kuriame budi bendruomenės slaugytojas, kuris užtikrina būtinąją pagalbą bei suteikia pirmąją pagalbą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad 2016 m. liepos 7 d. atvykus į Klaipėdos AVPK, jam nebuvo išduoti vaistai nuo skausmo, be to, pareigūnė buvo davusi neaiškios paskirties tabletes.

Taisyklių 70 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: 72.1. per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); 72.2. kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį. Taisyklių 79 punkte numatyta, kad policijos areštinėje yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas (3 priedas), kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą.

Iš Klaipėdos AVPK areštinės A. B. medicininės kortelės Nr. 30-00522-15 išrašo matyti, jog pareiškėjui skundžiantis sveikata (trauminė epilepsija), jam skirti vaistai Finlepsin (b. l. 20). Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausioji bendruomenės slaugytoja 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjui A. B. Klaipėdos AVPK areštinėje buvo išduodami vaistai, kuriuos ligonis turėjo iškart išgerti, įsitikinant, kad jie suvartoti pagal paskirtį (b. l. 19).

Pareiškėjas papildomame paaiškinime nurodė, kad niekada nėra sirgęs traumine epilepsija ir buvo jam išduodami netinkami vaistai (b. l. 58).

Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad į bylą pateiktoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 24-7321 nurodyta, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje apie susirgimą traumine epilepsija nėra, tačiau Klaipėdos AVPK areštinės pareiškėjo asmens medicininės sveikatos kortelėje nurodyta, kad pareiškėjo nusiskundimai buvo būdingi trauminei epilepsijai (b. l. 20, 60). Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas po vaistų vartojimo turėjo kokių nors nusiskundimų dėl pablogėjusios sveikatos ar jam skirtų netinkamų vaistų.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūrą. Duomenų, kad pareiškėjas į bendruomenės slaugytoją 2016 m. liepos 7 d. kreipėsi dėl danties ir galvos skausmo, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnė pareiškėjui galėjo išduoti neaiškios paskirties tabletes.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, pareiškėjo argumentas, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į sveikatos priežiūrą, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad Klaipėdos AVPK administracijai teikė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į juos nebuvo reaguojama, jie nebuvo registruojami.

Taisyklių 14 punktas numato, kad žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai. Kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu užregistruota iki 10 susirašinėjimo su kitais asmenimis, valstybės institucijomis ir kt. (b. l. 21). Apie tai, kad korespondencija buvo priimta ir užregistruota patvirtina pareiškėjo pasirašytos registracijos kortelės šaknelės (b. l. 22-30). Duomenų, kad pareiškėjas skundus teikė būtent Klaipėdos AVPK administracijai, nėra.

Pareiškėjo teigimu, jo teisės buvo pažeistos ir tuo, kad tik vienai valandai buvo išvedamas į lauką pasivaikščioti.

Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka. Taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę (policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai) kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taisyklių 54 nustatyta, jog policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taisyklių 55 numato, kad pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam areštinėje kasdien buvo suteikiamas vienos valandos pasivaikščiojimas, todėl sprendžiama, kad vadovaujantis Taisyklių 7.10 punktu, pareiškėjo teisė kasdien pasivaikščioti vieną valandą gryname ore buvo užtikrinta tinkamai.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėda, pareiškėjas 5 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m., tuo būdu pažeidžiant Taisyklių 80 punktą, be to, minėtoje areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, todėl patyrė fizinius skausmus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, psichologinius sukrėtimus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia (be kita ko) iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (minėta, toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Klaipėdos AVPK areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidžiant Taisyklių 80 punktą buvo laikomas 5 paras, vietoje 5 kv. m. pareiškėjui teko 2,68 kv. m. kameros ploto, be to, Klaipėdos AVPK areštinės (adresu Jūros g. 1, Klaipėda) kamerose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.

Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pažeidimo trukmę (pažeidimas dėl minimalaus ploto neužtikrinimo truko tik 5 paras) ir mąstą (vienam asmeniui teko 2,68 kv. m. ploto) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 35 Eur (7 Eur už parą) bei 50 Eur už pažeistą teisę į privatumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 85 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė