- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2-464-901/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13074-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. R., O. Č., S. J., A. M., M. B., J. B., A. L., J. G., L. G., A. K., S. K., R. M., Ž. O., O. R., I. S., E. S., N. S., E. Z., K. T., L. S.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovėms A. M., M. B., J. B., A. L., J. G., L. G., S. J., A. K., S. K., R. M., Ž. O., O. R., I. S., E. S., N. S., I. S., E. Z., K. T. ir L. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovėms A. M., M. B., J. B., A. L., J. G., L. G., S. J. – G., S. J., A. K., S. K., R. M., O. Č., Ž. O., A. R., O. R., I. S., E. S., N. S., I. S., E. Z., K. T., L. S., M. S. ir N. V. bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. V., dėl garbės ir orumo gynimo, tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016-10-27 teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės J. P. ieškinys, kuriuo ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo teismo įpareigoti atsakoves raštu paneigti Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokyklos direktorei ieškovės garbę ir orumą žeminančią informaciją, kaip neatitinkančią tikrovės, kad ieškovė „netinkamu tonu pamokų metu bendrauja su vaikais, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lanko muzikos pamokas. Buvo atvejų, kai pamokos metu vaikai buvo palikti be priežiūros. Su tėvais mokytoja taip pat negali rasti bendros kalbos.“ Ieškiniu ieškovė taip pat prašo teismo jai priteisti iš atsakovių solidariai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaikė. Nurodė, kad atsakovių 2016-06-23 šios mokyklos direktorei pateiktame prašyme dėl ieškovės nušalinimo išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, ieškovę įžeidė ir pažemino jos garbę ir orumą, ją ištiko šokas ir nervinis priepuolis. Nenorėdama toliau dirbti konfliktinėje aplinkoje, ieškovė direktorei pateikė rašytinį atsisakymą toliau vesti muzikos pamokas 3a klasėje, kurios vaikų tėvai ir globėjai pasirašė minėtą nušalinimą. Ieškovė pažymi, kad dalis prašymą pasirašiusių asmenų, t.y. M. S. ir N. V. nėra nei vaikų tėvai nei globėjai. Ieškovė pažymi, kad muzikos mokytoja – metodininke Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokykloje dirba nuo 1987 m., yra gavusi daugybę apdovanojimų, padėkos raštų, iki tol niekada neturėjo pretenzijų iš vaikų tėvų. Nei atsakovės, nei mokyklos vadovybė neturėjo ieškovei jokių pretenzijų dėl jos kompetencijos vedant pamokas. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad 2016-06-23 rašte, kurį surašė vienas iš mokinių tėvų, atsakovės pasirašė kolektyviai, tačiau dėl skirtingų, netgi ne dėl prašyme dėl nušalinimo nurodytų motyvų, pavyzdžiui kad ieškovė neatleido nuo muzikos pamokų jų vaikų, kurie lanko muzikos mokyklą, kad ieškovės anūkė nuskriaudė kitą vaiką ir kad jai tariamai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos pamokų metu, kad vaikams reikės laikyti muzikos testą ir pan. Prašyme dėl nušalinimo nurodytų teiginių atsakovės neįrodė ir net neįrodinėjo. Ieškovės atstovės teigimu bent vienam asmeniui atskleidus 2016-06-23 rašte nurodytą informaciją, laikoma, kad žinios buvo paskleistos.
Šalies argumentai
Atsakovė A. M. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad jos dukrai ir kitiems Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokyklos 3a (buvusi 2a) klasės vaikams skundžiantis dėl netinkamo muzikos mokytojos J. P. elgesio ir bendravimo pamokų metu, vaikų tėvai nutarė kreiptis į ieškovės vadovybę (darbdavį). Tiek pradžiai žodžiu, tiek po to raštu mokyklos direktorei siekta pranešti apie netinkamą mokytojos elgesį tam, kad būtų atliktas atitinkamas tyrimas ir apgintos pažeistos teisės, o toks kreipimasis į direktorę nėra laikytina skundžiamo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Atsakovė nurodė, kad jos dukra lanko muzikos mokyklą, choro pamokos jai vykdavo trečiadieniais iš karto po ieškovės muzikos pamokos. Atsakovė buvo priėjus prie ieškovės paklausti, kaip vaikui reikės tą testą laikyti, galbūt ji gali būti atleista nuo testo, nes muzikos mokykloje lanko solfedžio ir kitas pamokas, tačiau ieškovė nesutiko atleisti atsakovės dukros nuo testo laikymo, nurodydama, kad tai jos teisė.
Atsakovė M. B. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad rašyti mokyklos direktorei apie negeroves ir nesutarimus su mokytoja turi teisę visi tėvai, tai jų konstitucinė teisė. Atsakovės dukra 2015 - 2016 mokslo metais buvo atleista nuo ieškovės mokomų muzikos pamokų, nes lanko muzikos mokyklą, tačiau vis tiek lankė apie pusę visų muzikos pamokų, nes atsakovė sužinojo iš kitų mamyčių, kad J. P. grasina, kad vaikai, nelankantys jos pamokų dėl oficialaus atleidimo, bus neatestuoti. Tai, kad situacijos mokytoja nebandė aiškintis su moksleivių tėvais, o iš karto kėlė teisminį ginčą pirmosios instancijos teisme, rodo, kad ji nerado bendros kalbos su jais. 2016-06-23 rašto dėl muzikos mokytojos nušalinimo pateikimas direktorei nėra laikytinas žinių paskleidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio prasme.
Atsakovė J. B. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad kreipimųsi į mokyklos vadovą nebuvo siekiama pažemint ieškovės garbės ir orumo. Ieškovės reakcija į kritiką buvo perdėtai emocinga ir neadekvati susidariusiai situacijai. Prašymu ieškovės vadovui buvo išreikštas rūpestis vaikais ir galimai netinkamu jų mokymu bei auklėjimu per muzikos pamokas, apie mokytojos pakeltą toną, apie įtemptą atmosferą klasėje, vaikų nenorą mokytis muzikos ir apie tai, kad vaikai būdavo paliekami vieni. Negalima reikalauti absoliutaus įvykių muzikos pamokų metu tikslumo, nes tėvai gavo informaciją apie netinkamą ieškovės elgesį su mokiniais iš 2 klasę lankiusių vaikų, kurie dar neturi susiformavusio kritinio mąstymo ir negali išsakyti savo tvirtos nuomonės.
Atsakovė A. L. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad atsakovės, pasirašydamos bendrą skundą ir paskelbdamos neigiamą informaciją apie mokytoją jos vadovei - mokyklos direktorei, elgėsi sąžiningai, sąmoningai neiškreipė informacijos ir jos nenutylėjo, nes rūpinasi savo vaikais, jų lavinimu. Tokiu kreipimusi į mokyklos vadovą nebuvo siekiama pažeminti ieškovės garbės ir orumo. Ieškovės asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant net menkiausiam informacijos netikslumui, reikštų pažeidimą visuomenės teisės žinoti, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta klasėje ir mokykloje, įvairių dalykų pamokų metu ir po jų, per pertraukas.
Atsakovė J. G. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama bendrą skundą – prašymą nušalinti ieškovę nuo muzikos pamokų elgėsi sąžiningai, nes negalėjo nutylėti informacijos apie mokytojos netinkamą bendravimą su vaikais. Šios informacijos sąmoningai neiškreipė ir nenutylėjo, o pranešė, pasirašydama skundą, ieškovės vadovei, tikėdama, kad kilę nesusipratimai bus išspręsti, situacija suvaldyta. Dukra skųsdavosi, kad mokytoja garsiai šaukia, dažnai ilgam išeidavo iš pamokos, palikdama vaikus vienus. Mokyklos vadovas privalo žinoti realią situaciją klasėje ir imtis priemonių tai situacijai pagerinti ar išspręsti kilusius ginčus iš esmės.
Atsakovė L. G. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad tėvų komitetas iš kai kurių tėvų, o tėvai atitinkamai iš savo vaikų sužinojo nerimą tėvams dėl jų vaikų ugdymo keliančias aplinkybes, t.y. dėl galimai netinkamo mokytojos J. P. elgesio, ir atkreipė į tai mokyklos direktorės dėmesį pateikdami 2016-06-23 raštą dėl mokytojos nušalinimo. Atsakovės anūkė sakė, jog muzikos mokytoja piktai bendrauja su vaikais, kad ji nejaukiai jaučiasi pamokų metu, todėl nenori lankyti šios mokytojos vedamų pamokų. Atsakovei dalyvaujant 2a (dabartinė 3a) klasės tėvų susirinkime, tokius savo vaikų skundus išsakė ir kiti tėvai.
Atsakovė S. J. – G. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokytoja yra viešas asmuo, ne privatus asmuo, todėl jos atžvilgiu gali būti išsakoma aštresnė kritika. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, jog fizinių asmenų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), jeigu tai nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau EŽT konvencija) 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (Europos žmogaus teisių teismo sprendimas Lingens v. Austria 1986 m. byloje). Prieš pasirašant prašymą dėl mokytojos nušalinimo atsakovė ir dar keli vaikų tėvai 2016 m. vasaros pradžioje buvo nuvykę pas mokyklos direktorę, aptarė rūpimus klausimus, taip pat ir dėl muzikos mokytojos pakeitimo. 2016-07-04 dar kartą siuntė direktorei raštą, kad priminti apie vaikų tėvų prašymą pakeisti mokytoją. Pažymėjo, kad kartą jos sutuoktinis buvo atėjęs į mokyklą aptarti su ieškove klausimus dėl roletų langams užsakymo, tuo tarpu mokytoja buvo palikus vaikus vienus klasėje beveik visai pamokai. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė CK 2.24 straipsnyje nurodytų faktų visumos, neįrodydama žinių paskleidimo fakto, kadangi kreipimasis į direktorę su konkrečiu prašymu, kuris nėra neteisėtas ir slaptas, nelaikytinas žinių paskleidimu. Kai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, ši konfliktinė situacija išėjo į viešumą. Tiek ieškovė tiek mokyklos direktorė geranoriškai davė žurnalistams interviu apie nagrinėjamą bylą. Demokratinė visuomenė suinteresuota žinoti apie galimai vykstančias negeroves mokykloje, atsakovių laisvė skleisti įsitikinimus negali būti ribojama. Atsakovės įrodė, kad jų prašyme nurodyti faktai yra teisingi ir neiškraipyti.
Atsakovė S. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pateikusios 2016-06-23 skundą ieškovės direktorei, atsakovės neperžengė teisės skelbti informaciją ribas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir EŽT konvencijos 10 straipsniuose. Mano, kad 3 klasėje besimokančių vaikų tėvai, turi teisę skleisti žinias mokyklos vadovui apie jų nuomone netinkamus ar galimai netinkamus mokymo ir auklėjimo metodus, taikomus jų vaikų atžvilgiu. Šios atsakovių teisės ribojimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, reikštų grėsmę demokratinei visuomenei ir mokyklai apskritai, vaikų tėvai pasijaustų nesaugūs, kentėtų ir jų vaikai. Mokyklos vadovas privalo žinoti realią situaciją klasėje ir imtis priemonių tai situacijai pagerinti. Išsakyta kritika dėl mokytojos elgesio nėra draudžiama įstatymų, ja nesiekta pažeminti ieškovės kaip viešo, matomo ir mokyklos visuomenėje žinomo asmens garbės ir orumo.
