Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. (viena diena).

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. (viena diena).

Tuo pačiu nuosprendžiu M. J. atleistas nuo baudžiamosios pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. ir M. L. nuteisti už tai, kad neteisėtai, turėdami tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas ir jas platino, o būtent veikdami bendrai turint bendrą tikslą platinti narkotines medžiagas, 2018 m. gegužės 10 d., tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) sav., iš nenustatyto asmens, turėdami tikslą platinti neteisėtai įgijo, t. y. už bendrus E. G. ir M. L. 50 eurų nusipirko penkis paketėlius su juose esančiomis narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių tikslus kiekis nenustatytas, bet ne mažiau kaip 3,027 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,3 % iki 10,5 %, kurias tą pačią dieną neteisėtai automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sav., atgabeno į (duomenys neskelbtini) r., kur M. L. E. G. perdavė įgytas bendram platinimui narkotines medžiagas - keturis paketėlius su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendras kiekis 3,027 g, po ko E. G. šias narkotines medžiagas paslėpė bei neteisėtai laikė pagalbinėse patalpose, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje bei dalį šių narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), E. G. bendru sutarimu su M. L. išplatino, t. y. žinant M. L., 2018 m. gegužės 11 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini) , T. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, veikusiam bendru tikslu įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jas platinti su M. J., už 30 eurų pardavė narkotinių medžiagų-1,124 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija -10,5 %, gautus pinigus - 30 eurų, perdavė kartu veikusiam M. L., o likusias narkotines medžiagas – 1,903 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,3 % , 2018 m. gegužės 11 d. nuo 18.00 val. iki 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, atliekamos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. G. ir M. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, o nuteistasis E. G. nesutinka su jo pripažinimu kaltu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarius veikiant bendrininkų grupe kartu su M. L., nuteistieji tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to E. G. nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8. Nors nuteistasis M. L. išvis neigia padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o E. G. tvirtina, kad veikė vienas, o ne bendrininkų grupe su M. L., teisėjų kolegija tokiais nuteistųjų teiginiais netiki. Ši nuteistųjų pozicija prieštarauja byloje surinktiems ir jų kaltę patvirtinantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta, todėl vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinus skundžiamą nuosprendį paduotų apeliacinių skundų ribose, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma pakankama nuteistųjų kaltei, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsti.

9. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą remiamasi ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir vertinama bylos įrodymų visuma, todėl vadovautis vien tik kaltinamojo (nuteistojo) paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, jis gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas E. G. ir M. L. parodymus tikrino, gretindamas su kitais įrodymais byloje, ir jais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys, bei šių duomenų analizės metu padarė atitinkamas išvadas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė iš visumos bylos duomenų, gautų išanalizavus ir įvertinus ne tik pačių nuteistųjų E. G. ir M. L., bet ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. J., liudytojų T. B., Ž. Š. parodymus, byloje esančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinį, kitus bylos duomenis. Taigi, aplinkybės turinčios reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, t. y. padarytos pagrįstos išvados dėl E. G. ir M. L. kaltės, konkrečių jų veiksmų ir byloje surinktų duomenų patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn pakankamumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados, priešingai nei kad teigia apeliantai, pagrįstos leistinais įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

10. Skundžiame nuosprendyje motyvuotai paneigta nuteistųjų versija, kad jie neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, kad 2018 m. gegužės 10 d. narkotinių medžiagų įsigijo savo reikmėms, o E. G. pats savarankiškai kitą dieną dalį jų nusprendė parduoti T. B..

