Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja G. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaimynė. Pažįsta tiek ieškovę tiek ir atsakovą. Paaiškino, kad smurtavo prieš sutuoktinę, girtavo, niekur nedirbo. 2003 m. gegužės mėnesį dukra iškvietė policiją ir atsakovą iškraustė. Nuo to laiko šalys kartu negyvena, atsakovo nematė. Nežino, kokiu tikslu atsakovas ėmė paskolą.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, 2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutartimi konstatavus, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos (el. byla, b. l. 55–56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, Santuokų aktų registracijos knygos įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 3). VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. byla, b. l. 6–7). Šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. byla, b. l. 28).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau nei keturiolika metų. 2003 metų gegužės mėnesį policijos pagalba buvo iškraustytas iš buto dėl neištikimybės. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jog šalys nuo 2003 m. gegužės mėnesio kartu negyvena, atsakovas nesirūpina šeima.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nuo 2003 m. paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovo reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kalta dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokines pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „S.“ ir „S.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento.

Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje duomenis matyti, kad atsakovas paliko šeimą 2003 m. gegužės mėnesį. Šalys daugiau nebendravo. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys, ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad tikrai ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2003 m. gegužės mėnesio. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2003 m. gegužės 31 d., t. y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Dėl dalytino turto.

Byloje esančiais duomenimis šalys dalytino turto neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinėje byloje už ieškinį mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 35,00 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios dalies (40,00 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 40,00 Eur žyminis mokestis ir valstybės patirtos 4,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui K. S. palikti santuokinę pavardę „S.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. gegužės 31 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,05 (keturiasdešimt keturis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio ir pašto išlaidų). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.