Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-673/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
1-201-673/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
J. O.
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-201-673/2014Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01246-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.6.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
Kėdainių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiajai J. O. (P.),viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2014-08-11 dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas 5 kartus: 2003-12-08 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d., 178 str. 2 d.; 2005-10-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d.; 2007-01-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d., 178 str. 1 d.; 2008-09-25 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.; 2013-11-28 Jungtinės Karalystės teismo dėl nesunkaus kūno sužalojimo nuteistas 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06, piktybiškai vengė pareigos pagal 2008 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas J. P., jų nepilnamečio sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. P. įsiskolino 3112,14 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, V. V., laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01, piktybiškai vengė pareigos pagal 2008 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas J. P., jų nepilnamečio sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. P. įsiskolino 2249,40 Lt.

Kaltinamasis V. V. dėl abiejų nusikalstamų veikų epizodų padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad abiejuose kaltinimuose nurodytais laikotarpiais nemokėjo išlaikymo nepilnamečiam savo sūnui E.. Pats dalyvavo teismo posėdyje, kuomet buvo patvirtintas susitarimas mokėti lėšas sūnaus išlaikymui. Su kaltinimuose nurodytais įsiskolinimų dydžiais sutinka. Nemokėjo išlaikymo nors ir dirbo užsienyje, gaunamų lėšų užtekdavo tik pačiam pragyventi. Būdamas užsienyje alimentų nesiuntė ir todėl, kad turėjo lygtinumą ir bijojo, jog taip jį gali susekti. 2011 m. jį atvežė į Lietuvą, kur buvo nuteistas atlikti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, todėl neturėjo galimybės mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos buvo įsidarbinęs keliose firmose, tačiau dirbo trumpai, alimentų nemokėjo, kadangi pinigų neužtekdavo pragyventi pačiam. Žinojo, kad 2012 m. Kėdainių rajono policijos komisariate jam iškelta byla dėl vengimo mokėti alimentus, tačiau išvyko į Didžiąją Britaniją, kur 2013 m. rugsėjo mėnesį, Londone buvo policijos sulaikytas dėl kilusių muštynių ir buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atlikinėjo iki 2014 m. balandžio mėnesio pabaigos. Bausmei pasibaigus buvo parvežtas į Lietuvą. Parodė, kad pats yra sveikas, kartais vartoja alkoholį, rūko, per dieną surūko vid. 7 Lt vertės pakelį cigarečių, mesti rūkyti neketina, nes negali. Turi dar vieną 2011 metais gimusį sūnų, kuriam privalo mokėti išlaikymą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, su šiuo sūnumi bendrauja. Šiuo metu pradėjo dirbti statybininku. Jo specialybė – stalius. Supranta, kad privalo išlaikyti nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą (b. l. 9-11), kuriame nurodoma, kad kaltinamojo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro nepilnamečiam E. V. išmokėtos išmokos nuo 2009-05-18 iki 2012-10-24, mokant kas mėnesį po 195 Lt.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su V. V.. Sūnus E. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji su vyru išsiskyrė. Santuokos nutraukimo metu teismas priteisė vaiko išlaikymui mokėti po 350 Lt kas mėnesį. Nuo 2008-04-28 kaltinamasis vaikui šiek tiek, tai yra ne visą sumą, mokėjo su pertraukomis, buvo nupirkęs kelis daiktus, su vaiku bendrauja labai retai, pasiėmęs vaiką buvo gal kokius šešis kartus. Pinigų vaiko išlaikymui jai nėra davęs (b. l. 35-36).

Iš 2008-03-27 teismo sprendimo matyti, kad teismas patvirtino santuokos nutraukimo abipusiu susitarimu pasekmių sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną J. P. (b. l. 30).

2008-12-04 nukentėjusioji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją išmokai nepilnamečiam vaikui išlaikyti gauti, skolininku įvardintas kaltinamasis (b. l. 13).

Iš antstolio dokumentų (b. l. 14, 19, 22, 24, 25, 27) matyti, kokiais laikotarpiais iš kaltinamojo išlaikymo lėšos nepilnamečiam vaikui išieškotos nebuvo.

Iš 2008-07-08 įspėjimo (b. l. 20) matyti, kad kaltinamasis buvo antstolio pasirašytinai įspėtas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėm pagal BK 164 str.

Nepilnamečio E. V. gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad kaltinamasis yra vaiko tėvas (b. l. 33).

Iš byloje esančių darbo biržos, Sodra pažymų matyti, kokiais laikotarpiais kaltinamasis dirbo, kada buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 108-112).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais byloje esančiais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06, tyčia vengė pareigos pagal 2008 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas J. P., jų nepilnamečio sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. P. įsiskolino 3112,14 Lt. Be to, V. V., laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01, tyčia vengė pareigos pagal 2008 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas J. P., jų nepilnamečio sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. P. įsiskolino 2249,40 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis V. V., kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių ir įsiskolinimų dydžio, žinodamas apie teismo sprendimą, kurio pagrindu jis privalėjo ir privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui E., ką įrodo tai, jog teismo procese jis dalyvavo, kaltinime nurodytais laikotarpiais būdamas sveikas ir darbingas, oficialiai nedirbdamas, LR nesiregistruodamas į darbo biržą, iš darboviečių išeidamas savo noru, turėdamas paklausią staliaus specialybę, kaltinamojo teigimu - dirbdamas neoficialiai, tai yra gaudamas pajamas, kurios, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, leido ir leidžia jam tenkinti ir jo ydingus įpročius (vartoti alkoholį, rūkyti - kas per mėnesį sudaro virš 200 Lt), tai yra turėdamas galimybes, tačiau savo vaikui nemokėdamas jokio išlaikymo, teismo įsitikinimu, tyčia - sąmoningai vengė žinomai teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebantį nepilnametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti vaiką. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti vaiko nevykdė ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis nepadengė nė dalies įsiskolinimo, išlaikymo vaikui ir toliau nemokėjo. Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikui buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, ar tai, jog kaltinamasis savo valia, tai yra pats prisiimdamas socialinę riziką, susilaukė dar vieno vaiko, kaltinamojo neatleido ir ateityje neatleis nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytais laikotarpiais buvęs sveikas ir darbingas, tik dėl savo paties kaltės nesiėmė priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis dėl teismui nesuprantamų priežasčių, be to, kad neteikė vaikui išlaikymo, su savo nepilnamečiu vaiku E., skirtingai nei su antruoju vaiku, iš esmės nebendraudamas, nesidomėdamas vaiko gyvenimu, auklėjimu, ypatingai ir esminiai pažeidžia savo nepilnamečio vaiko E. V. interesus.

BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, todėl šios bylos kaltinime nurodyti epizodai (skaičiuojami nepateisinamais išlaikymo nemokėjimo mėnesiais) teisingai inkriminuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. V. tyčia - sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimu, išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06), ir BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo išsakyto prisipažinimo turinys teismui neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai galisi.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika – tyčinė, nesunki, baigta; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, pataisos namų charakterizuojamas teigiamai, nuo 2014-08-01 pradėjo dirbti, privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslas už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam ne terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kaip prašė prokuroras, tačiau laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), bausmių trukmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), bausmes tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 3 d.) ir galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 64 ¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo 2014-04-30 (b. l. 43, 44). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (b. l. 58-61, 62, 64). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2010-09-07 iki 2011-05-06) - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant V. V.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2012-07-17 iki 2013-01-01) - 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant V. V.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d., paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant V. V.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant V. V.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad V. V. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. V. laikino sulaikymo laiką 2014-04-30, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė