- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- I-458-561/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- žemės ūkio kooperatyvo „Aukštaitijos aruodai“
- Advokatai
- Simas Gudynas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Aukštaitijos aruodai“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas žemės ūkio kooperatyvas „Aukštaitijos aruodai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-2087486 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje pareiškėjui: a) apskaičiuota 44 909,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 216,12 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO priemonė) veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai); b) pritaikyta 1 670,71 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai) perėjimui už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui priklausančią paramą (kompensacinę išmoką) už 346,61 ha plotą, kurį, remiantis 2015 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1012153053-A1-1 (valdos Nr. 1012153053) (toliau – ir Paraiška), pareiškėjas deklaravo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“.
Nurodė, kad Sprendimu kompensacinės išmokos ir sankcijos apskaičiuotos, pritaikant moduliaciją pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės), 49 punktą (toliau – ir Moduliacija), taikant paramos mažinimą už pareiškėjo pagal EKO priemonę deklaruotą plotą, viršijantį 200 ha. Paaiškino, jog pareiškėjas pagal EKO priemonę iš viso deklaravo 346,61 ha plotą, susidedantį iš: 216,12 ha ploto, kuriame buvo auginami javai, už kuriuos pagal EKO taisyklių 48.1 punktą mokama 238 Eur už 1 ha dydžio parama; ir 130,49 ha ploto, kuriame buvo auginamos daugiametės žolės (raudonieji dobilai), už kuriuos pagal EKO taisyklių 48.5 punktą mokama 182 Eur už 1 ha dydžio parama.
Pažymėjo, jog ekologinę gamybą kontroliuojanti VšĮ „Ekoagros“, patikrinusi Paraiška deklaruotus plotus, dalyje jų, t. y. 8,05 ha plote, kuriame buvo auginami kmynai (už kuriuos parama mokama kaip už javus), nustatė ypatingai mažą derlių. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, Agentūra pritaikė pareiškėjui sankciją neskirti paramos už visą 8,05 ha plotą, kuriame nustatytas ypatingai mažas derlius. Pareiškėjas šios sankcijos neginčija ir su ja sutinka.
Pabrėžė, kad pareiškėjas neturėjo (nelaikė) sertifikuotų gyvulių ir todėl neatitiko EKO Taisyklių 23 punkto reikalavimų paramos skyrimui už daugiametes žoles (raudonuosius dobilus), Agentūra Sprendimu pritaikė sankciją ir paramos už visą 130,49 ha plotą, kuriame buvo auginami raudonieji dobilai (daugiametės žolės), neskyrė. Pareiškėjas šios sankcijos taip pat neginčija ir su ja sutinka.
Pritaikiusi aukščiau minėtas sankcijas, Agentūra papildomai visam pareiškėjo pagal EKO Priemonę deklaruotam plotui, t. y. 346,61 ha plotui (į jį įskaitant ir aukščiau minėtą 8,05 ha plotą (ypatingai mažas derlius) bei 130,49 ha plotą (raudonieji dobilai/daugiametės žolės), už kuriuos pritaikytos paramos neskyrimo sankcijos), pritaikė moduliaciją pagal EKO Taisyklių 49 punktą, t. y. paramos mažinimą už plotą, viršijantį 200 ha.
Teigė, jog Moduliacija pareiškėjui pritaikyta neteisėtai, nes Sprendime Agentūra nepagrindė ir neįrodė visų Moduliacijos taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, t. y. nepagrindė Moduliacijos taikymo objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, be to, Moduliacija pareiškėjui pritaikyta, pažeidžiant konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą.
Teigė, jog remiantis EKO taisyklių 49 punkto formuluote, Moduliacija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei metinė bendroji pareiškėjo prašoma paramos suma einamaisiais metais (ginčo atveju – 2015 m.) viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą. Agentūra, norėdama taikyti Moduliaciją, privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, kad bendra 2015 m. pareiškėjo prašoma paramos suma viršija 2015 m. numatytą metinę paramos sumą. Vien faktas, kad pareiškėjo pagal EKO priemonę deklaruojami plotai viršija 200 ha, nesudaro pagrindo ir nesuteikia teisės Agentūrai taikyti Moduliaciją.