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismui atidžiai išnagrinėjus byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių ir SMS žinučių turinį, buvo padarytos motyvuotos išvados, jog M. L. ir E. G. tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis kalba apie psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ir pardavimą, t. y. nuolat platina šias medžiagas įvairiems asmenims. Jų aiškų suvokimą, jog daroma veika yra neteisėta, rodo slapta užfiksuotuose pokalbiuose tarpusavyje ir su pirkėjais vartojami specifiniai posakiai, šifruota kalba. Jei nuteistieji nebūtų prekiavę aptariamomis medžiagomis, jie net nebūtų supratę atsiųstų trumpųjų žinučių tekstų, skambinusių jiems asmenų užuominų turinio, kadangi nei vienas asmuo, taip pat ir T. B., kuris su M. J., buvo sulaikyti netrukus po to, kai įsigijo iš E. G. narkotinių medžiagų, ir šios medžiagos buvo rastos jų automobilyje, aiškiai nenurodydavo, ko konkrečiai iš M. L. ar E. G. buvo norima. Iš teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose akivaizdu, kad beveik absoliučia dauguma atvejų bendrininkai, kurie susiję su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis stengiasi tiesiogiai neminėti jų pavadinimų, kiekių, laikymo ir kitų reikšmingų duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti jų neteisėtų veiksmų turinį, mąstą, kitas svarbias aplinkybes. Tai matyti ir šioje byloje. Akivaizdu, kad tik žmogus, besiverčiantis narkotinių, psichotropinių medžiagų prekyba, gali suprasti ir supranta specifinę, šifruotą kalbą, terminus, vartojamus tarp tokių medžiagų prekeivių ir pirkėjų, supranta, ko iš jo nori paskambinę asmenys, šiems net konkrečiai to neįvardijus, pasakius tik skaičius, arba pasiteiravus ar galima atvažiuoti. E. G. ir M. L. tiek bendraudami tarpusavyje, tiek su kitais nustatytais ir nenustatytais asmenimis, naudojo tam tikrus užšifruotus, trumpus, lakoniškus teiginius. Taigi, kitaip vertinti šių bendravimą kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nei vienas iš nuteistųjų nesugebėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, apie ką yra kalbama jų užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse. Nors nuteistasis M. L. tikino, kad tuo metu užsiėmė automobilių detalių prekyba, tačiau nei viename pokalbyje nėra fiksuota, kad būtų kalbama apie automobilius ar jų detales. Visiškai neįtikinama, kad skambindamas dėl konkrečios detalės, asmuo jos nepaminėtų, kad pardavėjas vien tik iš skaičiaus ar pasakymo, kad pirkėjas atvažiuoja, suprastų, apie ką konkrečiai, t. y., kokio automobilio ir kokią detalę, yra kalbama, ar kad išvis kalbama apie automobilius ir jų detales.

13. Sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentu, kad šie pokalbiai patys savaime nepatvirtina fakto, kad jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką E. G. ir M. L. 2018 m. gegužės 10 d. – 11 d. padarė veikdami kartu, tačiau jie yra svarbūs teismo vidiniam įsitikinimui suformuoti ir vertinant juos su kitais byloje esančiais įrodymais: E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų Ž. Š., T. B. parodymais, kitais rašytiniais duomenimis, sugretinus juos tarpusavyje, sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad E. G. ir M. L. narkotinių medžiagų platinimu užsiėmė kartu, nors pastarieji šią aplinkybę, kaip ir aplinkybę, jog išvis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, neigė, ir kad 2018 m. gegužės 10 – 11 dienų veiksmai, dėl kurių jie pripažinti kaltais, buvo jiems įprasta bendra veikla. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytoju apklausto Ž. Š., kuris surašė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, o ne vykdė kriminalinę žvalgybą kaip kad teigiama E. G. apeliaciniame skunde, parodymai. Jis paaiškino, kad procesinė prievartos priemonė buvo skirta dviejų mėnesių laikotarpiui. Jis dirba 15 metų su narkotikų bylomis ir iš patirties žinoma, kad niekas tiesiogiai, atvirai nekalba. Tačiau iš pokalbių buvo galima suprasti, kad M. L. ir E. G. užsiėmė narkotikų platinimu. Prieš sulaikymą buvo susirašinėjama ir tada sekė sulaikymas, E. G. buvo sulaikytas su įkalčiais. Nors apeliantai teigia, kad liudytojo apklausto pareigūno Ž. Š. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs faktiniai duomenys, nes pastarasis išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundų argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pareigūnų parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareigūno, vykdžiusio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, parodymais, kurie patvirtina svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Šio liudytojo parodymai buvo reikšmingi nuteistųjų M. L. ir E. G. parodymų teisingumo vertinimui. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiu, kad pareigūno parodymai apie tai, jog E. G. ir M. L. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, yra niekuo nepagrįsta, jo subjektyvi nuomonė. Nusikalstamų veikų atskleidimas yra kasdienis policijos pareigūnų darbas, todėl savaime suprantama, kad pareigūno parodymai apie tai, kad nuteistieji platino narkotines medžiagas, yra duoti asmens, turinčio žinių ir patirties atitinkamoje srityje. Ta aplinkybė, kad byloje parodymus davęs liudytojas yra policijos pareigūnas, neduoda pagrindo daryti išvados, jog jo parodymai yra neteisingi. Jokių duomenų apie tai, kad pareigūnas būtų apkalbėjęs nuteistuosius ar iškraipęs jam žinomas faktines aplinkybes, apeliantai nenurodė, o tokių duomenų byloje taip pat nėra.