Atsakovė A. K. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama bendrą skundą – prašymą nušalinti ieškovę nuo muzikos pamokų nesiekė įžeisti mokytojos ar pažeminti jos garbės ir orumo. Anksčiau atsakovė lankė tą pačią mokyklą kaip ir jos vaikas, kurią baigė 2005 m., ją mokė ta pati mokytoja. Atsakovė jokių nusiskundimų mokytoja tuo metu neturėjo. Muzikos mokytojos elgesys pasikeitė kai jos pamokas pradėjo lankyti anūkė. Atsakovės teigimu jos dukra labai pergyveno dėl muzikos pamokos testo, kad gali jo neišlaikyti, kad mokytoja ant jos šauks, vaikai iš jos juoksis. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neretai nepagarbiai bendrauja su mokinių tėvais, į atsakovę ir kitus tėvus kreipiasi ne „jus“, o „tu“, būna kad nesisveikina.
Atsakovė S. K. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Kaip ir kitos atsakovės, kurios pateikė iš esmės analogiškus atsiliepimus į ieškinį, nurodė, kad pasirašydama bendrą skundą – prašymą nušalinti ieškovę nuo muzikos pamokų nesiekė įžeisti mokytojos ar pažeminti jos garbės ir orumo. Mano, kad ieškovė jokios neturtinės žalos dėl 2016-06-23 rašto nepatyrė ir šio reikalavimo neįrodė kaip ir neįrodė reikalavimo įpareigoti atsakovus paneigti nurodytą informaciją. Atsakovė teigė, kad jos vaikas girdėdavo kaip mokytoja šaukdavo ant kitų vaikų. Atsakovė turėjo ne kartą paaiškinti savo vaikui, kodėl kartu besimokančiai ieškovės anūkei yra suteikiamos išskirtinės sąlygos, kodėl ji skirtingai nuo kitų vaikų gali kada nori per muzikos pamoką išeiti, kada nori grįžti, o kad kiti vaikai to daryti negali.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Be kitų atsiliepime išsakytų teiginių nurodė, kad ieškovės vedamų pamokų metu buvo sudaryta tokia atmosfera, kad vaikai bijodavo eiti prie lentos, nes būdavo išjuokiami. Dalis vaikų, tame tarpe ir ieškovės anūkė pamokos metu ilgam išeidavo į valgyklą. Ieškovės anūkė išpaišydavo atsakovės ir kitų vaikų sąsiuvinius, atsakovės siekdamos išvengti konfliktinių situacijų mokykloje, vengė dėl to skųstis.
Šalies argumentai
Atsakovė O. Č. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad atsakovės vaikas nelankė ieškovės muzikos pamokų. Pirmoje klasėje ji lankė pamokas, antroje klasėje periodiškai, kadangi nuo šešerių lanko muzikos mokyklą ir turėjo teisę nelankyti šių pamokų pagrindinėje mokykloje. Apie tai, kad atsakovės vaikas vis tiek turi išlaikyti muzikos testą, ji sužinojo tik pirmojo mokslų metų pusmečio pabaigoje ir atsakovei labai nepatiko kokia forma, iš mokytojos pusės, jai buvo pateikta ši informacija. Tai buvo ne vienintelis atvejis, kai mokytoja parodė savo neprofesionalumą, įžeisdama atsakovės ir jos vaiko jausmus. 2016 m. pradžioje atsakovei mobiliu telefonu skambino J. P., kuri pavadino jos anūkę vagile, kad ši tariamai negrąžino ieškovės anūkei pinigų kai ši atsakovės ir kitus vaikus buvo pavaišinus mokyklos valgykloje. Tuo ieškovė įžeidė tiek atsakovę tiek jos anūkę. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų CK 2.24 straipsnyje nurodytų privalomų sąlygų siekiant, kad būtų ginama asmens garbė ir orumas. Ieškovė neįrodė, kad buvo paskleistos žinios, kad šios žinios yra melagingos ir kad šios žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Žinių paskleidimu nelaikomas vaikų tėvų sąžiningas kreipimasis į atitinkamas institucijas (šiuo atveju į ieškovės darbdavį) su atitinkamu prašymu siekiant apginti jų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012, kt.). Žinias šiuo atveju paskleidė ne atsakovės, o mokyklos direktorė, kuri atsakovių pasirašyto 2016-06-23 rašto turinį pagarsino susirinkime trims jos pavaduotojoms.
Atsakovė Ž. O. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovės anūkė nuolat skriaudė jos dukrą, per fizinio lavinimo pamoką buvo smarkiai įspyrus į krūtinę, apipaišydavo sąsiuvinius, knygas, žnaibydavosi. Apie tai buvo informavusi klasės auklėtoją A. U.. Be to ieškovės anūkė kartu su dalimi kitų vaikų ieškovės vedamos muzikos pamokos metu išeidavo ilgam į valgyklą. Tą atsakovė pati matė belaukdama savo vaiko kol baigsis ieškovės pamoka. Ieškovė šaukdavo per pamoką ne tik ant kitų vaikų, bet ir ant savo anūkės.
Atsakovės A. R. atstovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos “Santarvės” pagrindinė mokykla yra švietimo įstaiga, kuriai vadovauja direktorius, todėl atsakovės, besirūpindamos tinkamu savo vaikų ugdymu, 2016-06-23 pareiškimu kreipėsi į mokyklos direktorę, kuri yra kompetentinga spręsti iškilusius ginčus tarp mokyklos bendruomenės, priimti sprendimus. Tad jokie duomenys nebuvo paskleisti tretiesiems, su prašymo tyrimu nesusijusiems asmenims. Kreipdamosi pareiškimu į direktorę, atsakovės neperžengė savo teisių realizavimo ribų, bet siekė apginti savo vaikų interesus, išspręsti susidariusią situaciją. Ieškovės pamokų metu ne kartą moksleiviai leido laiką ne pamokoje, o valgykloje, o mokytoja nesiėmė jokių priemonių, kad vaikai grįžtų į klasę. Kai mokiniai, kurie pagal pamokų tvarkaraštį privalo būti mokykloje konkretaus mokytojo žinioje (ko pagrįstai ir tikisi jų tėvai), yra paliekami be priežiūros ir mokytojos kontrolės, mokiniams yra daroma žala. Taip pat žala mokiniams daroma ir juos įpratinant nesilaikyti pamokų tvarkaraščio, mokykloje jiems nustatytų pareigų, kas ateityje gali neigiamai atsiliepti jų asmenybių formavimuisi.
Atsakovė O. R. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovės anūkė ieškovės muzikos pamokų metu kada norėdavo išeidavo, kada norėdavo grįždavo, dažnai kabinėdavosi prie kitų vaikų. Ieškovė muzikos pamokų metu, kai vaikai neteisingai atsakydavo, pašiepdavo jų neteisingus atsakymus, vaikai iš atsakinėjančio pradėdavo juoktis. Atsakovės vaikui neteisingai įvardijus instrumento pavadinimą, po mokytojos komentaro vaikas pradėjo verkti ir tai nebuvo pirmas toks kartas. Atsakovės dukra nenorėdavo lankyti muzikos pamokų. Ieškovė atsakovei yra netgi nurodžiusi, kad jos vaikas turi psichinių nukrypimų.
Atsakovė I. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama raštą dėl ieškovės nušalinimo nesiekė jos įžeisti, tik norėjo, kad būtų pakeista muzikos mokytoja. Mokytoja turi būti pavyzdys vaikams. Jei iš vaikų bus šaipomasi vaikystėje, vaikai užaugs nepasitikintis savimi. 2016 m. pradžioje sužinojus, kad išėjo jų klasės auklėtoja A. U., 2a klasės tėvai susitarė susitikti. Susirinkimo metu buvo aptarta ne tik dėl to, kas toliau galėtų būti klasės auklėtoja, taip pat dėl muzikos mokytojos pakeitimo dėl netinkamo jos elgesio pamokų metu, taip pat dėl ieškovės anūkės nederamo elgesio. Nutarta žodžiu kreiptis į direktorę, o kad direktorė tikrai pakeistų jų klasei muzikos mokytoją, vaikų tėvai kreipėsi į direktorę ir raštu.
Atsakovė E. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama 2016-06-23 prašymą dėl nušalinimo nesiekė įžeisti ieškovės, o norėjo tik pakeisti muzikos mokytoja kita. Prašymą pasirašė siekdama apginti savo vaiko interesus, kadangi vaikas dažnai skųsdavosi, kad mokytoja per muzikos pamokas nuolat šaukia ant vaikų.
Atsakovė N. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama 2016-06-23 prašymą dėl nušalinimo nesiekė įžeisti ieškovės, o norėjo tik pakeisti muzikos mokytoja kita. Prašyme išdėstyti teiginiai ieškovės garbės ir orumo nepažeidžia, o tai, kad prašyme nurodyta, kad mokinių tėvai neranda su muzikos mokytoja bendros kalbos, ši frazė atsakovės manymu nieko bendro su garbe ir orumu neturi.
Atsakovė I. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama 2016-06-23 prašymą dėl nušalinimo nesiekė įžeisti ieškovės, o norėjo tik pakeisti muzikos mokytoja kita. Ieškovės elgesiu nepatenkinti tėvai 2016 m. birželio mėnesio pradžioje rinkosi į susirinkimą spręsdami klausimą dėl mokytojos pakeitimo, nutardami pirmiausia žodžiu kreiptis į direktorę, o vėliau prašymą išdėstė 2016-06-23 raštu.
Atsakovė E. Zh. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad jos dukra į Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinę mokyklą 2a klasę atėjo iš kitos mokyklos. Kartą, kai atsakovės dukra neatsinešė muzikos sąsiuvinio ir apie tai informavo muzikos mokytoją, ši vaikui atsakė „kur nori ten rašyk, nors ir ant debesų“. Kitą kartą ieškovei grubiai atsakius dėl neteisingai nurodyto muzikos ritmo atsakovės dukra jau bijodavo ko nors muzikos mokytojos daugiau beklausti.
Atsakovė K. T. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad kartą dėl dukros sporto (plaukimo) ieškovės prašė vaiką mėnesiui atleisti nuo muzikos pamokų, žadėdama, kad vaikas atidirbs praleistas pamokas, tačiau į atsakovės prašymą nebuvo atsižvelgta. Atsakovės teigimu nors mokytoja ir motyvavo savo atsisakymą, tačiau kalbėjo su atsakove nusisukus, nepagarbiai. Atsakovė patvirtino, kad ieškovės anūkei buvo sudaromos išskirtinės sąlygos. Atsakovei keista, kad šiuo atveju buvo taip sudėtinga pakeisti muzikos mokytoją, kai tuo tarpu nebūdavo jokių problemų mokykloje pakeisti kitus mokytojus vaikų tėvų prašymu (pvz. lietuvių kalbos mokytoją).