Nurodė, jog EKO Taisyklių 49 punkte numatyta poveikio priemonė (Moduliacija) iš esmės atitinka vieną iš 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 64 straipsnio 4 dalyje nurodytų administracinių nuobaudų formų – paramos sumažinimą, todėl tokios poveikio priemonės taikymui, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, Agentūrai taikomi griežti įrodinėjimo reikalavimai. Pažymėjo, kad EKO Taisyklių 49 punkte nurodytų sumų, o tiksliau skirtumo tarp jų, t. y. skirtumo tarp bendros visų pareiškėjo einamaisiais metais prašomos paramos sumos ir bendros numatytos metinės paramos sumos, dydžiai turi esminės reikšmės teisingam pačios EKO Taisyklių 49 punkte numatytos poveikio priemonės pritaikymui. Atkreipė dėmesį į tai, kad skirtumas tarp paramos sumos, kuri pareiškėjui turėtų būti išmokėta, netaikant Moduliacijos, ir faktiškai Sprendimu apskaičiuotos paramos sumos (gautos, pritaikius Moduliaciją) sudaro 6 281,84 Eur. Darė išvadą, jog Agentūra objektyviais duomenimis nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės ir jos masto, kas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą.
Pabrėžė, kad Moduliacija pareiškėjui pritaikyta pažeidžiant konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą. EKO Taisyklių 49 punktas suformuluotas taip, kad jame numatyta poveikio priemonė (Moduliacija) turi būti taikoma absoliučiai visiems pareiškėjams, atitinkamais metais prašantiems paramos pagal EKO priemonę daugiau nei už 200 ha plotą. Kitaip tariant, nei EKO Taisyklių 49 punktas, nei kitos EKO Taisyklių nuostatos nenumato jokių išimčių, kad Moduliacija gali būti netaikoma (ar taikoma su išlygomis) tam tikriems pareiškėjams, prašantiems paramos pagal EKO priemonę už daugiau nei 200 ha. Pareiškėjo žiniomis, Moduliaciją Agentūra yra pritaikiusi ne visiems pareiškėjams, kurie 2015 m. prašė paramos pagal EKO priemonę daugiau nei už 200 ha plotą, pavyzdžiui, ŽŪB „Paminijai“. Kadangi, apskaičiuodama pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjui mokėtiną paramą ir taikydama Moduliaciją, Agentūra šiurkščiai pažeidė ne tik EKO Taisyklių 49 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Nurodė, jog jei teismas laikytųsi nuomonės, kad Moduliacija turėtų būti taikoma pareiškėjui, pareiškėjo įsitikinimu, Moduliacija pritaikyta pažeidžiant ne tik EKO Taisyklių 49 punkto nuostatas, bet ir VAĮ numatytą proporcingumo principą. Pažymėjo, jog Agentūra, taikydama Moduliaciją, minėto 8,05 ha ploto bei 130,49 ha ploto (viso 138,54 ha), už kuriuos parama nebuvo skiriama, neeliminavo iš bendro pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruoto ploto ir Moduliaciją apskaičiavo visam 346,61 ha plotui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kad EKO Taisyklių 49 punkte numatyta nuostata – „metinė bendroji pareiškėjų prašoma paramos suma einamaisiais metais“ – turėtų reikšti tą paramos sumą, kuri pagal EKO priemonę teisėtai priklauso ir skirtina visiems pareiškėjams pagal jų atitinkamais metais pateiktas paramos paraiškas po to, kai Agentūra tokias paraiškas tinkamai suadministruoja, t. y. po to, kai Agentūra įvertina visus paramai pagal EKO priemonę tinkamus plotus, pritaiko atitinkamas sankcijas (įskaitant paramos neskyrimą ir sumažinimą) ir apskaičiuoja galutinius visiems pareiškėjams pagal EKO priemonę mokėtinos paramos išmokų dydžius.