14. E. G. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina ir jo namuose atliktos kratos metu rasti elektroninės svarstyklės, plastikiniai maišeliai, stiklainiai, dėžutė – smulkintuvas, narkotinė medžiaga – kanapės. Ant paimtų paminėtų daiktų rasta narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų. Tad akivaizdu, jog jis turėjo priemones, norimoms dozėms pasverti ir supakuoti. Vadinasi, narkotinių medžiagų pardavimas T. B. ir M. J. nebuvo atsitiktinis atvejis, kaip kad teisme bandė įrodyti nuteistasis E. G..

15. Be paminėtų duomenų, nuteistųjų teiginius apie tai, kad jie neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, paneigia ir T. B. parodymai. Pastarasis teisme pripažino, kad ne kartą yra pirkęs iš E. G., kas atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad yra pirkęs ir iš M. L.. Pastarojo telefono numeris buvo įvestas T. B. telefone. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole esantys duomenys patvirtina, kad jis yra taręsis dėl susitikimo su M. L. (1 t., b. l. 164), nors kaip galima suprasti iš jų parodymų, jokie draugiški, bičiuliški, juolab darbiniai, santykiai jų nesiejo. Apžiūrint T. B. mobilaus ryšio telefoną užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 11 d. 13:02:56 val. siųsta SMS žinutė M. L., su klausimu „ką gero?“, o po to sekė susirašinėjimas su E. G., kurio metu susitarta dėl susitikimo narkotinių medžiagų įgijimo tikslu. Nors nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad T. B. parodymai teisme buvo išgauti grasinant, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu. Iš 2019 m. birželio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo matyti, kad apklausiant T. B., teisėjas aiškinosi šio liudytojo parodymuose esančius prieštaravimus, jų neatitikimo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotiems duomenims aplinkybes. Tokio aiškinimosi negalima vertinti kaip liudytojo T. B. spaudimo duoti kitokius parodymus. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi išsiaiškinti visus prieštaravimus, todėl liudytojų, kurių parodymai skiriasi nuo kitų įrodymų šaltinių duomenų, apklausa turi būti itin kruopšti. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad liudytojas T. B. aiškinantis narkotinių medžiagų platinimo aplinkybes, buvo svarbi grandis, todėl itin kruopšti šio liudytojo apklausa, lyginant ir tikslinant jo parodymuose nurodomas aplinkybes su duomenimis, užfiksuotais kitais įrodymais, buvo pateisinama. Tam tikri teisėjo etikos požiūriu netinkami pasisakymai, kaip pavyzdžiui klausimas, kuris iš teismo posėdžių salėje esančių asmenų yra vartojęs narkotinių medžiagų, neprisipažinus siūlymas paskirti ekspertizę, pastebėjimas, kad gali būti atnaujinta nutraukta baudžiamoji byla apklausiant liudytoją T. B., nereiškia teisėjo išankstinės nuostatos dėl esminių byloje sprendžiamų klausimų išreiškimo. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad liudytojo T. B. parodymai, sprendžiant iš nuosprendžio turinio, nebuvo vienintelis ar juolab lemiamas nuteistųjų kaltės įrodymas.

16. Nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas negalėjo vadovautis T. B. teisme duotais parodymais, kadangi ikiteisminis tyrimas pastarojo atžvilgiu buvo nutrauktas ir apklausiant pastarąjį teisme jis buvo verčiamas parodymus duoti prieš save. Teismų praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką nereiškia, kad po tokią teisę turinčio asmens veikos teisinio įvertinimo negali vykti jo apklausa. Toks asmuo kaip liudytojas apklausiamas tik apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o tai reiškia, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas už šias nusikalstamas veikas yra galutinai išspręstas ir toks asmuo nėra verčiamas duoti parodymus prieš save šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į gynybą. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-257-788/2017). T. B. teisme duoti parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis liudytojas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu, todėl laiko juos tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas E. G. ir M. L. kaltės klausimą.

17. Nors visi aukščiau paminėti duomenys tiesiogiai nepatvirtina, kad M. L. ir E. G. 2018 m. gegužės 10 d. turėdami tikslą platinti neteisėtai iš nenustatyto asmens už 50 eurų įgijo ne mažiau kaip 3,027 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jas gabeno, o po to 2018 m. gegužės 11 d. E. G. bendru su M. L. sutarimu dalį jų pardavė T. B. ir M. J., teisėjų kolegija šiuos duomenis pripažįsta reikšmingais teismo vidinio įsitikinimo formavimui, šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms patvirtinti. Būtent šių duomenų pagrindu nustatyta, kad E. G. kartu su M. L. užsiėmė narkotinių medžiagų įsigijimu turint tikslą jas platinti ir jų platinimu.