Atsakovė L. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pasirašydama 2016-06-23 prašymą dėl nušalinimo nesiekė įžeisti ieškovės, o norėjo tik pakeisti muzikos mokytoja kita. Nurodė, kad ieškovė per muzikos pamokas anūkei buvo močiutė, ne mokytoja, sudarydavo išskirtines sąlygas anūkei, dėl ko dauguma vaikų, taip pat ir atsakovės sūnus, jautė nelygybę.
A. M. S. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad jos anūkas į Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinę mokyklą iš kitos mokyklos atėjo tik į 3a klasę. Girdėjo, kad 2a klasės mokiniai ketina dėl netinkamo elgesio pakeisti muzikos mokytoją, todėl solidariai su mokinių komitetu pasirašė prašymą.
Atsakovė N. V., kuriai apie bylą yra pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį ir jo patikslinimus nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, prašymų nereiškė.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo L. V. su ieškovės ieškiniu sutinka. Nurodė, kad kaip mokyklos vadovė turi rasti bendrą kalbą tiek su mokytojais, tiek su vaikų tėvais. 2016 m. birželio mėnesį tuometinės 2a klasės vaikų tėvai žodžiu kreipėsi į ją dėl muzikos mokytojos pakeitimo, jiems buvo pažadėta, kad kitais mokslo metais jų vaikams muzikos pamokas ves kita mokytoja. Gavus 2016-06-23 raštą dėl mokytojos nušalinimo, pakvietė ieškovę ir supažindino su šiuo raštu, duodama pačiai perskaityti raštą. Mokytoja labai emocionaliai reagavo į rašte išdėstytus faktus, juos neigė. Kadangi mokytoja daug metų dirba toje mokykloje, nėra turėjusi nusiskundimų, turėjo daug skatinimų, todėl direktorė nematė būtinybės mokytojai taikyti drausmines priemones. Mokytoja pati pateikė direktorei prašymą nuo ateinančių mokslo metų nebeskirti jai muzikos pamokų. Vaikų tėvams raštu atsakyta, kad į jų prašymą bus atsižvelgta ir kad muzikos pamokas 3a klasei ves kita muzikos mokytoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, EŽT konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, kad teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-06-13 nutarimas). Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis).
Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovės 2016-06-23 prašymu Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokyklos direktorei dėl mokytojos nušalinimo paskleidė tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią informaciją. Ieškovė prašo įpareigoti atsakoves raštu šios mokyklos direktorei paneigti, kad ieškovė „netinkamu tonu pamokų metu bendrauja su vaikais, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lanko muzikos pamokas. Buvo atvejų, kai pamokos metu vaikai buvo palikti be priežiūros. Su tėvais mokytoja taip pat negali rasti bendros kalbos“, taip pat prašo priteisti iš atsakovių neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškovės garbės ir orumo gynimo bei įpareigojimo paneigti informaciją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, kt.). Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovė, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad ją paskleidęs asmuo ar visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turi įrodyti atsakovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus ir ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai, ar iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Nors bendriausia prasme literatūriniame kontekste informacijos skirstymas į vertinamuosius ir faktinius teiginius yra mažiau svarbus, bet jis atgauna savo reikšmę, kai kūrinyje ar pranešime dėstoma ne tik fikcija, bet įtraukiami ir realūs faktai ar personažai, kuriems priskiriami tam tikri faktai (žr., pvz., mutatis mutandis, Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02, 36448/02, 22 October 2007).
Byloje nėra ginčo, kad 2016-06-23 pareiškimas dėl J. P. (pareiškime klaidingai nurodyta muzikos mokytojos pavardė P.) nušalinimo nuo muzikos pamokų ir jame išdėstyti teiginiai yra apie ieškovę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Byloje nėra duomenų, kad 2016-06-23 pareiškimo dėl ieškovės nušalinimo turinys atsakovių būtų paskleistas tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, nesusijusiems su pareiškimo nagrinėjimu (direktorei ir jos pavaduotojoms), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovių pareiškimo turinys tapo žinomas trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 4 punkto 2 papunktis, 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Atsakovės, kurios yra įstatyminės atstovės moksleivių, kuriuos ugdė ieškovė, siekdamos apginti galimai pažeistus jų vaikų interesus, turėjo teisę teikti direktorei pareiškimą dėl mokytojos nušalinimo (pakeitimo). Tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš atsakovių ir trečiojo asmens (mokyklos direktorės) paaiškinimų, tiek iš liudytojos N. R. (direktorės pavaduotojos) parodymų nustatyta, kad 2016-06-23 pareiškimas (kaip ir 2016-07-04 elektroniniu paštu siųstas raštas, kuriame pakartotinai pridedamas šis pareiškimas) dėl mokytojos nušalinimo atsakovių adresuotas tik mokyklos, kurioje dirba ieškovė, vadovei, kuri kompetentinga spręsti tokį atsakovių prašymą. Direktorė taip pat turi teisę taikyti drausminio poveikio priemones mokykloje dirbančiai mokytojai nustačius darbo drausmės pažeidimus. Tiek ieškovė tiek teikusi paaiškinimus mokyklos direktorė patvirtino, kad pradiniame pokalbyje supažindinant ieškovę su 2016-06-23 pareiškimu ir įpareigojant ją pateikti dėl to paaiškinimus be jų daugiau niekas nedalyvavo. Ieškovė 2016-08-10 pateikė direktorei rašytinį paaiškinimą dėl nušalinimo. Direktorė, tirdama atsakovių pareiškimą, 2016-08-18 buvo sukvietus į pasitarimą savo pavaduotojas, padėjusias direktorei spręsti pareiškimo pagrįstumą, tame tarpe ir N. R., kuri atsakinga už mokyklos tvarkaraščių ateinantiems mokslo metams sudarymą. Kiti pašaliniai asmenys su pareiškimo turiniu nebuvo supažindinti, todėl teismas pripažįsta, kad 2016-06-23 pareiškimo turinys tretiesiems asmenims, nesusijusiems su pareiškimo tyrimu, žinojimu, nebuvo atskleistas, todėl laikytina kad pareiškime nurodyti teiginiai apie ieškovę nebuvo atskleisti. Žinių paskleidimu negalima laikyti jau po šios civilinės bylos iškėlimo kartu su ieškiniu atsakovėms pateikto 2016-06-23 pareiškimo turinio atskleidimo kitiems asmenims, tame tarpe ir žiniasklaidos atstovams bylai įgavus visuomeninę reikšmę. Reikia pastebėti, kad šioje byloje teismo posėdžiai yra vieši. Konkrečių faktų, kad atsakovės 2016-06-23 pareiškimą būtų pateikusios ne direktorei ieškovė nenurodė. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovių kaltės buvo paskleistos žinios apie ją, o vien 2016-06-23 pareiškimo pateikimas kompetentingai tokį pareiškimą nagrinėti direktorei nelaikytinas žinių apie ieškovę paskleidimu.
Kadangi viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmuo, apie kurį paskleista ginčijama informacija, yra viešasis asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Prie viešųjų asmenų priskiriami valstybės politikai, teisėjai, valstybės tarnautojai, pareigūnai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovai, kurie dėl einamų pareigų dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, ar kiti asmenys, jeigu jie turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą ar jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiems reikalams (Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d.). Nenustatyta, kad ieškovė, kuri yra muzikos mokytoja – metodininkė, 2016-06-23 pareiškimo pateikimo metu būtų užėmus minėtas pareigas, kad ji dalyvavo politinėje veikloje. Tai, kad ieškovė jos iniciatyva iškėlus civilinę bylą dėl ieškovės garbės ir orumo gynimo tapo žinoma po televizijos reportažų ir pasirodžiusių straipsnių elektroninėje erdvėje, spaudoje, nedaro jos viešuoju asmeniu. Tik pats asmuo gali nuspręsti, kada, kokiai visuomenės informavimo priemonei ir kokia apimtimi teikti informaciją apie savo privatų gyvenimą, o visuomenės informavimo priemonė, ketindama skelbti privataus pobūdžio informaciją, privalo gauti šio asmens sutikimą. Ieškovė savęs nelaiko viešu asmeniu, sutiko žurnalistams duoti interviu. Siužeto apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje ieškovė yra J. P., parodymas per televiziją nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji tapo trumpalaikiu viešuoju asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad apie ieškovę paskleisti teiginiai vertintini kaip paskleisti ne apie viešą asmenį ir kad jų atitikimą tikrovei ir ar jie nežemina asmens garbės ir orumo reikia vertinti griežčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 7 p., 60 p.).
Ieškovė teigia, kad 2016-06-23 pareiškime išdėstyti teiginiai, kad ieškovė „netinkamu tonu pamokų metu bendrauja su vaikais, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lanko muzikos pamokas. Buvo atvejų, kai pamokos metu vaikai buvo palikti be priežiūros. Su tėvais mokytoja taip pat negali rasti bendros kalbos“, žemina jos garbę ir orumą. Ieškovės manymu iš teksto turinio galima suprasti, kad ieškovė yra nerūpestinga, nervuota, nemylinti savo darbo ir vaikų mokytoja. Su tokiais ieškovės teiginiais atsakovės nesutinka, nurodydamos kad nėra laikytina asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu asmens kreipimasis į darbdavį, kad skundžiamam asmeniui, jei būtų poreikis, būtų pritaikyta drausminė atsakomybė ar būtų imtasi kitų priemonių susidariusiais situacijai išspręsti. Teismas pritaria tokiems atsakovių argumentams, kadangi iš 2016-06-23 pareiškimo turinio matyti konkretus jį pasirašiusių asmenų prašymas ieškovės vadovei dėl muzikos mokytojos pakeitimo, įvardijant konkrečias priežastis, kodėl norima pakeisti mokytoją. Reikia pažymėti, kad dėl muzikos mokytojos pakeitimo 2a moksleivių tėvai ir globėjai pradžiai į mokyklos direktorę kreipėsi žodžiu, nenorėdami išdėstyti konkrečių faktų apie mokytoją. Kaip nurodė atsakovės I. S., I. S. bei S. J. – G., taip pat atvykęs liudyti jo sutuoktinis S. G. ieškovės elgesiu nepatenkinti tėvai 2016 m. birželio mėnesio pradžioje rinkosi į susirinkimą spręsdami klausimą dėl muzikos mokytojos pakeitimo, nutardami pirmiausia žodžiu kreiptis į direktorę, o tik po to atsižvelgdami į direktorės ir buvusios auklėtojos A. U. siūlymus prašymą dėl mokytojos pakeitimo išdėstė ir pateikė direktorei raštu. Atsakovių teigimu dar vieną raštą direktorei 2016 m. liepos mėn. 2a klasės tėvai išsiuntė direktorei, kad priminti apie jų prašymą dėl muzikos mokytojos pakeitimo, kad į jį tikrai būtų atsižvelgta ir kad ateinančiais mokslo metais nebūtų visiems staigmenos, kad nieko nebus padaryta.
