Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
1A-89-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58159-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
R. J., D. P.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Zbignevas Jankovskis, Emma Domajeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58159-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistojo R. J. (R. J.) gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui,nuteistojo D. P. (D. P.) gynėjai advokatei Emmai Domajevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. lapkričio 25 d. vagystės), ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 8 d. vagystės), ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 8 d. vagystės), ir nubaustas 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis ir 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bei visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme ir 118 MGL dydžio bauda), ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 118 MGL dydžio bauda.

D. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. lapkričio 25 d. vagystės) išteisintas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. J. priteista 281,77 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 25 d., apie 12.40 val., iš prekybos centro ,,D.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 vienetus žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP 44“, kurių vieneto vertė - 30,70 eurų, o bendra vertė – 122,80 eurų, Led žibintuvėlį su Li-ion baterija „P8412/GP10W“, kurio vertė - 72,90 eurų, įrašymo įrenginį stebėjimo kamerai „8level“, kurio vertė - 85,15 eurų, šias prekes sudėdamas į automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš parduotuvės ,,D.“, išvažiuodamas automobiliu už prekes neatsiskaitęs, tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą – 281,77 eurų turtinę žalą.

2. Be to, R. J. ir D. P. nuteisti už tai, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 12.40 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš prekybos centro ,,D.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė baltą dvipusę lipnią juostą, kurios vertė - 12,49 eurų, vandens filtro korpusą „P332“, kurio vertė - 7,39 eurų, apsauginę plėvelę „Tesa“, kurios vertė - 11,49 eurų, - 3 vienetus epoksidinių universalių klijų „Bison“, kurių vieneto vertė – 5,49 eurų, o bendra vertė - 16,47 eurų, - 3 vienetus klijų metalui „Bison Epoxy“, kurių vieneto vertė – 7,49 eurų, o bendra vertė - 22,47 eurų, universalią lipnią juostą „Folsen“, kurios vertė - 2,75 eurų, Led girliandą, kurios vertė - 7,89 eurų, - 2 vienetus silikoninių juostų „Tesa“, kurių vieneto vertė – 11,45 eurų, o bendra vertė - 22,90 eurų, - 2 vienetus oro gaiviklių „Air Wick“, kurių vieneto vertė – 4,95 eurų, o bendra vertė - 9,90 eurų, momentinius klijus „Bison“, kurių vertė - 4,25 eurų, laikiklį suktuvo antgaliams „Tactix“, kurio vertė - 5,21 eurų, - 4 vienetus tirštos vištienos sriubos „Maggi“, kurių vieneto vertė – 0,31 eurų, o bendra vertė - 1,24 eurų, - 2 vienetus barščių su skrebučiais, kurių vieneto vertė – 0,31 eurų, o bendra vertė - 0,62 eurų, - 3 vienetus vištienos sriubos, kurių vieneto vertė – 0,31 eurų, o bendra vertė - 0,93 eurų, gręžtuvo antgalį perėjimams „Tactix“, kurio vertė - 11,10 eurų, - 3 vienetus papuošimų, kurių vieneto vertė – 3,10 eurų, o bendra vertė - 9,30 eurų, papuošimą, kurio vertė - 5,29 eurų, - 6 vienetus papuošimų, kurių vieneto vertė – 3,69 eurų, o bendra vertė - 22,14 eurų, maišytuvą „Hansgrohe“, kurio vertė - 84,99 eurų, žibintuvėlį „GP Design“, kurio vertė - 72,99 eurų. Šias prekes sudėjo į automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš parduotuvės ,,D.“ ir išvažiuodami automobiliu už prekes neatsiskaitė. Tokiais savo veiksmais nuteistieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą – 331,81 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, įrodymus vertino pasirinktinai, nemotyvavo savo išvadų ir nenurodė, kodėl vienus duomenis pripažino įrodymais, o kitų ne. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės išdėstytos tendencingai ir neobjektyviai. Teismas neįvertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nepadarė. Apeliantas pažymi, kad teismas, analizuodamas kito nuteistojo D. P. parodymus, neatsižvelgė į tai, kokie kaltinimai ir pranešimai apie įtarimą jam buvo įteikti ikiteisminio tyrimo metu ir kaip jie keitėsi. D. P. paaiškino, kad kol sėdėjo VPK areštinėje, pas ji buvo atvykęs policijos pareigūnai ir pasakė, kad įtaria juos dėl 2018 m. lapkričio 25 d. prekių vagystės iš UAB ,,D.“ parduotuvės, sakė, kad nepaleis iš sulaikymo, kol pastarasis neprisipažins. Tikrindamas šiuos D. P. parodymus teismas apklausė ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją D. M., kuri paaiškino, kad nevertė D. P. prisipažinti dėl 2018 m. lapkričio 25 d. prekių vagystės iš UAB ,,D.“ parduotuvės, tačiau ikiteisminį tyrimą iš pradžių atliko ne tyrėja D. M., o tyrėjas S. K., kuris nebuvo apklaustas. Nuteistojo D. P. parodymų esmė ta, kad jis, pilnai pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo niekada neparodė, kad vagystėse dalyvavo ir jis ar J. M.. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad D. P. dėl 2018 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai.

