- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- A-2839-624/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01786-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų laikant jį kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje jis buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, taip pat kamerose nebuvo ventiliacijos, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimui gryname ore buvo skirta tik viena valanda. Klaipėdos apskrities VPK administracija pareiškėjui neužtikrino galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, neleido jiems skambinti, taip pat pareiškėjas negalėjo apsilankyti bibliotekoje, kirpykloje, sporto salėje, pas psichologus. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais, nors visada nurodydavo esąs nerūkantis. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. liepos 7 d., atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, prašė vaistų nuo danties ir galvos skausmo, tačiau į jo prašymą nebuvo reaguojama. Vėliau Klaipėdos apskrities VPK pareigūnė padavė neaiškios paskirties tabletes, nuo kurių pareiškėjui pasidarė bloga. Pareiškėjas akcentavo, jog Klaipėdos apskrities VPK administracijai teikė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į juos nebuvo reaguojama, t. y. jie nebuvo registruojami. Dėl to, kad buvo laikomas nežmogiškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, pareiškėjas patyrė fizinius skausmus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus ir psichologinius sukrėtimus.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime (b. l. 11–16) su pareiškėjo skundu iš dalies sutiko ir prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2016 m. liepos 12 d. Šiuo laikotarpiu, atsakovo teigimu, teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo būti pažeistas 5 paras iš areštinėje tuo laikotarpiu praleistų 39 parų. Atsakovas akcentavo, kad minimalaus ploto, tekusio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas neatitikimas pasireiškė labai trumpą laikotarpį. Atsakovas teigė, jog reikia įvertinti, kad daliai areštinės kamerose laikomų asmenų išvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Be to, suimtieji vengia būti laikomi kamerose po vieną ir dėl to teikia žodinius prašymus nelaikyti jų kamerose vienų.Atsakovo nuomone, Klaipėdos apskrities VPK areštinė (adresu Jūros g. 1) pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma 37:2002) Higienos normos reikalavimus, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos apskrities VPK areštinės (Jūros g. 1) kamerų patikrinimą ir konstatavo, kad oro judrumas nežymiai neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, tačiau pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Higienos normos HN 37:2009 neatitikimų nevertino kaip pažeidimo. Be to, nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos apskrities VPK areštinė, esanti Kauno g. 6, kurios atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtino komisija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, 2016 m. balandžio 4 d. atlikęs areštinės (Kauno g. 6) patikrinimą, pažeidimų nenustatė.Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, netinkamai įrengto tualeto, neužtikrinto minimalaus kameros ploto ir pan. yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Atsakovas pabrėžė, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai bei nepažeidžia pareiškėjo teisės į privatumą. Be to, Klaipėdos apskrities VPK areštinėje visiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančiųjų, yra sudaromos sąlygos kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru ir tokie asmenys būna laikomi atskirai, tačiau pareiškėjas nusiskundimų areštinės administracijai dėl laikymo su rūkančiais asmenimis nereiškė.Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje metu ne kartą kreipėsi į bendruomenės slaugytoją. Kiekvieno kreipimosi metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas, jam 7 kartus teiktas gydymas vaistais. Tačiau dėl danties ir galvos skausmo į bendruomenės slaugytoją pareiškėjas nesikreipė. Taip pat nurodė, kad nėra faktinių duomenų apie tai, kad pareigūnė davė pareiškėjui neaiškios paskirties tablečių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, 85 Eur neturtinei žalai atlyginti.Dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo teismas, remdamasis Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-16113 „Dėl A. B. skundo“ pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu areštinėje adresu Jūros g. 1, Klaipėda, pažeidžiant minimalų ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimą, buvo laikomas 5 paras kartu su kitu asmeniu kameroje Nr. 14, kurios bendras plotas 6,56 kv. m laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. (b. l. 17–18). Tačiau kitais periodais pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinės (adresu Jūros g. 1 bei Kauno g. 6, Klaipėda) kamerose nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas.Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimo teismas nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs Klaipėdos apskrities VPK areštinės, esančios Jūros g. 1, patikrinimą, 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatė, kad Klaipėdos apskrities VPK esantis sanitarinis mazgas nuo kameros bendro ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, todėl nėra pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas (b. l. 43–45). Atsakovas neginčijo, kad areštinės kamerose sanitariniai mazgai atskirti 120–130 cm pertvaromis, tačiau teigė, kad toks atskyrimas yra tinkamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime nurodė bendro pobūdžio teiginį, jog areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Nors atsakovo atstovas atsiliepime ir nurodė, kad pareiškėjas galėjo panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą), tačiau nepateikė jokių domenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar širmos, kurios galėjo būti panaudotas užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu Klaipėdos apskrities VPK areštinės (adresu Jūros g. 1) kamerose. Dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinės, esančio adresu Kauno g. 6, teismas atkreipė dėmesį, kad ši areštinė yra naujai pastatyta, jos atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 36–37). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs Klaipėdos apskrities VPK areštinės, esančios Kauno g. 6, patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė (2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktas Nr. PA.3-8(18.4.1.3.12), (b. l. 46–47). Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, tik neseniai pradėta eksploatuoti bei į atsakovo pateiktus naujausius duomenis apie jos atitikimą teisės aktų reikalavimams, teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė užtikrinęs teisę į privatumą ir tinkamas kalinimo sąlygas šioje areštinėje. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą, tik jį laikant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėda.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos atmėtė, nurodydamas, kad remiantis patikrinimo aktų duomenimis (b. l. 39–45) pažeidimas dėl netinkamos ventiliacijos buvo kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HM 37:2009 2 punktu jis nelaikytinas pažeidimu, kadangi jo pašalinimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Be to, teismas pažymėjo, kad spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ne tik kameroje Nr. 14, bet ir kameroje Nr. 24, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes patikrinimo metu ši kamera nebuvo patikrinta. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad dėl ventiliacijos pažeidimai nebuvo vertinami, o kitų pažeidimų nenustatyta, teismas konstatavo, jog pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 24.Teismas nurodė, kad remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. liepos 20 d. pažyma, pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. kovo 14 d. (atvykus į įstaigą) buvo nurodęs, kad jis yra nerūkantis (b. l. 59). Tačiau duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK administracijai buvo išreiškęs žodžiu ar raštu norą būti kartu su nerūkančiais asmenimis, ar būtų turėjęs kažkokių nusiskundimų dėl to, kad yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė pareigą nerūkančius asmenis atskirti nuo rūkančiųjų.Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog atsakovas nesuteikė jam galimybės palaikyti socialinius ryšius, neleido skambinti artimiesiems, apsilankyti bibliotekoje, kirpykloje, sporto salėje, pas psichologus, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato kirpyklų, bibliotekų, sporto salių ar taksofono įrengimo areštinėse. Be to, suimtiesiems ar nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į teritorines areštines, neprivalo būti sudarytos galimybės jiems skambinti ar pasimatyti su artimaisiais. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atmėtė pareiškėjo teiginius dėl skambučių artimiesiems ir apsilankymo bibliotekoje, kirpykloje ir sporto salėje.Pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo gydymo pirmosios instancijos teismas taip pat atmėtė, nurodydamas, kad iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės A. B. medicininės kortelės Nr. 30-00522-15 išrašo matyti, jog pareiškėjui skundžiantis sveikata (trauminė epilepsija), jam skirti vaistai Finlepsin (b. l. 20). Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausioji bendruomenės slaugytoja 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjui A. B. Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo išduodami vaistai, kuriuos ligonis turėjo iškart išgerti, įsitikinant, kad jie suvartoti pagal paskirtį (b. l. 19). Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad į bylą pateiktoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 24-7321 nurodyta, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje apie susirgimą traumine epilepsija nėra, tačiau Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareiškėjo asmens medicininės sveikatos kortelėje nurodyta, kad pareiškėjo nusiskundimai buvo būdingi trauminei epilepsijai (b. l. 20, 60). Be to, nebuvo duomenų, kad pareiškėjas po vaistų vartojimo turėjo kokių nors nusiskundimų dėl pablogėjusios sveikatos ar jam skirtų netinkamų vaistų. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leido spręsti, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūrą. Nei duomenų, kad pareiškėjas į bendruomenės slaugytoją 2016 m. liepos 7 d. kreipėsi dėl danties ir galvos skausmo, nei, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnė pareiškėjui galėjo išduoti neaiškios paskirties tabletes, byloje nėra, todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į sveikatos priežiūrą, laikė nepagrįstu.Galiausiai teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėda, pareiškėjas 5 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, tuo būdu pažeidžiant Taisyklių 80 punktą, be to, minėtoje areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas), todėl priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 85 Eur.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–83), kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą pripažįstant, jog buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog sanitarinis mazgas buvo tinkamai atitvertas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista. Be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu.Pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, netinkami įvertino priteistinos neturtinės žalos dydį. 85 Eur, atsakovo teigimu, yra neadekvatus dydis pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir neigiamiems išgyvenimams. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Pareiškėjas A. B. atsiliepime (b. l. 87) prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriuose jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Be to, kameros neatitiko higienos reikalavimų, t. y. sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, nebuvo pertvaros ar užuolaidos, kuri užtikrintų asmens privatumą. Dėl tokių neteistų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 5 paras laikytas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m), be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu, priteisė 85 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjui priteista 85 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Klaipėdos apskrities VPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Pažymėtina, kad Taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pagal į bylą pateiktą Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-16113 „Dėl A. B. skundo“ (b. l. 17–18) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 14, kurios plotas buvo 6,5 kv. m, joje kalėjo 1–2 asmenys, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, buvo 2,68 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 5 paras Klaipėdos apskrities VPK areštinėje (adresu Jūros g. 1) buvo laikomas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą.Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; Aleksandr Makarov prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas; Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis Klaipėdos apskrities VPK areštinės (adresu Jūros g. 1) kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo tinkamai užtikrintas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos minimalios kameros erdvės ir privatumo naudojantis tualetu trūkumo, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 85 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.