Ieškovė, teikdama paaiškinimus pati yra pripažinus, kad kai muzikos pamokas pradėjo lankyti jos anūkė klasėje pradėjo augti įtampa dėl anūkei daromų išskirtinių sąlygų palyginus su kitais moksleiviais. Liudytoja A. U. nurodė, kad 2016 m. pirmoje pusėje į ją kaip tuometinę 2a klasės auklėtoją ne kartą su skundais dėl muzikos mokytojos ir jos anūkės elgesio kreipėsi šios klasės vaikų tėvai. Ir pati muzikos mokytoja kreipėsi į klasės auklėtoją, kad ji nebegali išlikti objektyvi, kad bręsta konfliktas su vaikų tėvais ir kad mokytoja paimtų dalį muzikos pamokų iš jos. A. U. tuo metu su atitinkamu prašymu kreipėsi į direktorę, pranešdama apie esamą situaciją ir kad ji sutiktų nuo kitų mokslo metų 3a klasei vesti muzikos pamokas vietoj J. P., tačiau to padaryti jau nebespėjo paaiškėjus, kad dėl asmeninių priežasčių jai teks pereiti dirbti į kitą mokyklą.
Tiek teikdama paaiškinimus mokyklos direktorė L. V., tiek atvykus liudyti direktorės pavaduotoja N. R. nurodė, kad net ir perskaičius 2016-06-23 pareiškimą jų nuomonė apie ieškovę kaip apie kolegę ar kaip asmenį iš esmės nepasikeitė, jos kaip ir dauguma kitų Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokyklos mokytojų nepradėjo J. P. vertinti kritiškiau.
Teismo manymu ieškovės reakcija į 2016-06-23 pareiškimą yra per daug emocionali ir neadekvati. Iš teksto turinio negalima spręsti, kad tokiu pareiškimu siekta įžeisti ar pažeminti asmenį, apie kurį rašoma, nėra pavartota jokių dviprasmiškų žodžių, nesuprantamų frazių ar konkrečių teiginių apie J. P. asmenį. Įvertinus nurodytą teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad 2016-06-23 atsakovių pareiškimu buvo įžeista jos garbė ir orumas (CPK 185 str.).
Nesutiktina su ieškovės atstovės teiginiais, kad atsakovės neįrodinėjo, kad 2016-06-23 jų pasirašytame pareiškime nurodyti teiginiai atitinka tikrovę ir kad jos pasirašė šį pareiškimą direktorei dėl kitų, pareiškime nenurodytų priežasčių. Visos atsakovės tiek atsiliepimuose į ieškinį, kurių dauguma yra beveik identiško turinio, tiek teikdamos paaiškinimus teismui kaip pagrindines priežastis, dėl kurių jos pasirašė šį pareiškimą, nurodė kad muzikos mokytoja J. P. jos vestų muzikos pamokų metu netinkamu tonu bendrauja su vaikais, dažnai ant jų šaukia, yra nepakanti vaikų klaidoms, dėl ko vaikai pradėjo mokytojos bijoti, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lankė muzikos pamokas, bijojo eiti atsakinėti. Įvertinęs atsakovių paaiškinimus, kurie yra sklandūs ir nėra prieštaringi, taip pat įvertinęs mokyklos direktorės paaiškinimus, kuri neneigė, kad dėl 2a klasėje esančios įtemptos atmosferos norima pakeisti muzikos mokytoją, taip pat įvertinus liudytojos A. U. parodymus teismas pripažįsta, kad atsakovės įrodė, kad jų 2016-06-23 pareiškime nurodyti teiginiai, kad ieškovė „netinkamu tonu pamokų metu bendrauja su vaikais, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lanko muzikos pamokas“ yra pilnai įrodyti ir atitinka tiesą.
Atsakovės Ž. O., J. G. ir R. M. taip pat teigė, kad buvo ne vienas atvejis, kai mokytojai išleidus per muzikos pamokas vaikus į tualetą, šie nueidavo ilgam į valgyklą, o mokytoja nesiimdavo jokių priemonių vaikus sugrąžinti atgal į klasę. Dažniausiai tokia teise piktnaudžiaudavo muzikos mokytojos anūkė ir atsakovės A. R. sūnus. Kaip ši atsakovė nurodė savo atsiliepime į ieškinį, - kartą jai atėjus pasiimti savo vaiko ir sužinojus, kad sūnus muzikos pamokos metu buvo ne pamokoje, o valgykloje, atsakovė iš karto nuėjo pas ieškovę paklausti, kodėl sūnus nebuvo pamokoje. Ieškovė atsakovei pareiškė, - nematanti čia nieko blogo, jei vaikas nori valgyti. Taigi, ieškovė per visą pamoką nesirūpino, kur yra mokinys, nors pati jį išleido tik trumpam nueiti į tualetą. Atsakovės A. R. atstovės teigimu tuo ieškovė nepasirūpino pradinių klasių mokinių saugumu, tuo pažeidė mokytojos pareigybės instrukciją. Ir tai nebuvo vienintelis atvejis. Be to atsakovių J. G. ir S. J. – G. teigimu J. P. muzikos pamokos metu moksleiviai ne kartą buvo paliekami ilgam vieni ir pačios mokytojos. Konkretų atvejį, kai ieškovė ilgam mokinius buvo palikus klasėje vienus, nurodė atsakovė S. J. – G. ir atvykęs liudyti jo sutuoktinis S. G., pažymėdami, kad net apie pusvalandį muzikos pamokos metu mokytoja buvo palikus vaikus vienus klasėje kol mokytoja kalbėjo su S. G. apie roletų langams užsakymą. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad atsakovės įrodė, kad jų 2016-06-23 pareiškime išdėstytas teiginys, kad „buvo atvejų, kai pamokos metu vaikai buvo palikti be priežiūros“, yra įrodytas ir yra teisingas.