Pažymėjo, jog tokios nuomonės laikėsi ir Agentūra, ją patvirtindama pareiškėjo atstovams konsultacijos telefonu metu. Kitoks, nei pareiškėjo nurodytas, EKO taisyklių aiškinimas būtų nelogiškas ir neatitiktų EKO priemonės keliamų tikslų – kompensuoti visas dėl prisiimtų ekologinės gamybos įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas. Manė, jog jeigu Moduliacija būtų taikoma, atsižvelgiant į pirminį pareiškėjų paramos paraiškose pagal EKO priemonę deklaruojamą plotą (t. y. iki tokių paraiškų suadministravimo ir paramai tinkamų plotų nustatymo), tokiu atveju susidarytų situacija, kai pagal pirminius paraiškų duomenis pritaikius Moduliaciją visiems daugiau nei 200 ha pagal EKO priemonę deklaruojantiems pareiškėjams, būtų nepanaudota visa atitinkamais metais pagal EKO priemonę skirta (numatyta) paramos suma. Kitaip tariant, pareiškėjams, kurie nors ir tinkamai laikėsi visų ekologinei gamybai taikytinų reikalavimų, nebūtų kompensuojami visi dėl minėtų reikalavimų laikymosi patirti praradimai (papildomos išlaidos ar prarastos pajamos), nors tokioms kompensacijoms skirtų (numatytų) lėšų būtų pakankama. Tokiu būdu, pareiškėjo įsitikinimu, būtų pažeistas, be kita ko, VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatytas vienas kertinių viešojo administravimo principų, reikalaujantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta metinė paramos suma buvo nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 11 eilute, kurioje nurodyta, kad 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta metinė paramos suma yra 33 081 000 Eur. Pažymėjo, kad 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra 43 047 835 Eur, t. y. viršijo Sąraše numatytą metinę paramos sumą. Todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi EKO taisyklių 49 punktu, proporcingai sumažino pareiškėjai paramą pagal EKO priemonę.
Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Agentūra neturėjo teisės paramos pagal EKO priemonę skaičiuoti proporcingai nuo viso deklaruoto ploto, nes 138,54 ha (8,05 ha+130,49 ha) Agentūra pripažino kaip netinkamus paramai, nurodė, jog EKO Taisyklių 49 punkte yra aiškiai nurodyta, kad paramos mažinimas taikomas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Šiuo atveju, EKO Taisyklės nurodo, jog turi būti žiūrima ne į faktinį paramai skirti tinkamą plotą pagal EKO priemonę, o į deklaruotą plotą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2015 m. Paraiškoje deklaruotas remiamų augalų rūšių plotas (346,01 ha), už kurį pagal EKO priemonę buvo galima prašyti paramos, viršijo 200 ha, Agentūra atliko proporcingą paramos pagal EKO priemonę skaičiavimą (pagal Agentūros interneto tinklalapyje www.nma.lt pateiktą skaičiuoklę) visam pareiškėjo 2015 m. Paraiškoje nustatytam plotui pagal EKO priemonę.
Nurodė, jog pagal atliktus skaičiavimus, taikant EKO taisyklių 49 punktą, nustatyta, kad pareiškėjui pagal EKO priemonę apskaičiuota paramos suma yra 78 861,12 Eur, tačiau iš šios apskaičiuotos paramos sumos buvo atimta 33 951,41 Eur (1 670,53 (už 8,05 ha) ir 32 280,88 (už 130,49 ha)) paramos suma, kuri nepriklauso už 138,54 ha plotą, neatitinkantį paramos skyrimo reikalavimų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Agentūros atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. BR6-2087486 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjui apskaičiuota 44 909,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 216,12 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 1 670,71 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą (b. l. 17–23).
Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2015 m. birželio 15 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (valdos Nr. 1012153053), 2017 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 102 034,83 Eur paramą, iš jų, be kita ko, apskaičiuota 44 909,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 216,12 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 1 670,71 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Kompensacinė išmoka už 130,49 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (daugiametės žolės perėjimui) neskirta. Agentūra Sprendime atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad, skaičiuojant galutinę paramą pagal EKO priemonę, įvertintas faktas, jog bendras pareiškėjo pagal šią priemonę faktiškai nustatytas plotas viršijo 200 ha ribą, todėl, skaičiuojant galutinę paramą, vadovautasi EKO taisyklių 49 punktu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria apskaičiuota 44 909,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 216,12 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), pritaikyta 1 670,71 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) pateikė skundą teismui, teigdamas, kad Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, Agentūra, pareiškėjo atžvilgiu pritaikiusi EKO taisyklių 49 punktą, pažeidė konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą, taip pat proporcingumo principą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad su paskirtomis sankcijomis sutinka, tačiau teigė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą nesilaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų bei nepagrįstai pritaikė sankcijas visam deklaruotam plotui, t. y. 346,61 ha. Pareiškėjo teigimu, už 8,05 ha plotą (ypatingai mažas derlius) ir 130,49 ha plotą (raudonieji dobilai/daugiametės žolės) pritaikius sankcijas, jie negalėjo būti įtraukti taikant moduliaciją pagal EKO Taisyklių 49 punktą.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
LVAT, savo jurisprudencijoje formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012).
LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2016 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016; LVAT 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje A520-2294/2012 ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016; LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Iš skundžiamo Sprendimo turinio, matyti, jog Agentūra pagal 2015 m. Paraiškoje pateiktus duomenis galutinę paramą pagal EKO priemonę pareiškėjui apskaičiavo, vadovaudamasi EKO taisyklių 49 punktu.
EKO Taisyklių 49 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Plotas iki 200 ha laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 100 proc. Plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 70 proc.
Minėtos teisės normos aiškinimas lingvistiniu teisės aiškinimo metodu suponuoja išvadą, jog šios normos taikymas sietinas su tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu. Tai yra, tam, kad būtų teisinis pagrindas taikyti EKO Taisyklių 49 punktą, turi būti nustatyta: 1) metinė bendroji visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais; 2) maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma; 3) metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais turi viršyti bendrą numatytą metinę paramos sumą. Tik nustačius, kad metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, yra taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį analizuotos teisės normos kontekste, konstatuoja, jog Agentūra, apskaičiuodama pareiškėjui galutinę paramą pagal EKO priemonę, vadovavosi EKO Taisyklių 49 punktu, tačiau duomenų, būtinų šiai normai taikyti, nenurodė nei Sprendime, nei pateikė kaip priedo prie Sprendimo. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų ir įrodymų dėl EKO Taisyklių 49 punkto taikymo. Pažymėtina, jog būtent Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovė nurodė konkrečius paramos sumų skaičius, t. y. nurodė, kad pagal Sąrašo 11 eilutę 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta metinė paramos suma yra 33 081 000 Eur, o 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra 43 047 835 Eur. Teismas pabrėžia, kad atsiliepimas į skundą nėra skundžiamo akto dalis. Atsiliepimu į skundą tik pateikiami paaiškinimai dėl skundo, bet nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama teisinį akto pagrindimą ir tai atlikdama, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme.
Pažymėtina, kad Agentūra atsiliepime nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą 2015 m. pagal EKO priemonę numatytą metinę paramos sumą – 33 081 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-101 „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Sąrašą išdėstė nauja redakcija, kurio 11 eilutėje nurodyta, kad 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta maksimali metinė paramos suma yra 39 518 074 Eur (o ne 33 081 000 Eur, kaip nurodyta atsiliepime), kas taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl paramos sumos apskaičiavimo.
Teismas konstatuoja, jog jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra būtent 43 047 835 Eur, kaip nurodė atsakovė atsiliepime, Agentūra nei su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė, o šios sumos pagrindimas turi esminę reikšmę taikant paramos mažinimą pareiškėjams.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamame Sprendime nepateikus įrodymų apie 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašomos paramos sumą, taip pat nenurodžius ir nepagrindus, kokia yra maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma 2015 m., teismas neturi galimybės įvertinti, ar nagrinėjamu ginčo atveju Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė EKO Taisyklių 49 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinis aktas ginčijamoje dalyje neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas. Sprendimas skundžiamoje dalyje panaikinamas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) ginčijamoje dalyje yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo Sprendimo ginčijamoje dalyje naikinimą.
Atitinkamai, Agentūra dėl pareiškėjo pateiktos 2015 m. Paraiškos dėl paramos pagal EKO priemonę apskaičiavimo įpareigojama priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kartu pabrėžtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, inter alia, faktinis pagrindas, nereiškia kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; LVAT 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014;). Agentūra gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).
Pareiškėjas skunde teismui akcentavo, jog priimant Sprendimą buvo pažeistas ir konstitucinis asmens lygybės prieš įstatymą principas, teikdamas pavyzdį, susijusį su kita bendrovę.
Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pats pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamos dar kelios, iš esmės analogiškos bylos, kuriose pareiškėjams buvo taikytos EKO Taisyklių 49 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Agentūra diskriminavo pareiškėją, tik jam taikydama teisės aktų nuostatas. Dėl pareiškėjo manymo, jog kitai bendrovei – ŽŪB „Paminijai“ nebuvo sumažinta pagal EKO Priemonę mokėtina paramos išmoka, pažymėtina, kad teismas šioje byloje nevertina ir negali vertinti ŽŪB „Paminijai“ situacijos ir negali daryti išvados, kad dėl to buvo pažeistas Konstitucijoje numatytas lygybės principas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Aukštaitijos aruodai“ skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-2087486 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalyje, kuria pareiškėjai apskaičiuota 44 909,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 216,12 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 1 670,71 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo, įvertinus 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Aukštaitijos aruodai“ pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ apskaičiavimo, priimti sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.