3.2. Apeliantas nurodo, kad prokuroras dėl 2018 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos nepateikė naujų kaltinimų, bet baigiamojoje kalboje pasiūlė teismui D. P. išteisinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra duomenų, jog apeliantas pavogė kanalizacijos vamzdžių valiklį ,,Kurmis“, tačiau patikslintas kaltinimas jam įteiktas nebuvo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis veikė bendrininku grupėje su D. P.. Po prokuroro baigiamos kalbos paaiškėjo, kad jis kaltinamas, jog šį nusikaltimą padarė vienas. Nepakeitus kaltinimo liko neaiškus šio nusikaltimo padarymo būdas. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad jis pagrobė prekes sudėdamas jas į automobilį ,,BMV X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš parduotuvės išvažiavo už prekes neatsiskaitęs, neatitinka byloje surinktų įrodymų. D. P. atsisakius savo ankstesnių parodymų dėl 2018 m. lapkričio 25 d. vagystės iš UAB ,,D.” padarymo, kaltė buvo suversta jam. Jam iš anksto nebuvo pranešta apie kaltinimo pakeitimą, todėl jo teisė į gynybą buvo suvaržyta.

3.3. Skunde nurodoma, kad iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, jog įrašymo įrenginio vertė yra 85,15 Eur ir prie jo pritvirtinta papildoma apsauga, tačiau nenustatyta kas ir kur šią apsaugą nuėmė. UAB ,,D.“ administracija nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šios priemonės apsauga buvo surasta parduotuvėje. Apeliantas pažymi, kad jo buvimas parduotuvėje ,,D.“ buvo nufilmuotas, tačiau nėra jokių įrašų, kuriuose matytųsi, kad jis nuima apsaugą nuo prekės ar prekę be apsaugos deda į automobilio bagažinę. Remiantis liudytojo A. M. parodymais galima daryti išvadą, kad prekių apsauga UAB ,,D." buvo vykdoma netinkamai. Byloje niekas neatliko eksperimento, ar sudėjus į jo automobilį analogiškas prekes ir nenuėmus papildomų apsaugos įrenginių, automobilis nekliudomai gali pravažiuoti pro terminalo vartus nesuveikus indikatoriams.

3.4. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 25 d. bei 2018 m. gruodžio 8 d. jis buvo „D.” parduotuvėje, rinkosi prekes ir vėliau už jas visas atsiskaitė. Jokių prekių nevogė ir automobilyje neslėpė. Atsiskaitydamas už prekes nepastebėjo, kad suma, kurią turėjo sumokėti, skyrėsi nuo prekių, kurias buvo išsirinkęs, tačiau to nedarė tyčia. Jis turi verslą, pakankamai uždirba, todėl neturėjo jokio tikslo vogti. Tai, kad į jo automobilį atsineštas prekes D. P. paslėpė po sėdynėmis, jis nežinojo. Su D. P. to daryti nesitarė. Tai, kad liudytojas A. K. parodė, jog jo pirkinių krepšelyje buvo būtent su vaizdo įrašymo sistemomis susijęs įrenginys ir ant šios prekės pritvirtinta papildoma apsauga, nereiškia, kad jis ją nuėmė, o prekę pavogė. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jis visas prekes sudėjo į savo automobilį ir išvažiavo už jas nesumokėjęs. Tačiau jokių vaizdo įrašų, kurie patvirtina šias aplinkybes, nėra. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jis iš parduotuvės išeina rankoje laikydamas pirkinių krepšelį, kuris pilnas prikrautas prekių, tačiau tai nereiškia, kad šias prekes jis nunešė į savo automobilį ir ten paslėpė. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)" Inventorizacijos akto nustatyta, kad vieno vaizdo įrašymo įrenginio vertė – 85,15 Eur. Tai, kad iš šios parduotuvės pateikto 2018 m. lapkričio 25 d. kvito Nr. (-) nustatyta, jog už prekes, kurias jis išsirinko parduotuvėje ir parodė parduotuvės darbuotojams, sumokėjo 30,04 Eur, taip pat nereiškia, kad jis sumokėjo tik už dalį prekių, o kitas pavogė.

3.5. Apeliantas pažymi, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matosi, kad jis vaikščiodamas parduotuvėje paėmė vaizdo įrašymo įrenginį, LED šviestuvą, kitas prekes elektronikos skyriuje, tačiau nėra jokių vaizdo įrašų, kur jis šias prekes parduotuvėje padėjo. Teismo išvados, kad jis prekybos salėje pasiėmė akivaizdžiai brangesnes prekes, tačiau išvažiuodamas iš parduotuvės kasoje sumokėjo už jas tik 30 Eur, nereiškia, kad jas pavogė. Parduotuvės apsaugos darbuotojui ir kasininkui pateikė visas paimtas prekes ir už jas visas susimokėjo. Kitas prekes paliko parduotuvėje, nes jas pirkti persigalvojo. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepateikta parduotuvės vidinio patikrinimo išvada, nėra žinomi nei kasininkas, nei apsaugos darbuotojas, kurie dirbo nurodytu laiku kasoje Nr. 25. Nors pareiškime nurodoma, kad vagystė užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau vaizdo įrašuose nėra užfiksuota nei daiktų nešimo į automobilį, nei išvažiuojančio jo automobilio tikrinimo prie kasos.

3.6. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš 2018 m. gruodžio 11 d. inventorizacijos akto matyti, kad materialinių vertybių patikrinimas buvo atliktas tik po savaitės. Šis dokumentas yra pasirašytas saugos firmos atstovo A. M.. Pareiškime dėl prekių vagystės iš UAB "D." nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 25d. buvo pavogta prekių bendrai 281,77 Eur sumai. Inventorizacijos lapuose nurodyta, kad trūkumą sudaro daiktai už 378,78 Eur. Palyginus trūkstamų prekių pavadinimus ir jų kiekius, kurie nurodyti inventorizacijos akte, pareiškime, kaltinime ir nuosprendyje, aiškiai matosi, kad nurodyti skirtingi skaičiai ir daiktų kiekiai. Liudytojas A. M. teismo posėdyje nieko konkretaus dėl šių skirtumų nepaaiškino. Lietuvos Respublikos inventorizacijos taisyklėse nurodyta, jog inventorizacijai atlikti iš įmonės darbuotojų, subjekto vadovo sprendimu, sudaroma inventorizacijos komisija. UAB "D.", išskyrus pareiškimą dėl vagystės, nepateikė jokios informacijos apie komisijos atlikti inventorizaciją sudarymą. Inventorizacijos aktas pasirašytas tik vieno asmens, t.y. A. M.. Inventorizacijos akte neužpildytos būtinos grafos ir neįrašyti jokie duomenys apie komisijos narius, materialiai atsakingus asmenis. Liudytojas A. M. tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorinio padalinio saugos vadovas. Jis negalėjo pats save įgalioti atstovauti UAB "D." interesus ikiteisminiame tyrime, nes nepateikė jokio įgaliojimo. Be to, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, kurio funkcija buvo saugoti UAB "D." turtą, negalėjo dalyvauti ir atliekant inventorizaciją bei pasirašyti kaip komisijos narys. Jis UAB "D." faktiškai nedirbo, be to, į inventorizacijos komisiją negalima traukti materialiai atsakingų asmenų. 2018 m. gruodžio 21 d. UAB "D." civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įmonės įgaliotu atstovu yra A. I.. UAB "D." 2018 m. gruodžio 11 d. pateiktas inventorizacijos aktas negalim būti laikomas patikimu ir teisėtu žalą įmonei patvirtinančiu dokumentu. Dėl 2018 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos UAB "D." jokios inventorizacijos, kaip to reikalauja teisės aktai, neatliko. UAB "D." pareiškime nurodytų pavogtų daiktų vertė sudaro 331,81 Eur, UAB "D." civiliniame ieškinyje analogiškų pavogtų daiktų vertė nurodyta taip pat 331,81 Eur, tačiau faktiškai sudėjus išvardintų daiktų kainas, bendra vertė yra 330.85 Eur. Teismas į šiuos netikslumus nekreipė dėmesio ir atmetė UAB "D." civilinį ieškinį kaip nepagristą.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. vagystę iš UAB ,,D.“ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J.. Jo pripažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei skirti švelnesnę bausmę.