18. Kad 2018 m. gegužės 10 d. E. G. ir M. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) įsigyti narkotinių medžiagų su tikslu platinti, o ne savoms reikmėms, sprendžiama atsižvelgus į visus anksčiau paminėtus įrodymus, į nuteistųjų parodymų, kurių turinys išdėstytas skundžiame nuosprendyje ir iš naujo nebekartojamas, nenuoseklumą ir prieštaringumą ir į elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis. Pastebėtina, kad nuteistieji skirtingai aiškino, kas sugalvojo vykti į (duomenys neskelbtini), kas pirko narkotines medžiagas, kas ir kieno pinigais už jas sumokėjo. Atsižvelgusi į jų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, į ankstesnį E. G. ir M. L. veiklos bendrumą, kuris aiškiai atsispindi iš telefoninių pokalbių turinio, teisėjų kolegija netiki jų teiginiais, kad į (duomenys neskelbtini) vyko įsigyti narkotinių medžiagų tik savo reikmėms. Pastebėtina, kad visos įsigytos narkotinės medžiagos (išskyrus paketėlį, kurį tvirtino tą pačią dieną surūkę), buvo perduotos E. G., o pastarasis dalį jų pardavė. Lieka nepaaiškinama, koks tikslas visas narkotines medžiagas atiduoti E. G., jei jos įsigyjamos savoms reikmėms. Vertinant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokole užfiksuotą 2018 m. gegužės 10 d. tarp M. L. ir E. G. užfiksuotą telefoninį pokalbį matyti, kad į (duomenys neskelbtini) buvo vykstama M. L. iniciatyva. Pastarasis paskambinęs E. G. liepė ruoštis. Šiam paklausus, kur bus vykstama, tiksliai nesakė „tai nesvarbu (necenzūrinis žodis) vistiek reik ruoštis“. Tą dieną daugiau jokių reikšmingų bylai E. G. telefoninių pokalbių ar žinučių nefiksuota, o M. L. atžvilgiu tuo metu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas nebebuvo atliekamas. Atsižvelgus į tai, kad nėra užfiksuota, jog E. G. su kuo nors gegužės 10 d. būtų taręsis dėl susitikimo, kad jam išvis nebuvo žinoma, kur bus vykstama, paneigiami nuteistųjų teisme duoti parodymai, kad būtent E. G. važiavo tikslu įsigyti narkotinių medžiagų, o M. L. tik po to, kai 3 paketėlius kanapių įsigijo E. G., nusprendė irgi nusipirkti savo reikmėms. Be to, visiškai neįtikimas E. G. aiškinimas, kad sustojus prie jų privažiavo automobilis ir iš juo atvažiavusio asmens jis įsigijo narkotinių medžiagų. Savaime aišku, kad narkotinių medžiagų prekyba yra uždrausta ir bet kas laisvai, be jokio susitarimo jų iš bet kokio atsitiktinio asmens įsigyti neturi galimybių. Tad akivaizdu, kad su narkotinių medžiagų tiekėju buvo tartasi susitikti, o kadangi to nedarė E. G., išvyką organizavo M. L., tikima nuteistojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos, kuri buvo atliekama dalyvaujant gynėjui, duotais parodymais, jog į (duomenys neskelbtini) su M. L. vyko pirkti žolės, kad jam nežinoma, kas susisiekė su narkotinių medžiagų pardavėju, kad narkotines medžiagas pirko M. L.. Kadangi šie nuteistojo parodymai yra logiški ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tikima ir ta jų dalimi, kur E. G. pripažino, kad nupirkęs narkotines medžiagas, M. L. jas atidavė jam ir nurodė paslėpti (kratos metu pas M. L. narkotinių medžiagų nerasta, jų pėdsakai užfiksuoti tik ant automobilyje rasto smulkintuvo), kad pardavęs narkotines medžiagas T. B. jis netrukus M. L. atidavė iš T. B. gautus 30 eurų. Nors nuteistasis E. G. teisme aiškino, kad šie parodymai išgauti naudojant psichologinę prievartą, kad jis net neskaitė apklausos protokolo, teisėjų kolegija tokį jo aiškinimą atmeta ir laiko jį pasirinkta nuteistojo gynybine versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir padėti M. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, šioje apklausoje dalyvavo gynėjas, dėl neva jam daryto poveikio nei E. G., nei gynėjas niekur nesikreipė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirminės apklausos metu, kuomet E. G. dar neturėjo galimybių aptarti duodamų parodymų su M. L., jo duoti parodymai neatitinka tikrovės, juolab, kad šie jo parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus – telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinėse esančius duomenis, T. B., Ž. Š. parodymus.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją loginę nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančią, kad E. G. ir M. L. nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis veikdami kartu turėdami tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas ir jas platino. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįstant E. G. ir M. L. kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl narkotinių medžiagų – kanapių neteisėto įgijimo turint tikslą platinti, gabenimo, laikymo ir pardavimo T. B. ir M. J.. Visi byloje surinkti duomenys pirmosios instancijos teismo įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos, sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės, nustatytos, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra teisingi ir pagrįsti.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentu, kad byla išnagrinėta neišsamiai, kadangi teismas, nors ir tenkino gynėjo prašymą dėl liudytojų (asmenų, su kuriais buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai) apklausos, tačiau bylos eigoje pakeitė nuomonę ir šį prašymą atmetė. Pastebėtina, kad šie asmenys liudytojais apklausti negali būti, kadangi tai prieštarauja BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatoms, numatančioms, kad kaip liudytojas negali būti apklaustas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Kadangi nuteistųjų nurodyti asmenys buvo tie, su kuriais fiksuoti pokalbiai narkotinių medžiagų įgijimo tikslu, o jų veiksmai teisiškai neįvertinti, apklausiant juos teisme, jie būtų verčiami duoti parodymus prieš save. Tuo tarpu paminėtų asmenų apklausos metu, neįspėjus jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gauti duomenys, būtų vertinami itin atsargiai dėl jų specifiškumo (turi interesą išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, nesaistomas priesaikos ir atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje apsprendžia kaltinimui reikšmingos aplinkybės, todėl duomenys įrodymais gali būti laikomi tik tuo atveju, kai yra susiję su aplinkybėmis, kurias nagrinėjamojoje byloje būtina įrodyti. Taigi rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, jei nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti reikšmingi teisingam bylos išsprendimui duomenys. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų nurodyti liudytojais prašyti apklausti asmenys nebuvo įvykių, kurių aplinkybės yra inkriminuotos E. G. ir M. L., dalyviai. Byloje esantys duomenys patvirtina tarp jų ir nuteistųjų buvusius kontaktus galimai narkotinių medžiagų įsigijimo tikslu, tačiau 2018 m. gegužės 10 d. – 11 d. įvykiuose jie nedalyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamojo proceso kodekso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011). Įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiškai pakanka išvadai dėl E. G. ir M. L. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindo manyti, kad atlikus pirmiau vardijamus veiksmus būtų padarytos kitokios išvados, nėra. Taigi, nors apeliantai su teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nėra pašalintos visos abejonės dėl bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.

21. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. L. ir E. G. kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrė jiems aiškiai per griežtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, į jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, į tai, kad anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, dirba, skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes (vienintelė sankcijoje numatyta bausmė), kurių dydžiai artimi laisvės atėmimo bausmės vidurkiui numatytam straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė savo rūšimi yra tinkama. Kaip pagrįstai nustatė teismas, nuteistieji nebuvo nuoširdūs, duodami parodymus klaidino teismą, neatskleidė visų nusikaltimo padarymo aplinkybių. M. L. išvis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. E. G., kaip minėta, nebuvo nuoširdus, keitė parodymus, neatskleidė visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taip pat nėra sąlygų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta bausmę. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, juolab, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis E. G. 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. vairavo transporto priemonę neblaivus (1,45 promilių) ir neturėdamas teisės vairuoti, lenkdamas kitą automobilį jį kliudė ir apgadino svetimą turtą. Ši aplinkybė patvirtina, kad E. G. yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, teisės aktų reikalavimų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad paskyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis daugiau nebenusikalstų, nedarytų naujų teisės pažeidimų.

22. Nežiūrint to, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Nuteistieji turėdami tikslą platinti įsigijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 3,027 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir jų tik dalį išplatino – T. B. pardavė 1,124 g kanapių (antžeminių dalių), t. y., mažesnį kiekį nei nustatytas nedidelis kiekis (5 g) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Tai leidžia teigti, kad E. G. ir M. L. padarytas nusikaltimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes kartu su nuteistųjų asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, tai, kad nėra duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo jie būtų toliau darę nusikalstamas veikas, išskyrus tai, kad E. G. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, pakartotinai platinę narkotines medžiagas, spręstina, jog jiems paskirta artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežta. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus nuteistiesiems minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 puntu,

nusprendžia:

Nuteistųjų E. G. ir M. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

E. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų.

M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.