Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-360/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
1A-123-360/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40234-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
Civilinis ieškovas
V. P., R., R. P., B. P.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Kategorijos

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-360/2017

Teisėja D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40234-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. P., R. ir B. P. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iš A. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. priteista 726 Eur proceso išlaidų.

Be to, nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. P., R. P., B. P. priteista po 17000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y., AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas elektros energetikos inžinieriumi, buvo atsakingas už įmonės elektros ūkį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimą, privalėjo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių ( toliau SEEĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau EETET), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), elektros energetikos inžinierius A. B., surašė Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P. ir M. S. saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties apsaugai nuo elektros srovės organizacinės ir techninės priemonės; darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui: „0,4 kV skyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“; o darbai, t. y., saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P. sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 proc. kūno paviršiaus. Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje 2015-07-25 15.00 val. mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti veido ir abiejų plaštakų 4 proc. II A nudegimai. A. B. pažeidė Lietuvo Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. P., R. ir B. P. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, o neperdavus bylos prokurorui, nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio ir V. P., R. ir B. P. iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)s“ priteisti kiekvienai po 40000 Eur. Nurodo, kad L. P. žuvo ir neturtinė žala buvo patirta ne ti dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, bet ir dėl AB „(duomenys neskelbtini) nevykdytų ir kitų įstatymuose nustatytų pareigų, už kurių nevykdymą yra atsakingas įmonės vadovas. L. P. buvo aprūpintas netinkamais darbo drabužiais ir neaprūpintas kitomis individualiomis apsaugos priemonėmis (veido apsauga), nors to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir SEEĮT. Jei L. P. būtų buvęs aprūpintas tinkamais nedegiais darbo rūbais, net ir susidarius elektros lankui ir kilus smūginei bangai bei liepsnos pliūpsniui, jo kūnas nebūtų apdegęs ir jis būtų likęs gyvas. Tik todėl, kad darbo drabužiai užsidegė ir perdegė taip pat nudegė ir atitinkamos L. P. kūno dalys. Taigi, jeigu AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tinkamai vykdžiusi teisės aktų reikalavimus, net ir dėl A. B. atliktų veiksmų L. P. būtų likęs gyvas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nors SEEĮT reikalauja, tačiau AB „ (duomenys neskelbtini) “ nebuvo paskirtas darbų vadovas, kuris turėjo būti atsakingas už nurodyme nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbu atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamąją kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį, bei tinkamą instruktavimą. Įvykęs įvykis, kurio metu L. P. patyrė sužalojimus nuo kurių vėliau mirė, patvirtina, jog nebuvo parinktos tinkamos ir pakankamos saugiam darbui atlikti organizacinės ir techninės priemonės. Už šių priemonių tinkamą parinkimą turėjo būti atsakingas darbų vadovas, kurį privalėjo paskirti AB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent dėl to, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskyrusi darbų vadovo, A. B. ir turėjo galimybę surašyti nurodymą, nors atsakomybė už šiuo nurodymu nustatytu organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą jam nebuvo suteikta. Akivaizdu, jog jei AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paskyrusi darbų vadovą, kaip tai numato SEEĮT reikalavimai, toks asmuo būtų surašęs nurodymą ir, žinodamas, jog atsako už jame parinktas organizacines ir technines priemones, būtų pasirūpinęs tinkamomis priemonėmis, kad jam nebūtų taikoma atsakomybė. Net jei ir tas pats A. B. būtų buvęs paskirtas darbų vadovu (kaip, kad jis yra paskirtas dabar), žinodamas, jog yra atsakingas už nurodyme parinktas priemones, būtų parinkęs tokias priemones dėl kurių nebūtų įvykęs pats įvykis.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvykis įvyko dėl to, jog nebuvo išjungta elektros energija, kurią išjungus būtų sustabdyta AB „(duomenys neskelbtini)“ gamyba. Kaip paaiškino ir A. B., modulinė tranzitinė transformatorinė buvo suprojektuota ir pastatyta taip, jog norint pakeisti saugiklius, turėjo būti atjungta elektros energija į visą pastotę, kas tuo pačiu reikštų, jog būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas visiems bendrovės įrenginiams, tuo pačiu būtų sustabdyta gamyba. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių A. B. pareiginių instrukcijų ir kitų vidinių dokumentų A. B. nebuvo suteikta tiesė priimti sprendimą dėl gamybos sustabdymo. Todėl atitinkamas sprendimas ir nebuvo priimtas. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomos aplinkybės, jog reikia keisti saugiklius, bent tris dienos iki įvykio (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino A. B.). Taip pat, AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma transformatorinės eksploatavimo instrukcija, kuri numatė, jog tik atjungus elektros energiją gali būti keičiami saugikliai, tačiau asmuo (manoma AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas), kuris galėjo priimti sprendimą dėl gamybos sustabdymo tokio sprendimo nepriėmė, nepaskyrė ir asmens (darbų vadovo), kuris turėjo užtikrinti bei atsakyti už tinkamą priemonių parinkimą. Taigi nusikalstamus veiksmu atliko ne tik A. B., tačiau atsakingi ir kiti AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir juo neperduodamas teismui teisti ir kitų asmenų, atsakingų už L. P. žūti, surašė BK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą ir atitinkamas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašoma panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas, civilinio atsakovo nurodytą teismų praktiką civilinėse bylose. Civilinio atsakovo nurodomose civilinėse bylose buvo pirmiausia sprendžiamas klausimas dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojų žūti jam būnant darbe ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl už nusikaltimą padariusio asmens materialiai atsakingo subjekto civilinės atsakomybės. Todėl atitinkama civilinio atsakovo nurodoma praktika neturėtų būti precedentais sprendžiant ginčą šioje byloje. AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė dėl L. P. mirties kilo dviem pagrindais: 1) kaip už A. B. (darbuotojo) nusikalstamus veiksmus materialiai atsakingo asmens; 2) kaip darbdavio atsakomybė už darbuotojo žūtį darbovietėje. Civilinis atsakovas savo atsakomybę siekė sutapatinti su antruoju pagrindu, tačiau šioje byloje pirmiausia AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė kyla pirmu pagrindu, kaip materialiai atsakingo už nusikaltimą padariusio asmens veiksmus, o taip pat paskui ir kaip darbdavio atsakomybė už darbuotojo žūtį darbovietėje. L. P. žuvo pirmiausia dėl nusikalstamų veiksmų. Todėl buvo būtina atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiamas civilinės atsakomybės už nusikalstamą veiką klausimas. Artimiausia praktika suformuota Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu. Tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties yra pažeidžiamos specialios taisyklės, tiek ir šios bylos kontekste buvo pažeistos specialiosios darbų saugą bei elektrosaugą reglamentuojančios taisyklės. Ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose ir šioje byloje padaryti neatsargūs nusikaltimai. Asmens patirtos neturtinės žalos įvertinimas žuvus artimajam turėtų būti vertinamas vienodai, kai jis žuvo nuo vienokio ar kitokio neatsargaus nusikaltimo. Priešingu atveju, būtų pripažinta, kad asmeniui dėl nusikaltimo žuvus autoįvykio metu jo artimieji patiria didesnę neturtinę žalą nei asmuo dėl nusikaltimo žuvęs nelaimingo įvykio darbe metu. Tokiu būdu diskriminuojant asmenis, kurių artimieji žuvo dėl nelaimingo įvykio darbe. Būtent atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią dėl asmens žūties priteistų neturtinių žalų dydžiai yra nuo 4344 Eur iki 43443 Eur, nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) ir prašė joms priteisti po 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t.y. net nereikalaudamos praktikoje nustatomo maksimalaus neturtinės žalos dydžio. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo už žalos padarymą asmens turtinę padėtį ir siekiama tinkamos pusiausvyros tarp priteisiamos žalos dydžio ir atsakingo už žalos padarymą asmens turtinės padėties. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad sužlugdytąjį finansiškai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Šiuo atveju teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis pagal civilinio atsakovo turtinę padėtį yra jam iš esmės nežymus, nesukeliantis jokios finansinės naštos. Atsižvelgiant į civilinio atsakovo turtinę padėtį (turto vertė dešimtys milijonų eurų) neturtinės žalos dydis turėjo būti priteistas artimas maksimaliam teismų praktikoje nustatomam dydžiui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Siekiant nepatirti nuostolių civilinio atsakovo buvo nuspręsta neatjungti elektros energijos pastotėje ir tokiu būdu nestabdyti gamybos, vietoj to liepta L. P. keisti saugiklius ypatingai pavojingomis sąlygomis, kurios draudžiamos transformatorinės naudojimo instrukcijoje, be to, jis apdegė, kentė didžiulius skausmus ir mirė dėl to, jog siekiant uždirbti didesnį pelną taupant lėšas jis buvo aprūpintas paprastais degiais rūbais, neaprūpintas veido apsauga. Nukentėjusiosios, žinodamos,, kokiomis aplinkybėmis žuvo L. P., pergyveno ir patyrė ypatingai didelius išgyvenimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju atsižvelgtina į šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybes ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Visi liudytojais apklausti asmenys, o taip pat ir pats A. B., patvirtino, jog L. P. buvo nuostabus žmogus, labai artimas su visais savo šeimos nariais, buvo šeimos siela ir būtent tokio žmogaus neteko nukentėjusiosios. Toks praradimas negali būti kompensuotas. Aplinkybes, jog dukros nepaprastai stipriai išgyveno ir išgyvena tėvo mirtį, patvirtina ir tai, jog B. P. net negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, o R. P. nors ir sugebėjo dalyvauti, tačiau susigraudino ir net negalėjo duoti parodymų teisme.

Atsiliepimas

Nuteistasis A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teigia, kad keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo advokato apeliaciniame skunde prašoma vadovautis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei, panaikinus nuosprendį, grąžinti bylą prokurorui, kadangi prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir juo neperduodamas teismui teisti ir kitų asmenų, atsakingų už L. P. žūti, surašė BK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą.

Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017). Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-354/2008).

Nagrinėjamu atveju kolegija neturi pagrindo manyti, jog buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Kaltinamajame akte aprašyta A. B. inkriminuota nusikalstama veika, nurodytas jos padarymo laikas, vieta, būdas, kilę padariniai, svarbūs veikos kvalifikavimui, duomenys, pagrindžiantys kaltinimą bei kitos aplinkybės. Veikos aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią veika kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, turinį. Pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinamąjį aktą išnagrinėjo bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. B..

Apeliančių teigimu baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukta daugiau asmenų, jų manymu atsakingų už L. P. žūtį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios ar jų atstovas advokatas nekėlė klausimo dėl kitų asmenų atsakomybės. 2016 m. birželio 28 d. pranešimu nukentėjusiosios buvo informuotos apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2, t. 3), tačiau tokių prašymų nebuvo pareikšta (b. l. 7-8, t. 3). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios ir jų atstovas sutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (b. l. 51, t. 3), kas iš esmės reiškia, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės niekam nekėlė abejonių (BPK 273 straipsnis), be to, atstovas advokatas, prieš pradedant įrodymų tyrimą pažymėjo, jog yra klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio, o konkrečių prašymų, susijusių su kitų asmenų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, išsakyta teisiamajame posėdyje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog A. B. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas ir, būdamas atsakingu už AB „(duomenys neskelbtini)“ elektros ūkį, padarė kaltinime inkriminuotus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – darbuotojų L. P. ir M. S. sužalojimu, L. P. patirti sužalojimai komplikavosi ir jis mirė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl to, jog ne kieno nors kito, o A. B. padaryti konkrečių specialių reikalavimų pažeidimai lėmė kilusius skaudžius padarinius. Kita vertus, kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad net tuo atveju, jei kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, priešingai nei manoma apeliaciniame skunde, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-205/2009, 2K-575/2011). Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai dėl bylos grąžinimo prokurorui atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms priteistu neturtinės žalos dydžiu ir iš civilinio atsakovo prašoma priteisti po 40000 Eur kiekvienai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir vietoj prašomų atitinkamai priteisti 40000 Eur, priteisė po 17000 Eur kiekvienai, atsižvelgė į Civiliniame kodekse (toliau CK) išdėstytas neturtinės žalos nustatymo nuostatas, detaliai aptarė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Kolegija neturi pagrindo su šiais kriterijais nesutikti. Yra įvertinta žalą padariusio asmens kaltė, kilę padariniai, nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai, civilinio atsakovo kaip juridinio asmens turtinė padėtis, atsižvelgta ir į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, nukentėjusiųjų bei civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliaciniame skunde argumentuojant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, remiamasi teismų praktika. Iš tikrųjų, suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas tinkamai, kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. P., R. ir B. P. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Regina BertašienėDalius Jocys