Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-09-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-18682-435/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
2YT-18682-435/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10383-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18682-435/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10383-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei, J. B. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, iš kurio turinio teismas sprendžia, jog pareiškėjas prašo panaikinti antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2018 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S- 18-25436 dalį, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tas lėšas ir panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš jo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA, o antstolės patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms (b. 1. 4–5).

Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2018 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S18-27084 skolininko skundo netenkino (b. 1. 7–8). Nurodė, jog remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, antstolė visiškai teisėtai ir pagrįstai įkalinimo įstaigai vykdymui pateiktame patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų vykdyti įstatymo numatytų procentų ribose. Pateiktame patvarkyme antstolė skolininkui taip pat buvo pritaikiusi vienkartinį apribojimą išieškojimo vykdymui iš lėšų, esančių skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje ir neviršijančių 1 MMA. Pažymėtina, jog Vilniaus pataisos namai į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė jokių lėšų.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo nepateikė, pranešta tinkamai (b. l. 28).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. liepos 30 d. ir išsiunčiant teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 24–27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau ir – SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. vykdomąjį raštą, teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-10402-192/2010 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai J. B. (v. b. 1. 1).

Dėl arešto įkalinimo įstaigoje esančiai pareiškėjo sąskaitai panaikinimo.

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).

Pažymėtina, jog turto arešto esmė – suvaržyti (areštuoti) skolininko turtą, tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų visą prievolę kreditoriui. Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkui nevykdant sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, t. y. tokių kaip sąskaitos areštas ar apribojimas naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog susipažinus su ginčijamu patvarkymu nustatyta, kad antstolė areštavo ne visas pinigines lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje, tačiau tik 12 647,67 Eur (v. b. 1. 36), t. y. tik tokią sumą, kuri yra išieškoma iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad tik įvykdžius savo prievoles išieškotojai, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas bus panaikinamas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus kreditorei yra įvykdęs, tokiu atveju nėra pagrindo naikinti 2018 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-l8-25436 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Dėl Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, iš kurios išieškojimas negalimas (1 MMA).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams; laidojimo pašalpa; kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) turto, ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154- 313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Pažymėtina, kad nei civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 punktas). Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2258-392/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolės teisė areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA, yra ribojama CPK 736 straipsnyje nurodytų procentinių dalių. 2018 m. birželio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iš jo turinio matyti, kad, areštavusi 12 647,67 Eur skolininkui priklausančių lėšų ir nurodžiusi jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolė aiškiai įvardino, kokią dalį šių pajamų įkalinimo įstaiga turi pervesti (v. b. 1. 36). Teismas konstatuoja, kad, patvarkymo dalis dėl išieškojimo iš kitų pajamų vykdymo, priimta vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Dėl grąžintinų lėšų.

Skolininkas prašo jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, sugrąžinti tas lėšas ir panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Antstolė 2018 m. birželio 20 d. patvarkyme Nr. S18-27084 nurodė, jog Vilniaus pataisos namai į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė jokių lėšų. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad nustačius, kad antstolis nenurašė lėšų nuo skolininko sąskaitos, atmestinas pareiškėjo R. P. prašymas grąžinti nurašytas lėšas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 510–513 straipsniais, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė