- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-298-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03091-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3303-1023/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. D., E. A., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 249,64 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 21 d. ieškovė ir O. L. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. AMA 8144528), kuria buvo apdrausta automobilio Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Automobilis kartu su galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu 2018 m. balandžio 12 d. buvo perleistas A. K., 2018 m. balandžio 21 d. transporto priemonė buvo parduota atsakovui R. K.. 2018 m. gruodžio 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu R. D. vairuodamas transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. D.. Ieškovei, kaip transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo iš viso 499,28 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdrausto automobilio valdytojas (R. D.) neturėjo 5 metų vairavimo stažo, tokiu būdu pažeistas sudarytos draudimo sutarties 1.5.6 punktas – individualiai aptarta sąlyga, jog apdraustos transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Tuo pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo dėl sutartinių santykių pažeidimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. K. nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi pildant eismo įvykio deklaraciją, turi būti pilnai užpildyti privalomi duomenys, o ypač prisiimantis kaltę eismo įvykio dalyvis turi patvirtinti ne tik vardu ir pavarde, bet ir parašu. Įvykio vietoje buvo pildoma eismo deklaracija, kuria R. D. planavo prisiimti kaltę, tačiau įvertinęs situaciją nusprendė, kad šioje situacijoje savo kaltės neįžvelgia, kadangi Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja lenkė 3–4 automobilius, sukančius į dešinę, kertant ištisinę liniją ir nesugebėjo grįžti į savo eismo juostą (grįžimas būtų taip pat per ištisinę liniją), o be to, jei lenkimas būtų pasibaigęs sėkmingai, toks lenkimas vadinamas lenkimu sankryžoje, kas draudžiama pagal Kelių eismo taisykles. R. D., įvertinęs situaciją, atliko susidūrimo išvengimo manevrą ir ne jis vienas atsitrenkė į Audi automobilį, o automobiliai susidūrė abiem judant, todėl atsisako prisiimti kaltę. Ieškovės atstovas nepakankamai įsigilino į situaciją, neįvertino, kad nėra galutinio R. D. patvirtinimo parašu, kad jis prisiima kaltę, išmokėjo draudimo išmoką neteisėtai ir šiuo ieškiniu bando susimažinti savo patirtas išlaidas. Policija į įvykį kviesta nebuvo dėl atsakovui nežinomų priežasčių.
4. Tretieji asmenys R. D. ir E. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 249,64 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo 15,12 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagal transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 12 d. valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties 1.5.6 punktą įsipareigota, jog transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių vairavimo stažas ne mažesnis nei 5 metai, ir pažymėjo, kad tuo atveju, jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, dėl vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė – didėja draudimo rizika, kas iš esmės lemia didesnės draudimo įmokos už draudiminę apsaugą apskaičiavimą.
7. Teismas nustatė, kad po 2018 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio transporto priemonių Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai policijos pareigūnų dėl eismo įvykio aplinkybių fiksavimo nekvietė, užpildė eismo įvykio deklaraciją, t. y. iš esmės sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių.
8. Teismas sprendė, kad transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo šalutiniu keliu, todėl prieš įvažiuodamas į nelygiareikšmę sankryžą, t. y. prieš darydamas manevrą, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu sankryžoje važiuojančioms transporto priemonėms.
9. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jeigu transporto priemonė Audi A6, kaip teigia trečiasis asmuo, nelaukė bendrame transporto priemonių sraute išsukti iš pagrindinio kelio, važiuodama ne didesniu nei leidžiamu 40–45 km/h per valandą greičiu iš esmės turėjo kirsti važiuojamąsias dalis skiriančią ištisinę juostą ir pagrindiniame kelyje išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukelti pavojingą situaciją, galimai sąlygojusią kitiems eismo dalyviams staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrint, ir nurodė, jog duomenų apie transporto priemonės Audi A6 vairuotojos patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, apie nurodytas aplinkybes nebuvo pažymėta eismo įvykio deklaracijoje.
10. Teismas pripažino, kad visumoje atstumo bei aplinkybių, susijusių su kitų eismo dalyvių galimais veiksmais, neįvertinimas buvo priežastiniame ryšyje dėl eismo įvykio kilimo, o tikėtina laikė, jog būtent transporto priemonės Skoda Octavia vairuotojas nesilaikė pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktuose numatytų reikalavimų.
11. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog nebuvo spręstas trečiojo asmens administracinės atsakomybės klausimas, nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės.
12. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas plačiau nei administracinėje teisėje – ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia administracinio nusižengimo padarymą, o šiuo atveju ieškinio reikalavimų pagrindas atsakovo atsakomybė tinkamai ir laiku neinformavus ieškovo apie sutarties sąlygų pasikeitimą, t. y. transporto priemonės perleidimą asmeniui, neturinčiam reikiamo vairavimo stažo.
13. Teismas sprendė, kad ginčo dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nėra, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų būvimo teismas plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas daugiau nagrinėjo, kad yra pažeistos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sąlygos, kas yra akivaizdu ir to atsakovas neginčija, bet nepakankamai aiškinosi kas yra įvykio kaltininkas.
14.2. Sprendime minima, kad Audi A6 nėra patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl ji nepadarė Kelių eismo taisyklių nusižengimo, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio požymius, bet dėl šio eismo įvykio administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas ir R. D., todėl nereiškia, kad R. D. yra kaltas dėl eismo įvykio. Dėl nedidelių transporto priemonių pažeidimų į eismo įvykį policija nebuvo kviesta, todėl ir negalėjo nei vienas vairuotojas būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
14.3. Šioje sankryžoje, ypač piko metu, kiekvienas vairuotojas važiuoja taip, kaip važiavo R. D., t. y. automobilis pristabdomas arba sustabdomas prieš įvažiuojant į sankryžą iš šalutinio kelio ir įsitikinus, kad 3–5 automobilių eilė rodo posūkio manevrą į dešinę, pradedamas manevras į kairę. Nei vienas vairuotojas, tame tarpe ir R. D., negali atspėti, kad iš viso matomo automobilių srauto, pažeidžiant kelių eismo taisykles, t. y. kertant ištisinę eismo juostą, išvažiuos automobilis, kaip tai padarė Audi A6 vairuotoja, ko pasekoje įvyko susidūrimas.
14.4. Kadangi Audi A6 automobilio pažeidimai – lengvai nubrauktos dešinės pusės šonas ir abejos durelės, o Skoda Octavia automobilio nežymiai pažeistas priekinis dešinės pusės bamperis, galima teigti, kad Skoda Octavia automobilis buvo sustojęs, o Audi A6 vairuotoja buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą, kas dar kartą įrodo, kad Audi A6 vairuotoja jau iš toliau važiavo priešinga eismo juosta, nes vienintelė juosta tuo metu buvo užimta sukančių automobilių į dešinę (iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g ). Tai, kad Audi A6 vairuotoja įvykio metu ir dar sankryžoje važiavo priešpriešine eismo juosta, parodo ir įvykio eismo deklaracija.
14.5. Kadangi eismo įvykio deklaracijoje nei viena pusė neprisiėmė kaltės už eismo įvykį, t. y. atitinkamoje deklaracijos vietoje nėra nei vieno vairuotojo parašo, automobilių pažeidimai buvo nedideli ir policija į eismo įvykį nebuvo kviesta, vadinasi, vairuotojai susitarė, kad pretenzijų neturi. Be to, eismo deklaracijoje R. D. parašytas žodis pastabose „nepastebėjau“ yra nieko nereiškiantis nebaigtas sakinys ir negalima tapatinti su vairuotojo parašu.
Atsiliepimas
15. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Apeliantas, nesutikdamas su sprendimu, teismo vertinimui pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo teikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo ir nepateikia argumentų, kuriais būtų paneigtas pirmosios instancijos pateiktas situacijos vertinimas.
Šalies argumentai
15.2. Apeliaciniame skunde apeliantas nepaneigia teismo sprendime padarytos išvados – tik dar kartą nurodo galimas eismo įvykio faktines aplinkybes, bet nemotyvuoja, kodėl jos turėtų būti vertinamos kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Teismui įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir nustačius, jog R. D. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, apeliantas nurodyto apeliaciniu skundu nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismas nepasikliovė vien tuo, kad R. D. eismo įvykio deklaracijoje nurodė nepastebėjęs transporto priemonės Audi A6, teismas tyrė ir aiškino eismo įvykio schemą, rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta eismo įvykio sankryžos schema ir būtent taip priėjo prie išvados sprendime.
15.4. Tais atvejais, kuomet vairuotojas neįsitikina, kad važiuoti yra saugu, laikoma, kad automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio, yra atsakingas už eismo įvykį, nepriklausomai nuo to, ar automobilis, su kuriuo jis susidūrė važiavo prieš eismą ar ne. Akivaizdu, kad eismo įvykio metu nurodytos vairuotojo pareigos buvo pažeistos ir būtent tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Atsakovas R. K. (toliau – atsakovas arba apeliantas) apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, priimant skundžiamą sprendimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į eismo įvykio situaciją, yra nepagrįsti, o priimtas sprendimas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka tenkinti visa apimtimi yra pagrįstas.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, įrodymus ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčo eismo įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės Skoda Octavia vairuotojo trečiojo asmens R. D., išvažiavusio iš šalutinio kelio ir nepraleidusio transporto priemonės Audi A6, kurią vairavo E. A., neteisėti veiksmai, pasireiškę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 154 punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymu, yra eismo įvykio priežastis. Byloje nustatytos aplinkybės teisingai teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad esamojoje situacijoje – susidūrimo galėjo būti ir išvengta, jeigu transporto priemonės Skoda Octavia vairuotojas, įvažiuodamas (iš šalutinio kelio) į nelygiareikšmę sankryžą (pagrindinį kelią) ir laukdamas atlikti manevrą (sukti į kairę) įvertinęs atstumą ir įsitikinęs, kad tai daryti saugu, būtų davęs kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonės Skoda Octavia vairuotojas važiavo šalutiniu keliu, todėl prieš įvažiuodamas į nelygiareikšmę sankryžą, t. y. prieš darydamas manevrą, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu sankryžoje važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos schemą, atkarpa tarp įvažiavimo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią (nelygiareikšmę sankryžą), į kurią įvažiavęs Skoda vairuotojas turėjo laukti savo eilės atlikti manevrą – posūkį į kairę, yra važiuojamosios dalies pločio (apie 3,5 metro) (STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“). Transporto priemonei važiuojant pagrindiniu keliu atstumo atkarpa išlieka analogiška, todėl nėra jokios tikimybės transporto priemonių susidūrimui. Tuo atveju, jeigu transporto priemonė Audi A6, kaip teigia trečiasis asmuo, nelaukė bendrame transporto priemonių sraute išsukti iš pagrindinio kelio, važiuodama ne didesniu nei leidžiamu 40-45 km/h per valandą greičiu, iš esmės turėjo kirsti važiuojamąsias dalis skiriančią ištisinę juostą ir pagrindiniame kelyje išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukelti pavojingą situaciją, galimai sąlygojusią kitiems eismo dalyviams staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Toks KET pažeidimas atitiktų ANK 420 straipsnyje numatytus administracinio nusižengimo požymius. Tačiau byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės Audi A6 vairuotoja pažeidė kokias nors KET nuostatas. Pirmosios instancijos teismui teisingai įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir nustačius, kad trečiojo asmens R. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neišsiaiškino, kas yra eismo įvykio kaltininkas, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo tirdamas ir vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nors apeliantas iš dalies teisus teigdamas, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta aplinkybė, jog R. D. atžymėjo pastabą „nepastebėjau“, nereiškia, kad šis prisėmė atsakomybę už eismo įvykį, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ši aplinkybė patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kurią jis padarė, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens R. D. teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsakovo ir R. D. paaiškinimus, kad trečiasis asmuo R. D., vairuodamas apdraustą transporto priemonę, buvo nepakankamai atidus ir apdairus ir būtent tai buvo eismo įvykio priežastis.
23. Apelianto argumentai, kad ir transporto priemonės Audi A6 vairuotoja pažeidė KET, yra deklaratyvūs ir grindžiami tik jo paties subjektyviu aplinkybių vertinimu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tų pačių Taisyklių 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą ir faktines byloje nustatytas aplinkybes (21 pastraipa), nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad KET pažeidė transporto priemonės Audi A6 vairuotoja.
24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų konstatuotos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, o bylos duomenys patvirtina, kad teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).
25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialinės teisės normas, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.