4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikaltimo padarymo būdo ir aplinkybių, jo kaltumo veikiant bendrininkų grupėje, pagrįstos neteisingai įvertintais įrodymais. Teismas nemotyvavo, kodėl vienus jo parodymus dėl nusikaltimo, dėl kurio jis buvo išteisintas, pripažino patikimais ir pagristais, o parodymų dėl 2018 m. gruodžio 8 d. vagystės nepripažino teisingais. Nors ikiteisminio tyrimo metu kelių apklausų metu ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis kaltę pripažino, tačiau matydamas, kad teismas nori neteisingai apkaltinti ir R. J., 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, pasakė teisybę. Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gruodžio 8-9 dienomis, kai buvo sulaikytas, jį į tardymo kabinetą išsikvietė du tyrėjai. Vienas jų pradėjo aiškinti, kad jis dalyvavo ir 2018 m. lapkričio mėn. 25 d. prekių vadystėje ir UAB "D.". Jis baimindamasis naujo sulaikymo, kai buvo įteiktas 2019 m. balandžio 15 d. pranešimas apie įtarimą, apklausos metu nurodė, kad iš UAB "D." pavogė dar ir kitus daiktus. 2018 m. lapkričio 25 d. jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tik prisiėmė kaltę. Dėl 2018 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai, tačiau nurodė, kad šią vagystę įvykdė vienas. 2019 m. rugsėjo 5 d., kai jam vėl buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis veikė bendrininku grupėje kartu su R. J., jis parodymų nedavė, nes į jo ankstesnius parodymus niekas per daug nekreipė dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo konkrečių duomenų, kad negalėjo dalyvauti 2018 m. lapkričio 25 d. vagystėje iš UAB "D.", nes jo naudojamas telefonas vagystės metu buvo visiškai kitoje vietoje, tačiau prokuroras kaltinamajame akte vis tiek nurodė, kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą. Teismas aprašydamas jo duotus parodymus neatsižvelgė, kad kiekvieną kartą keitėsi jam įteikti pranešimai apie įtarimą.

4.2. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 9 d. įteikus jam pranešimas apie įtarimą, jame buvo nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 8 d. vagystėje iš UAB "D." parduotuvės dalyvavo jis, R. J. ir J. M.. Jis pripažino kaltę dėl vagystės, nurodė, kad vagystę padarė vienas, o R. J. ir J. M. apie jo pavogtas prekes nieko nežinojo. Pasimetė dėl sulaikymo ir iš karto neprisipažino, kad automobilio salone slėpė prekes iš parduotuvės. 2019 m. balandžio 15 d. jam buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, kad ir 2018 m. lapkričio 25 d., ir 2018 m. gruodžio 8 d. vagystėse iš UAB "D." parduotuvės dalyvavo jis, R. J. ir J. M.. Apklausos metu jis paaiškino, kad kaltę pripažįsta, nurodė, kad vagystes padarė vienas, kad R. J. ir J. M. nieko nežinojo. 2019 m. rugsėjo 5 d. jam vėl buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 8 d. vagystėse iš UAB "D." parduotuvės dalyvavo jis ir R. J.. Apklaustas dėl šių nusikaltimų jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodymų tyrėjai nedavė. Teisme jis aiškino, kad jį vertė prisipažinti tyrėjas, kuris pradinėje tyrimo stadijoje, jam būnant sulaikytu, buvo pas jį atvykęs. Šio tyrėjo niekas teisme neapklausė. Apklausus šiuos pareigūnus butų galimybė nustatyti, kokius duomenis apie 2018 m. lapkričio 25 d. vagystę iš UAB "D." parduotuvės jie jam pateikė, kaip jo parodymus, kai buvo sulaikytas.

4.3. Apeliantas nurodo, kad visuose savo apklausose jis parodė, kad prekes iš UAB "D." parduotuvės vogė vienas. Niekada neteigė, kad vagystėse dalyvavo R. J. arba J. M.. Nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad dėl 2018 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos padarymo jis kaltę pripažino pilnai. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. gruodžio 8 d. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J. vykdė vagystę iš parduotuvės UAB „D.", todėl mano, kad dėl to yra nuteistas neteisingai ir per griežtai nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl 2018 m. lapkričio 25 d. bei 2018 m. gruodžio 8 d. padarytų nusikalstamų veikų. Nuteistasis D. P. (teismo išteisintas dėl 2018 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos) neginčija savo kaltės dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykdytos vagystės iš parduotuvės „D.“, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo apklausų metų duotus parodymus ir nepagrįstai pripažino, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su R. J..

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. J. ir D. P. kaltės 2018 m. gruodžio 8 d. padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai R. J. pripažino kaltu ir dėl 2018 m. lapkričio 28 d. padarytos analogiškos nusikalstamos veikos.

7. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 8 d., parduotuvėje „D.“ buvo užfiksuota vagystė, kurią įvykdė asmenys atvažiavę automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, jog asmenys automobiliu „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „D.“ buvo atvažiavę ir 2018 m. lapkričio 25 d., apie 11.31 val. Peržiūrėjus vaizdo kamerų stebėjimo įrašus ir atlikus prekių inventorizaciją nustatyta, kad minėtu automobiliu atvažiavę vyras ir mergina „Drive In“ kasininkui ir stebėjusiam procedūrą bei automobilį tikrinusiam apsaugos darbuotojui pateikė ne visas prekybos salėje paimtas prekes. Nuteistasis R. J., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, neginčijo aplinkybių, kad abu kartus, t. y. 2018 m. lapkričio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 8 d. buvo parduotuvėje „D.“, joje išsirinko prekes ir vėliau už jas atsiskaitė, tačiau nurodė, kad jokių prekių nevogė ir automobilyje jų neslėpė (t. 3, b. l. 20-22). Nuteistasis D. P. per pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad 2018 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos nepadarė, tik prisiėmė kaltę dėl jos, o dėl 2018 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Apklausiamas 2020 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu D. P. nurodė, kad dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 25 d. jis buvo automobilyje, kuomet R. J. į automobilį atnešdavo prekes (prekių atnešė daug). Jam (D. P.) kilo mintis paslėpti smulkias prekes po sėdyne, nes buvo girdėjęs, jog iš šios parduotuvės lengva išnešti prekes. Kodėl slėpė prekes, paaiškinti negali, gal norėjo parduoti, gal sau pasilikti. R. J. ir J. M. apie tai, kad paslėpė prekes, nieko nesakė ir su jais tai daryti nesitarė. Su R. J. ir J. M. parduotuvėje yra buvęs du ar tris kartus ir slėpdavo tik tas prekes, kurias atnešdavo R. J. (t. 3 b. l. 22-23).

8. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl jo kaltės, R. J. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria kito nuteistojo D. P. parodymų analizei bei nurodo, kad teismas, vertindamas šio nuteistojo parodymus, neatsižvelgė į tai, kaip keitėsi jam įteiktuose pranešimuose apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės. Anot apelianto, nuteistojo D. P. parodymų esmė yra ta, kad jis, pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo niekada nenurodė, kad vagystėse iš UAB ,,D.“ dalyvavo ir jis ar J. M.. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jo parodymų vertinimo savo apeliaciniame skunde nurodė ir nuteistasis D. P.. Įvertinus skundžiamą nuosprendį, sutiktina, kad jame nebuvo atskirai analizuotas ikiteisminio tyrimo metu D. P. įteiktų pranešimų apie įtarimą turinys, tačiau tai nereiškia, kad D. P. parodymai buvo įvertinti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino D. P. parodymus jų patikimumo aspektu, t. y. pasisakė, kad nuteistasis nebuvo nuoseklus, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, vėliau atsisakė duoti parodymus, teisme taip pat iš pradžių kaltę pripažino, o vėliau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos nepadarė. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. J. kaltė padarius jam inkriminuotas vagystes, yra grindžiama ne išimtinai nuteistojo D. P. parodymais, bet byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

9. Nuteistasis R. J., apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. atvyko į parduotuvę su D. P., automobilį vairavo J. M. (t. 3, b. l. 21). Tuo tarpu nuteistasis D. P., apklausiamas 2020 m. sausio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad visgi 2018 m. lapkričio 25 d. jis kartu su R. J. ir J. M. į parduotuvę „D.“ nevažiavo, su jais važiavo tik vieną kartą – sulaikymo dieną (t. 3, b. l. 44). Šioms D. P. paskutinės apklausos metu nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja, o priešingai – jas patvirtina liudytojos J. M. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. su R. J. važiavo (duomenys neskelbtini) turgavietę, o po to į parduotuvę „D.“. Automobilį, priklausantį R. J., vairavo ji. Kartu su jais važiavo ir D. P.. Liudytoja nurodė, kad į minėtą parduotuvę su R. J. ji važiuodavo dažnai, bet D. P. su jais važiavo tik tą vieną kartą, kuomet jie buvo sulaikyti (t. 3, b. l. 43-44). Iš byloje esančio 2019 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant D. P. telefono Nr. (-) išklotines nustatyta, jog abonentas nuo 2018 m. lapkričio 25 d. 00.12.26 val. iki 2018 m. lapkričio 25 d. 15.18.26 val. buvo UAB „Tele2“ celių, esančių (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 25 d. 15.22.47 val. iki 2018 m. lapkričio 25 d. 15.22.51 val. abonentas buvo UAB „Tele2“ celių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kokių UAB „Tele-2“ celių veikimo teritorijoje buvo D. P. abonentas, darytina išvada, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 25 d. 00.12.26 val. iki 2018 m. lapkričio 25 d. 15.18.26 val., nebuvo parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, šiuo laiku abonentas Nr. (-) naudojosi mobiliaisiais duomenimis, nustatyti įeinantys ir išeinantys skambučiai bei SMS žinutės (t. 2, b. l. 16, 17). Paminėtos aplinkybės leidžia atmesti galimybę, kad D. P. telefonas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kažkur paliktas ir nenaudojamas, taip pat paneigia R. J. apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad D. P. vagystes įvykdė vienas. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. lapkričio 25 d. R. J. vykdant vagystę iš parduotuvės „D.“ kartu dalyvavo ir D. P., jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį šios veikos pagrįstai buvo išteisintinas bei konstatuota, jog nepasitvirtino ir R. J. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis 2018 m. lapkričio 25 d. vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. P..