Tai, kad „su tėvais mokytoja taip pat negali rasti bendros kalbos“ galima spręsti iš to, kad ieškovė nesiekė spręsti konflikto iki rašytinio pareiškimo dėl jos nušalinimo išdėstymo, taip pat net ir šį pareiškus, kadangi ieškovė nebuvo išreiškus noro ateiti į 2a klasės tėvų susirinkimus, į bendrą vaikų tėvų, direktorės susitikimą. Tai, kad ieškovė teisminiu keliu nutarė ginti savo pažeistas teises rodo, kad ji neieškojo jokių kompromisų su 2016-06-23 pareiškimą pasirašiusiais asmenimis. Muzikos mokytoja ne tik nesutarė su 2a klasės mokinių tėvais ir globėjais, tačiau su atskirais jų netgi nepagarbiai ir nedalykiškai bendravo, nesisveikindavo. Tą nurodė teikdamos paaiškinimus atsakovė K. T., O. Č. ir A. K.. Reikia pastebėti, kad 2016-08-19 pareiškimu ieškovė pati atsisakė vesti muzikos pamokas 3a klasei, nurodydama, kad tuo nori išvengti konfliktinės situacijos ir 3a klasės mokinių tėvų „psichologinio smurto tiek prieš ją tiek prieš jos anūkę“. Įvertinęs nurodytą teismas pripažįsta, kad 2016-06-23 pareiškime išdėstytas teiginys, kad „su tėvais mokytoja taip pat negali rasti bendros kalbos“ taip pat yra visiškai įrodytas ir yra teisingas. Taigi atsakovės visiškai įrodė, kad jų 2016-06-23 pareiškime išdėstyti teiginiai atitinka tikrovę.
Kadangi ieškovė neįrodė, kad 2016-06-23 atsakovių pareiškime dėl J. P. nušalinimo išdėstyti teiginiai pažeidė ieškovės garbę ir orumą, o pareiškime išdėstyti teiginiai atitinka tikrovę, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės pažeidė ieškovės garbę ir orumą, taip pat nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakoves paneigti 2016-06-23 pareiškime išdėstytus teiginius, todėl teismas ieškovės ieškininius reikalavimus dėl garbės ir orumo gynimo atmesta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Dėl neturtinės žalos.
Ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovių solidariai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu atsakovių paskleistos žinios sumenkino jos autoritetą mokykloje, tarp kolegų, taip pat sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai: atsirado padidintas jautrumas, nemiga, nervingumas, padidėjo kraujospūdis, ji turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Dėl šio prašymo ieškovė turėjo pasiaiškinti mokyklos direktorei, šie teiginiai paskleisti mokyklos vadovybei, o vėliau ir kitiems asmenims. Su tokiais reikalavimais atsakovės nesutinka. Atsakovės A. R. atstovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes jos su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų išrašai yra gerokai vėlesnės datos (2016 m. rugsėjo mėn.) nei atsakovių ieškovės direktorei 2016-06-23 pateiktas raštas. Neturtinė žala turi būti tikra, reali ir neabejotina, kad tai ne bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 str. 3 d., 2.23 str. 4 d., 2.24 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos, priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių ieškovo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
Reikia pažymėti, kad šiuo sprendimu teismas pripažino, kad atsakovės nepažeidė ieškovės garbės ir orumo ir neįpareigojo atsakovių paneigti 2016-06-23 pareiškime išdėstytų teiginių (pagrindinio ieškinio reikalavimo), todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos jai atlyginimo. Be to, išklausęs ieškovės paaiškinimus, kuom pasireiškė jos tariamai patirta neturtinė žala, susipažinęs su ieškovės pateiktais medicininiais išrašais, kurie daryti praėjus apie mėnesiui nuo ieškovės supažindinimo su 2016-06-23 pareiškimu, teismas nenustatė, kad būtent dėl pareiškime išdėstytų teiginių būtų žymiai pablogėjusi ieškovės sveikata. Akivaizdu, kad ieškovė dėl tokio pareiškimo ir susiklosčiusios situacijos turėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau atsakovės pareiškimu sąmoningai nesiekė pakenkti ieškovei ar jos dalykinei reputacijai. Ieškovės kolegės pripažino, kad perskaičiusios 2016-06-23 pareiškimą, jos nepradėjo kitaip žiūrėti į ilgametę kolegę, kuri mokykloje buvo vertiname kaip gera pedagogė. Visa tai įvertinęs teismas atmesta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nepasisako dėl kitų ginčo šalių ir jų atstovų, nurodytų faktų ir argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei A. R. priteistina 1294,00 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovei S. J. – G. priteistina 600,00 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovei I. S. priteistina 20,00 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovei E. Z. priteistina 50,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, advokatų atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius ir nėra per didelės (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovės ieškinį atmetus, valstybei priteisina 143,94 Eur atsakovei O. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 125,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1294,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. J. – G., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 143,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 125,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma atsakovių nesupranta ar iš dalies supranta lietuvių kalbą, sprendimą taip pat išversti į joms suprantamą, t.y. rusų kalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.