10. Kaip nustatyta iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo, pačių vaizdo įrašų, peržiūrėtų pirmosios instancijos teisme, R. J. 2018 m. lapkričio 25 d. būdamas parduotuvėje „D.“, išsirinko įvairias prekes. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent jis. Vaizdo įraše „Mobili kamera2_paima“ aiškiai matyti, kaip R. J. iš prekių lentynos paimą popierinėje dėžėje supakuotą prekę. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad nepamena, kokią prekę turintis jis užfiksuotas vaizdo įraše. Tuo tarpu liudytojas A. K. paaiškino, kad į R. J. į prekių krepšelį yra įdėtas vaizdo stebėjimo kameros priedas, ant prekės matyti papildoma apsauga. Būtent ši prekė yra užfiksuota ir vaizdo įraše „Vhod v zal1- iseina pilnu“, kuriame matyti kaip R. J. išeina iš prekybos salės su pilnu prekių krepšeliu. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad parduotuvėje brangios prekės, pvz. elektroninės prekės nuo 60 eurų, statybinės prekės nuo 100 eurų yra žymimos žymekliais (papildoma apsauga). Stebint per vaizdo kameras, jei pamatoma, kad prekės slepiamos automobilyje, tuomet automobilis stabdomas iškart, tačiau šiuo atveju nebuvo matyti, kad prekės yra slepiamos, vizualiai atrodė, kad prekės tiesiog sudedamos į bagažinę (t. 3, b. l. 47-49). Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. J. patvirtino, kad domėjosi tokio pobūdžio preke, ją apžiūrinėjo, o ar ją nusipirko – atsakyti negalėjo, nurodydamas, jog ką nuskenavo kasoje, tą ir nusipirko. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inventorizacijos akto nustatyta, kad tokio vaizdo įrašymo įrenginio vertė yra 85,15 Eur, o iš šios parduotuvės pateikto 2018 m. lapkričio 25 d. Kvito Nr. (-) nustatyta, jog R. J. už prekes, kurias išsirinko parduotuvėje minėtą dieną ir parodė parduotuvės atsakingiems darbuotojams, sumokėjo 30,04 Eur. Aplinkybę, jog būtent šis byloje esantis kvitas (t. 1, b. l. 13) rodo R. J. atsiskaitymą, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, jog R. J. už prekes kasoje Nr. 25 atsiskaitė laiku nuo 12.45 val. iki 12.48 val.

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J. taip pat nurodė, kad „D.“ parduotuvėje jis apžiūrėjo ne tik vaizdo įrašymo įrenginį, bet ir LED šviestuvus „Profi IP 44“, LED žibintuvėlį su Li-on baterija, nes pastarieji buvo su nuolaida ir, jei gerai atsimena, tokius daiktus dėjosi į parduotuvės pirkinių krepšelį bei norėjo šiuos daiktus pirkti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. J., būdamas parduotuvėje, paėmė ir LED šviestuvą bei kitas prekes elektronikos skyriuje. Visgi, peržiūrėjus vaizdo įrašą „Elektronika_paima“, nors ir matyti, kad R. J. elektronikos skyriuje stovi prie prekių lentynų, apžiūrinėja prekes, ima jas į rankas, tačiau negalima įžiūrėti kokias konkrečiai prekes nuteistasis paima ir (ar) deda į pirkinių krepšelį, kadangi filmuojama iš toli. Vaizdo įraše „Vhod v zal1- iseina pilnu“, kuriame užfiksuota, kaip R. J. iš parduotuvės prekybos salės išeina rankoje laikydamas prikrautą prekių pirkinių krepšelį, taip pat nesimato, ar krepšelyje yra būtent 4 vienetai žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP 44“ bei Led žibintuvėlis su Li-ion baterija „P8412/GP10W“, dėl kurių vagystės jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

12. R. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB “D.” 2018 m. gruodžio 11 d. inventorizacijos aktas surašytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų inventorizacijos taisyklių, kadangi nebuvo sudaryta Inventorizacijos komisija, šį aktą pasirašė netinkamas subjektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pagrobto turto vertė gali būti nustatoma įvairias būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms arba kaltininkui reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar net skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016). Atsižvelgiant į tai, vien formalus inventorizacijos atlikimo tvarkos pažeidimas savaime nesudarytų pagrindo abejoti pagrobto turto kiekiu ir jo verte. Visgi, nagrinėjamu atveju nustatyti esminiai neatitikimai, kurie , teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nustatyti koks prekių kiekis buvo pagrobtas 2018 m. lapkričio 25 d. iš parduotuvės “D.”. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 11 d. inventorizacijos akto matyti, kad materialinių vertybių patikrinimas parduotuvėje „D.“ buvo atliktas tik praėjus savaitei nuo R. J. inkriminuojamos vagystės padarymo. Palyginus trūkstamų prekių pavadinimus ir jų kiekius, kurie nurodyti inventorizacijos akte, pareiškime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, matyti, kad nurodyti skirtingi daiktų kiekiai. 2018 m. gruodžio 11 d. UAB "D." pareiškime nurodyta, kad buvo pavogti: 4 vienetai žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP 44", kurių vieneto vertė - 30,70 Eur, o bendra vertė - 122,80 Eur (pagal pateiktus inventorizacijos akto duomenis trūksta tik 2 žibintuvėlių už 61,58 Eur); 1 Led žibintuvėlis su Li-ion baterija „P8412/GP10W", kurio vertė - 72,90 eurų (pagal pateikto inventorizacijos akto duomenis trūksta 2 vnt. Žibintuvėlių už 145.98 Eur); 1 įrašymo įrenginys stebėjimo kamerai „8 level", kurio vertė - 85,15 Eur (pagal pateiktus inventorizacijos akto duomenis trūksta 2 vnt. Šios prekės už 170.30 Eur); 1 500 ml. kanalizacijos vamzdžių valiklio „Kurmis”, kurio vertė - 0,92 Eur (pagal pateiktus inventorizacijos akto duomenis trūksta 1 vnt.). Suskaičiavus bendrą pavogtų daiktų vertę, kuri nurodyta pareiškime, gaunasi 281,77 Eur, tuo tarpu inventorizacijos dokumentuose bendra daiktų vertė yra 378,78 Eur. Liudytojas A. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas „D.“ parduotuvėje), apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad tai, kokie daiktai buvo pagrobti iš parduotuvės nustatė per vaizdo stebėjimo sistemą, tačiau negali pasakyti, kas peržiūrėjo vaizdo įrašą. Inventorizacijos aktus jam pateikė parduotuvės buhalterijos skyrius, jis juos tik pasirašė. Liudytojas taip pat patvirtino atliktos inventorizacijos netikslumus (dėl buities prekės „Kurimis“) ir paaiškino, kad inventorizacijos duomenys kiekvieną dieną gali skirtis. Teismo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas S. V. nurodė, kad jis paskirtas apsaugos darbuotojų vadu tik nuo 2019 m. liepos mėn., todėl nieko negali pasakyti apie civilinį ieškinį, nėra jo matęs, nežino, kaip apskaičiuota padaryta žala.

13. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis R. J. 2018 m. lapkričio 25 d. iš parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė įrašymo įrenginį stebėjimo kamerai „8level“, kurio vertė - 85,15 eurų. Ši faktinė aplinkybė nustatyta ne tik jau aptartu parduotuvės „D.“ inventorizacijos aktu, bet ir vaizdo įrašų, 2018 m. lapkričio 25 d. Kvito Nr. (-) duomenimis bei liudytojo A. K. parodymais. Kaip minėta, parduotuvės pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti kaip R. J. iš prekių lentynos paima vieną prekę, šią prekę liudytojas A. K. atpažino kaip įrašymo įrenginį stebėjimo kamerai. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prekių krepšelyje būtent šią prekę nuteistasis išsineša iš prekybos salės. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo abejoti nei dėl pagrobtos prekės rūšies, nei dėl jos vertės. R. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje nėra nufilmuota kaip jis nuo vaizdo įrašymo įrenginio nuėmė apsaugos priemones bei įdėjo šią prekę į savo automobilį, minėtų teismo išvadų nepaneigia, kadangi akivaizdu, jog parduotuvėje esančios vaizdo stebėjimo kameros nefiksuoja pirkėjų judėjimo nepertraukiamai. R. J., būdamas parduotuvėje, paėmė vaizdo įrašymo įrenginį, o atsiskaitė kasoje visiškai už kitokio pobūdžio prekes (už ritę ilgintuvo laidui, maisto produktus bei tapetų peilius), kurių bendra suma gerokai mažesnė už minėtos prekės vertę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis neabejotinai suprato, kad atsiskaito ne už visas prekybos salėje paimtas prekes ir tą darė sąmoningai.

14. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti išvadai, kad R. J. pagrobė ir 4 vienetus žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP 44“ ir Led žibintuvėlį su Li-ion baterija „P8412/GP10W“. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 11 d. inventorizacijos akto matyti, kad atlikus inventorizaciją buvo nustatytas dviejų, o ne keturių žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP ir dviejų, o ne vieno žibintuvėlio su Li-ion baterija „P8412/GP10W" trūkumas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai bei darbuotojai inventorizacijos aplinkybių paaiškinti negalėjo, taigi, atlikus kitus proceso veiksmus, inventorizacijos akte nurodyti netikslumai nebuvo pašalinti. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose taip pat nesimato kokias konkrečiai prekes ir jų kiekį iš parduotuvės elektronikos prekių skyriaus paėmė nuteistasis, be to, neužfiksuota ir tai, kad būtent aptariamus žibintuvėlius jis išsinešė pirkinių krepšelyje išeidamas iš prekybos salės. Šiame bylos kontekste kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, jo R. J. iš parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė 4 vienetus žibintuvėlių Led šviestuvų „Profi IP 44“, kurių vieneto vertė 30,70 eurų, ir Led žibintuvėlį su Li-ion baterija „P8412/GP10W“, kurio vertė 72,90 eurų. Padarius tokią išvadą, nuteistasis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. lapkričio 25 d. vagystės išteisintinas, kadangi jo pagrobtos prekės -įrašymo įrenginio stebėjimo kamerai „8level“ vertė - 85,15 eurų, nesiekia minimalios baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos ribos (BK 178 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju R. J. padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su R. J. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nepasitvirtino dalis kaltinamajame akte R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, pakeitė kaltinimą bei pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas, tačiau išteisinus nuteistąjį dėl šios nusikalstamos veikos, plačiau dėl minėtų skundo argumentų nepasisakytina.

15. Dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykdžius vagystę iš parduotuvės „D.“, kaip minėta, kaltę pripažino tik kaltinamasis D. P., nurodydamas, kad šią vagystę įvykdė vienas, R. J. nežinant. Tuo tarpu R. J. laikėsi pozicijos, kad jis, minėtą dieną būdamas parduotuvėje, išsirinko prekes, jas nunešė į automobilį, o D. P., jam nežinant, minėtas prekes paslėpė. Tokiais nuteistojo parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, iš parduotuvės paimti daiktai, policijos pareigūnams sustabdžius R. J. automobilį jau už parduotuvės teritorijos, buvo rasti automobilyje, kuomet, pagal liudytojų A. K., V. Š. ir O. G. parodymus, vykdydami jų reikalavimus automobilio bagažinę ir kitas automobilio ertmes atidarė automobilyje buvę asmenys. Šios prekės buvo gražintos parduotuvei. Taip pat byloje nustatyta, jog automobilyje be R. J., kuris parduotuvės prekybos salėje rinkosi prekes, buvo ir D. P.. Šis nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad R. J. atnešus prekes į automobilį, jis jas suslapstė automobilyje.

16. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus – 2018 m. gruodžio 8 d. kvito ir sąskaitos-faktūros formos kopijas, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. J. 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio metu atsiskaitydamas už prekes sumokėjo - 48,44 Eur (t. 2, b. l. 26-28). Taigi, R. J. parduotuvėje išsirinko nemažai prekių, tarp kurių buvo ir gana brangios prekes – maišytuvas „Hansgrohe“ (vertė 84,99 Eur), žibintuvėlis „GP Design“ (vertė 72,99 Eur). Nepaisant to, atsiskaitydamas kasoje, jis už prekes sumokėjo tik 48.44 Eur, t. y. už visas prekes sumokėta suma mažesnė nei vienos iš parduotuvės prekybos salėje jo paimtų prekių vertė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad aptartų aplinkybių kontekste R. J. parodymai, kad jis nesuprato, jog atsiskaitydamas už prekes sumoka akivaizdžiai mažiau nei prekybos salėje išsirinktų prekių vertė, laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie nuteistojo veiksmai laikytini ne sąžiningu suklydimu, bet siekiu sudaryti atsiskaitymo už prekes regimybę. Analogiškai, kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės R. J., vertintini ir nuteistojo D. P. parodymai, kad jis paslėpė R. J. atneštas prekes jam nežinant. Pažymėtina, kad D. P. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nusprendė paslėpti prekes be R. J. žinios, todėl tokie jo parodymai ne tik prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, bet ir yra nelogiški. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu nuteistieji bendrais veiksmais 2018 m. gruodžio 8 d. įvykdė vagystę iš parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), todėl jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo sušvelninti jam bausmę motyvuodamas tuo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamų apelianto skundo argumentų kontekste taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014).

18. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nekonstatuota, nes D. P. ne tik tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme keitė savo parodymus, bet ir nepripažino vienos esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių, t. y. kad 2018 m. gruodžio 8 d. vagystę iš parduotuvės „D.“ įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju R. J.. Duodamas tokius parodymus jis net tik neprisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje, bet priešingai – siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam nuteistajam R. J.. Atsižvelgiant į tai, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė pagrįstai nepripažinta D. P. atsakomybę lengvinančia. Nuteistasis apeliaciniame skunde jokių kitų argumentų, dėl kurių jam turėtų būti švelninama paskirta bausmė, nenurodė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padaryta žala, pagrįstai nustatyta abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į R. J. bei D. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtos bausmės – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytas mažesnis už BK 48 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį, individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. J. (R. J.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 25 d.), ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. J. paskirtų bausmių subendrinimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė - RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis