- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-9737-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01008-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.3.2Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025-02-09 sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad atsakovas Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Pažymi, kad pareiškėjas baigė Gomelio kelių-statybos technikumą. Techniko-mechaniko profesija pradėjo verstis nuo 1987-05-18. 1990-1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3, užėmė pamainos viršininko pareigas. Atsakovas Sprendime neteisingai nurodė, kad jis minėtame dalinyje ėjo sargybos viršininko pareigas. Pareiškėjo pavaldume buvo 8 priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, su kuriais kartu pats pareiškėjas vykdavo gesinti gaisrų. 2011-2023 m. įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ dirbo vyresniuoju mechaniku. „Belenergostroymekhanisatsiya“ pareiškėjas užsiėmė krovininių transporto priemonių aptarnavimu, t. y. jų remontu ir paruošimu eksploatacijai. Šį darbą pasirinko todėl, kad turėjo šiam darbui tinkamą techniko mechaniko kvalifikaciją. Išėjimo iš šio darbo priežastimi tapo šeimos sudarymas (susituokus su Lietuvos Respublikos piliete) ir sprendimas išvažiuoti gyventi į Lietuvą. Artimų ryšių su buvusiais kolegomis nepalaiko, kartais pasiskambina pasveikinti su šventėmis buvusius kolegas iš įmonės „Belenergostroymekhanisatsiya“. Pareiškėjas Lietuvos įmonėse dirba nuo 2023-04-26 iki dabar. Dirba įmonėje ABC Nordic, UAB (Aluflam) ir dažymo padalinyje užima gamybos darbuotojo pareigas. Darbo vietoje pareiškėjas pasižymi darbštumu, pareigingumu, kruopštumu, atsakingumu, todėl įmonės ABC Nordic, UAB (ALUFLAM grupės padalinys) direktorius siūlo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui išduoti atestatai leidžiantys dirbti nuo žemės valdomais kranais ir krovinių kabinėtoju patvirtina faktą, kad pareiškėjas įmonėje užima nereikšmingas, nevadovaujančias pareigas, todėl abejotina, kad juo gali susidomėti nedraugiškų valstybių žvalgybų tarnybos. Pareiškėjas nuo 2023-02-27 turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, nes yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę S. R.. Santuoka sudaryta 2022-05-07 Baltarusijoje, o vėliau 2022-08-18 santuoka buvo sudaryta ir Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas su būsima sutuoktine S. R. susipažino dar 2014 metais Baltarusijoje, kuomet S. R. nuo 2012 m. laimėjo konkursą ir buvo komandiruota dirbti į Rimdžiūnų vidurinę mokyklą lietuvių mokomąja kalba mokyti biologijos ir chemijos dalykų. Iki komandiravimo į Baltarusijos Respubliką, S. R. mokytoja Elektrėnų vidurinėje mokykloje su pertraukomis dirbo nuo 1989 metų iki 2012 metų, kuomet ši mokykla buvo uždaryta. 2004 m. gegužės mėn. S. R. patyrė insultą o 2004 m. spalio mėnesį buvo atleista iš mokytojos pareigų dėl negalios. Vėliau, 2006 m. S. R. buvo priimta atgal į mokyklą vesti nedidelį skaičių pamokų (4 valandos per savaitę), nes dėl nustatytos negalios negalėjo dirbti pilnu etatu. Per dešimt pažinties metų, tarp sutuoktinių susiklostė artimi, draugiški, šilti ir nuoširdūs santykiai. Patirto insulto pasekmes S. R. jaučia iki šiol. Ji pastaruoju laiku dažnai lankosi pas gydytojus, jai diagnozuojamos kitos rimtos ligos. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo nustatyti balso klosčių mazgeliai ir polipai. 2024-04-03 buvo nustatyti žarnyno gerybiniai navikai polipai, kurie dar nėra pašalinti. 2022 ir 2024 metais buvo nustatytas gastritas, 2024 m. birželio mėn. jai nustatyta hipertenzinė širdies liga, vestibulinės funkcijos sutrikimai, smegenų kraujagyslių ligos, kaklo nervų šaknelių sutrikimai ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas privalo nuolatos būti šalia sutuoktinės, padėti jai, nuvežti pas gydytojus, pirkti vaistus bei prižiūrėti ją. Pareiškėjas dar gyvendamas Baltarusijos Respublikoje aktyviai integravosi į vietinę lietuvių bendruomenę. Pareiškėjas mokėsi ir baigė lietuvių kalbos kursus. Be to, jis mokėsi lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, padėjo įgyvendinti lietuvių bendruomenės projektus „Tautų dialogas“. Taip pat A. S. laisvu nuo darbo laiku visuomeniniais pagrindais padėdavo lietuvių bendruomenei Rimdžiūnuose. Jis padėjo apipavidalinti interjerą bendruomenės kultūros namuose, bibliotekoje, mokykloje-darželyje, savo transportu veždavo vaikus į kultūrinius renginius, pažintines keliones. Mokytojų bendrabutyje neatlygintinai remontavo vandens šildytuvą, prijungdavo elektros plyteles, skalbimo mašinas, taisydavo durų spynas ir kt. Šias aplinkybes dar 2022 metais savo charakteristikoje patvirtino Rimdžiūnų lopšelio-darželio vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba direktorė E. Č.. Pareiškėjas ilgalaikių ir tamprių ryšių su Baltarusija nepalaiko, neturi nuosavybes teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pareiškėjas kelis kartus į Baltarusiją vyko, nes buvo poreikis atsiimti pažymą dėl teistumo, atsiimti apostilės dėl santuokos sudarymo Baltarusijoje ir Lietuvoje, siekiant Baltarusijos institucijoms pristatyti pažymą, nurodančią jo išvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką priežastis. Baltarusijoje likę pareiškėjo ligoti tėvai, kuriuos jis retkarčiais aplanko. Pareiškėjo motina yra persirgusi Covid 19 liga, o tėvas persirgo insultą, dabar jį kamuoja senatvės dimensija. Pareiškėjas tėvams nuveža vaistų, pinigų, padeda tvarkyti ūkį. Pareiškėjo tėvas turi negalia, nuo vaikystės nevaldo dešinės rankos. Pareiškėjo motina serga rimtomis ligomis, jai taip pat reikalinga pagalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas būdamas rūpestingas sūnus, privalo rūpintis savo senyvais, sergančiais tėvais ir retsykiai vykti į Baltarusijos Respubliką lankyti jų ar padėti jiems. Pareiškėjo biografija aiškiai rodo, kad jis negali kelti jokios grėsmės. Pareiškėjas yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyvenanti su savo šeima. Pareiškėjas niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų. Pareiškėjas nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Baltarusijos valdžia, kas taip pat lėmė sprendimą išvažiuoti iš Baltarusijos Respublikos bei savo galimybių ribose nutraukti su ja visus ryšius. Pareiškėjas taip pat visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu. Pildydamas atsakovo pateiktą klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai.
Dėl Sprendimo neteisėtumo nurodo, kad tam, kad pareiškėjas būtų laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui ši grėsmė turi būti ne teorinio, o realaus pobūdžio. Iš Skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas sieja pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumą su pareiškėjo buvusiu darbu, dėl kurio pareiškėjas neva gali būti užverbuota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Tačiau šios prielaidos pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar pareiškėjas gali dominti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybas, ir ar pareiškėjas sutiktų su jomis bendradarbiauti. Kitaip tariant, pareiškėjas gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nustačius dviejų aplinkybių sutaptį: a) tikimybė, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybos bandys užverbuoti pareiškėją, yra didesnė už tikimybę, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybos pareiškėjo užverbuoti nebandys; ir b) tikimybė, kad verbavimo atveju pareiškėjas sutiks bendradarbiauti su Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybomis, yra didesnė už tikimybę, kad tokio bendradarbiavimo pareiškėjas atsisakys. Tačiau Skundžiamame sprendime nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų prieš tai nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakovo išžvelgiama pareiškėjo tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, kuri gali būti konstatuota bet kurio asmens atžvilgiu.
Pažymi, jog atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjas tikėtinai gali dominti Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybas ir verbavimo atveju tikėtinai sutiktų su jomis bendradarbiauti. Priešingai, iš pareiškėjo biografijos aiškiai matyti, kad jokios realios grėsmės valstybės saugumui jis nekelia, kadangi pareiškėjo išsilavinimas nėra susijęs su valstybės užsienio politika, gynyba ar saugumu; Gomelio miesto priešgaisrinis dalinys Nr. 3 ir įmonė „Belenergostroymekhanisatsiya“ nėra susiję su saugumo, gynybos ar užsienio politika pareiškėjui ir dėl jo darbo nebuvo suteikti kokie nors pagyrimai, apdovanojimai ar laipsniai; Baltarusijos darbovietėse pareiškėjas dirbo ne dėl ideologinių, o dėl profesinių ir ekonominių priežasčių; pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 pamainos viršininku dirbo 1990-1998 m., t.y. laikotarpyje kai A. L. nebuvo Baltarusijos Respublikos prezidentu, o juo tapus Lietuvos ir Baltarusijos santykiai buvo draugiški, tuo metu Baltarusijos režimas apskritai net nekėlė grėsmės Lietuvos saugumui. Pareiškėjas įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ užėmė nereikšmingas, nevadovaujančias pareigas – mechaniko pareigas; pareiškėjas pats nusprendė išeiti iš minėtų Baltarusijos darboviečių; šiuo metu pareiškėjas dirba UAB ABC Nordic (Aluflam) ir dažymo padalinyje užima nereikšmingas, nevadovaujančias gamybos darbuotojo pareigas. Pareiškėjas laikosi opozicinių pažiūrų, per rinkimus visada balsavo už opozicijos kandidatus, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Baltarusijos Respublikos politiką. Akivaizdu, kad tokie pareiškėjo politiniai įsitikinimai rodo, kad jokių motyvų bendradarbiauti su Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybomis pareiškėjas neturi.
Pareiškėjas supranta atsakovo ir trečiojo asmens siekį užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje gyventų keliamus reikalavimus atitinkantys užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybei ir visuomenei. Tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, kad užsieniečiai neturi būti vertinami mechaniškai (formaliai). Priešingai, būtina išanalizuoti visas individualias reikšmingas aplinkybes, nustatant konkrečiai, ką užsienietis dirbo, kaip dirbo, su kuo dirbo, kada dirbo, kokios yra vertybės, kokie yra ryšiai su Lietuvos Respublika, ateities planai ir pan.,
Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas dirbo Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 ir įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“, turėjo ištirti aplinkybes, susijusiais su šiuo darbu. Atsakovas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kokias funkcijas pareiškėjas vykdė; kaip pareiškėjas dirbo; su kuo pareiškėjas dirbo; ar pareiškėjui buvo suteikti apdovanojimai, pagyrimai ir tarnybiniai laipsniai; ar pareiškėjas buvo paaukštintas darbe; ar pareiškėjas tebebendrauja su buvusiais kolegomis; ar pareiškėjui teko vykdyti neteisėtus nurodymus; dėl kokių priežasčių pareiškėjas atėjo į šį darbą ir išėjo iš jo; kaip dabartinė pareiškėjo veikla susijusi su buvusio darbu; kokios yra pareiškėjo vertybinės nuostatos, politinės pažiūros ir pan. Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo sprendimo negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas. Atsakovui tinkamai neištyrus ir nemotyvavus Sprendimo, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo šeimyninę situaciją, skundžiamas sprendimas kelia grėsmę šeimos vientisumui. Skundžiamu sprendimu pareiškėjas verčiamas išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgam laikui. Pareiškėjas de facto verčiamas išvykti neapibrėžtam laikui, kadangi atsakovo išvada apie grėsmę valstybės saugumui siejama su pareiškėjo biografijos įvykusiu faktu, kurio pareiškėjas negali pakeisti. Atitinkamai, pareiškėjas negali būti užtikrintas, kad ateityje leidimas gyventi jam bus suteiktas. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje pilietybę turtinti pareiškėjo sutuoktinė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje, de facto verčiama arba išvykti iš Lietuvos Respublikos, ar gyventi skyrium nuo savo sutuoktinio. Taip pat pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.
Pabrėžia, kad atsakovas Sprendime nenurodė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad pareiškėjas yra lojalus Baltarusijos režimui, kad bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, kad kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Atsakovas savo sprendime ir VSD išvadoje vadovaujasi tik hipotetiniais teiginiais, prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas todėl, kad pareiškėjas, 1990 m. atlikęs privalomąją karinę tarnybą, 1990–1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisrinės tarnybos dalinyje Nr. 3, o 2011-2023 m. – įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“. Darbas Baltarusijos Respublikos priešgaisrinės tarnybos dalinyje Nr. 3 ir strateginę reikšmę turinčioje įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pažymi, kad pareiškėjas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ dirbo ilgą laiką t. y. 12 metų (2011-2023 m.) ir užėmė vyresniojo mechaniko pareigas, tačiau tai, kad jis dirbo tik techninį darbą ir neturėjo ryšio su politine, karine veikla, savaime nepaneigia to, kad pareiškėjas, dirbdamas šioje įmonėje, turėjo galimybę susipažinti, pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria susipažinti turi teisę tik asmenys, kurie yra lojalūs Baltarusijai bei palaiko jos valdžią. Todėl pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad jo darbas priešgaisrinės tarnybos dalinyje ir įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos įmonėje darbo santykius nutraukė neseniai t. y. 2023 m., todėl tikėtina, kad jo ryšiai su buvusiais kolegomis nėra išnykę, todėl šie ryšiai gali būti panaudoti jo kilmės valstybės žvalgyboms bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti jį taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Taip pat pareiškėjo periodinės kelionės į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su asmeniu. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos Respublikos įmonėse. Surinkti duomenys leidz?ia daryti is?vada?, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai rys?iai negali bu?ti pripaz?i?stami prioritetiniais ir labiau reiks?mingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas.
Pasisakydami dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jo atveju grėsmė buvo nustatyta ne dėl jo neteisėtų veiksmų ar prieš Lietuvos Respubliką nukreiptų veiksmų, o dėl jo darbo, kuris nebuvo ir nėra draudžiamas, atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
Nesutinka, kad nebuvo atliktas individualus tyrimas. 2025-01-16 VSD pateike? is?vada? Nr. 18 Nr. 18-688, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia gre?sme? valstybe?s saugumui. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai
įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Taip pat tyrimo metu buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėjas vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, santuoka sudaryta 2022-05-07 Baltarusijos Respublikoje Gardino sr., duomenų apie asmens vaikus nėra. Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas dirba Lietuvos įmonėse nuo 2023-04-26. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas neretai vyksta į Baltarusiją. Nustatyta, kad leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (nuo 2023-02-27 iki ginčijamo sprendimo priėmimo) į Baltarusiją buvo išvykęs apie 11 kartų, jo vizitų trukmė Baltarusijoje dažnu atveju yra kelios dienos. Į Migracijos departamento paklausimą dėl jo kelionių į Baltarusiją, nurodė, kad vyksta du, tris kartus per metus aplankyti tėvų ir giminaičių. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjo skundo teiginius, kad jis neatliko jokių tyčinių ar neatsargių veiksmų, nepadarė jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams, visą buvimo Lietuvoje laiką jis sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų ir nebuvo teistas, vertino teisiškai nereikšmingais. Nurodo, kad Migracijos departamentas išsamiai išdėstė su ginčijamo sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, jas susiejo su teisės normomis ir pagrindė ginčijamo sprendimo motyvus.
Dėl šeimos vientisumo nurodo, kad vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, savaime nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat Lietuvoje negyvena pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas 2024-11-11 pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad1990 m. atlikęs privalomąją karinę tarnybą, 1990–1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3, o 2011–2023 m. – įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“. Viešųjų šaltinių duomenimis, įmonė „Belenergostroymekhanisatsiya“ yra įmonės „Belenergostroy“ filialas, atliekantis visų rūšių statybos ir montavimo darbus. Organizaciniu požiūriu „Belenergostroymekhanisatsiya“ priklauso holdingui „Belenergostroy Holding“, kuris yra pavaldus Valstybinei elektros energijos pramonės gamybos asociacijai „Belenergo“. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Pažymi, kad pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (toliau – KGB) – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus KGB naudojasi Baltarusijos piliečiais, kurie dirba arba anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, turi verslo ryšių su šiomis institucijomis ir pan. Galimybių tokiai veiklai sudaro KGB naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, teisėsaugos institucijose, mokslo įstaigose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Minėtose įstaigose ar tarnybose KGB užverbuoti agentai išnaudojami kontržvalgybiniais tikslais, siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu ar kitas grėsmes valstybei. Užverbuoti agentai taip pat išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti užsienio šalyse. KGB siekiant palengvinti valstybinių įstaigų kontrolę bei nustatyti Baltarusijos režimui nelojalius asmenis, į jas deleguojami su priedanga dirbantys KGB darbuotojai. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali / galėjo mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją. Ši aplinkybė kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju, kaip buvusiu strateginio sektoriaus įmonės darbuotoju. KGB gali naudoti prievartą, bauginti, šantažuoti, pradėti ikiteisminį persekiojimą (pavyzdžiui, kelti nepagrįstas baudžiamąsias bylas už šnipinėjimą), spausti administracinėmis priemonėmis. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Liudytoja apklausta S. R. teismo posėdžio metų parodė, kad dirbo Baltarusijoje ir 2014 m. susipažino su pareiškėju. 2018 m. pareiškėjas atvažiavo į Lietuvą, susipažino su jos šeima. 2020 m. įvyko įvykiai Minske ir visiems lietuviams tapo nesaugu Baltarusijoje. Dirbo mokytoja mokykloje, buvo sunku išsilaikyti, kad neuždarytų mokyklos. Tačiau vėliau grįžo į Lietuvą. Susituokė su pareiškėju. Vėliau susirgo. Dėl susiklosčiusios situacijos, dėl leidimo vyrui neišdavimo, išgyveno daug streso, stresas iššaukė kitas ligas. Nurodė, kad nenori važiuoti į Baltarusiją, be to, ji yra Lietuvos Respublikos pilietė. 36 metus mokytoja dirbo Lietuvoje, išvykus į Baltarusiją kils grėsmė jos saugumui. Sutuoktinis neturi vaikų ir jos šeima tapo ir jo šeima. Norėjo, kad sutuoktinis išvažiuotų iš Baltarusijos Respublikos ir sukurtų gyvenimą saugioje demokratinėje valstybėje. Nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvą gyventi atvažiavo 2022 m., iš karto įsidarbino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025-02-09 sprendimo (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu t. y. Lietuvoje gyvena asmens sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 1990 m., atlikęs privalomąją karinę tarnybą, 1990-1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 pamainos viršininku, o 2011-2023 m. įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ vyresniuoju mechaniku.
Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti asmens darbo funkcijas Baltarusijos Respublikos priešgaisrinės tarnybos dalinyje Nr. 3 bei įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ per MIGRIS komunikacijos paskyrą kreipėsi į pareiškėją, prašydamas nurodyti konkrečias darbo šiose darbovietėse funkcijas, šio darbo pasirinkimo priežastis ir pan. Pareiškėjas atsakydamas nurodė, kad Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 jis dirbo ugniagesiu, jo pagrindinės darbo funkcijos buvo dalyvauti gaisrų gesinimo operacijose. Įmonėje pareiškėjas užsiėmė krovininių transporto priemonių aptarnavimu t. y. jų remontu ir paruošimu ekslpoatacijai, atlikus remontą. Išėjimo iš šio darbo priežastimi tapo šeimos (susituokus su LR piliete) sprendimas išvažiuoti gyventi į Lietuvą. Artimų ryšių su buvusiais kolegomis asmuo nepalaiko, kartais pasiskambina pasveikinti su šventėmis su kolegomis iš įmonės „Belenergostroymekhanisatsiya“.
Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad jis Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų neturėjo. Šiuo metu turi galiojantį leidimą laikinai gyventi (2023-04-26 – 2025-02-27), išduotą šeimos susijungimo pagrindu, nes yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, santuoka sudaryta 2022-05-07 Baltarusijos Respublikoje Gardino sr., duomenų apie asmens vaikus nėra. Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis asmuo dirba Lietuvos įmonėse nuo 2023-04-26 iki dabar. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, asmuo neretai vyksta į Baltarusiją. Nustatyta, kad leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (nuo 2023-02-27 iki dabar) į Baltarusiją buvo išvykęs apie 11 kartų, jo vizitų trukmė Baltarusijoje dažnu atveju yra kelios dienos. Pareiškėjas nurodė, kad vyksta du, tris kartus per metus aplankyti tėvų ir giminaičių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2025-01-16 pateikė išvadą Nr. 18-688, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, dirbdamas Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 bei strateginę reikšmę turinčioje įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos Respublikos įmonė „Belenergostroymekhanisatsiya“ yra įmonės „Belenergostroy“ filialas, atliekantis visų rūšių statybos ir montavimo darbus. Organizaciniu požiūriu įmonė priklauso holdingui „Belenergostroy Holding“, kuris yra pavaldus Valstybinei elektros energijos pramonės gamybos asociacijai „Belenergo“. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinė vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.VSD vertinimu, asmeniui, išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Departamentas įvertinęs geopolitinę šalies situaciją, pareiškėjo individualias aplinkybes (šeimyninius, ekonominius santykius), taip pat VSD išvadą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo esminių principų, jog prašymas turi būti išnagrinėtas objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, išnagrinėtas atsižvelgiant į nurodomas faktines aplinkybes. Atsakovas prašymo iš esmės neišnagrinėjo, net neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, susijusias su šeimyniniais santykiais.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024-10-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2263-821/2024). Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir, tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, ji turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, yra būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-03-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461/520/2023). Atliekant tokį vertinimą, svarbu yra taikyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
Taigi, iš aptartos teismų praktikos matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsižvelgiant į aptartus įrodymų vertinimo principus ir taisykles, atsižvelgusi į ginčui aktualią teismų praktiką, taip pat VSD ir Departamento priimtas išvadas įvertinus byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nėra pagrindo pritarti Sprendime priimtai išvadai, kad tiek VSD, tiek Departamentas tinkamai įvertino individualią pareiškėjo situaciją.
Nustatyta, kad Departamento Sprendime padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra grindžiama iš esmės tuo, jog pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 1990 m., atlikęs privalomąją karinę tarnybą, 1990-1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 sargybos viršininku, o 2011-2023 m. įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ vyresniuoju mechaniku. Tiek VSD Išvadoje, tiek Departamentas Sprendime šią faktinę aplinkybę įvertino kaip suponuojančią pareiškėjo lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, galimą pažeidžiamumą bei tikimybę, kad ateityje pareiškėjas bus išnaudojamas priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) institucijų. Tuo remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo individualumą, o taip pat ginčui reikšmingų aplinkybių visumą, apsprendžia pagrindas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, t. y. šeimos susijungimas. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
Konstitucinės justicijos byloje Nr. 16/2016, kurios tyrimo objektas – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto dalis, konstatavo, kad „pagal Konstituciją naudojimasis teise susijungti šeimai, sukurtai dviejų asmenų, <...>, nėra absoliutus; užsieniečio teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi kartu su kitu jo šeimos nariu – Lietuvos Respublikos piliečiu ar teisėtai gyvenančiu Lietuvoje užsieniečiu, <...>, pagal Konstituciją gali būti įstatymu ribojama, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos apsaugos ir panašiais konstituciškai svarbiais tikslais; kartu turi būti paisoma konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principų; <...>“, pažymėjo tokiai išvadai pagrįsti reikšmingus aspektus: Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (1 d.); įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (4 d.). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė ir psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kita (2002-09-19 ir 2017-12-19 išvada). Iš Konstitucijoje įtvirtinto privataus gyvenimo neliečiamumo kyla asmens teisė į privatumą (2002-09-19 nutarimas), kuri apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kita (inter alia (be kita ko) 1999-10-21 ir 2002-10-23 nutarimai, 2017-12-19 išvada). Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata yra viena svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų: ja asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (2004-12-29 ir 2016-06-27 nutarimai); joje įtvirtintas vienas iš šeimos sampratos aspektų, patvirtinančių šeimos, kaip saugomos ir puoselėjamos konstitucinės vertybės, reikšmę (2011-09-28 nutarimas); tačiau teisė į šeimos gyvenimo apsaugą, kuri garantuojama pagal Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalį, taip pat nėra absoliuti. Kaip ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2011-06-21 ir 2014-05-09 nutarimai), pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (2014-04-14 ir 2016-02-17 nutarimai); bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (2003-03-24, 2015-02-26 nutarimai).
Nagrinėjamu atveju užsieniečio gyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos yra ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kadangi pareiškėjas prašymą grindė būtent šeimos susijungimo pagrindu, t. y. kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985-05-28 sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81, 1996-11-28 sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-08-02 sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00 2006-10-18 sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Taigi, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės Konvencijos dalyvės turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997-09-26 Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad sprendimas nepakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į šalį, kurioje gyvena jo šeima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, taip pat gali pažeisti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4617-492/2018, 2024-10-16 sprendimą Nr. eA-2391-968/2024).
Pažymėtina, kad kai šeimos susijungimo atveju užsienietis pretenduoja gauti leidimą laikinai dėl ryšio su čia gyvenančiu asmeniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi būti taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio nuostatos („Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė nepakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo. <...> Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi: a) teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje; <...>“), kurias aiškindamas ir nagrinėjamam ginčui aktualiame kontekste, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose C-420/22 ir C-528/22, apibendrinęs savo jurisprudenciją, be kita, nurodė, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama panaikinti trečiosios šalies piliečiui, Sąjungos piliečių, niekada nesinaudojusių judėjimo laisve, šeimos nariui, išduotą leidimą gyventi šalyje arba atsisakyti jį išduoti prieš tai nepatikrinus, ar tarp šio trečiosios šalies piliečio ir šių Sąjungos piliečių egzistuoja priklausomumo ryšys, dėl kurio šie Sąjungos piliečiai faktiškai būtų priversti išvykti iš Sąjungos teritorijos, kad lydėtų šį savo šeimos narį, jeigu, pirma, šiam trečiosios šalies piliečiui negali būti suteikta teisė gyventi šalyje pagal kitą toje valstybėje narėje taikomą nuostatą ir, antra, šios institucijos turi informacijos apie šeimos ryšių tarp šio trečiosios šalies piliečio ir šių Sąjungos piliečių buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-11-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2434-624/2024.
Kaip teisingai nurodo Departamentas, jam nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra įstatymais įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, atliekant Departamento priimto sprendimo kontrolę, teismas vertina tiek Departamento sprendimo, tiek ir VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimti sprendimai, teisėtumą ir pagrįstumą.
Minėta, kad Departamento Sprendime padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama iš esmės tik tuo, kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog 1990 m., atlikęs privalomąją karinę tarnybą, 1990-1998 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto priešgaisriniame dalinyje Nr. 3 sargybos viršininku, o 2011-2023 m. įmonėje „Belenergostroymekhanisatsiya“ vyresniuoju mechaniku. Įvertinus tai, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo pakeitimo turėtų būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo tarnyba (pareigos) nurodytoje įmonėje galėjo būti/buvo tiek reikšminga, kad tapo lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste. Institucijos pareiškėjo keliamą grėsmę sieja būtent su pareiškėjo darboviete, tačiau byloje nėra duomenų, kad institucijos būtų vertinusios, ar eitos pareigos reikalavo būti aukštos kvalifikacijos, pvz. turėti specialų karinį pasirengimą, reikalavo teisinių žinių, ar turėti kitą žvalgybinės praktinos patirtį ir pan., ar eitos pareigos, pagal savo turinį ir pobūdį iš esmės gali būti vertinamos kaip reikšmingos (tačiau jų nenuvertinus) byloje nagrinėjamo klausimo kontekste valstybės grėsmės saugumui. Todėl teismas, įvertinęs pirmiau aptartą nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, daro išvadą, kad, šiuo atveju, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė, kokią nustatė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Byloje taip pat nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, jog nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia. Taigi, šiuo atveju Sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Papildomai pažymėtina, kad nors pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos įmonėje ir gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė Departamentui nesuteikia teisės neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Be to, kaip sužinota teismo posėdžio metu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje siekia visapusiškai integruotis Lietuvoje (dirba Lietuvos įmonėje, kitiems subjektams neatlygintinai padeda ūkiniuose sprendimuose, nesusijusiuose su jo tiesioginiu darbu ir kt.).
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas analizavo ir pareiškėjo socialinius ir ekonominius bei šeiminius ryšius bei nusprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, tai savaime jam nesuteikia teisės gauti leidimo laikinai gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik toks argumentas neįrodo, kad Departamento atliktas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas gali būti laikomas tinkamu ir visapusišku. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad aptartų aplinkybių tinkamas ištyrimas yra itin svarbus, kadangi pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Kaip jau minėta, turi būti atliekamas vertinimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, t. y. vertinama, ar tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinio, Europos Sąjungos piliečio, egzistuoja priklausomumo ryšys (savitarpio pagalba, ekonominiai aspektai ir kt.). Neatlikus tinkamo tyrimo aptartais aspektais, nėra galima spręsti, ar iš tiesų pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, dėl ko taikytinas apribojimas – leidimo laikinai gyventi nepakeitimas ir, ar toks apribojimas iš tiesų yra proporcingi individualioje situacijoje.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriame pareiškėjo keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jo ankstesniu darbu Baltarusijos Respublikos įmonėje, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete; nuo 2022 m. faktiškai gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine; nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; nei VSD, nei Departamentas nenustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje ir (arba) vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas ar pan.) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra neproporcingas, nes įvertinus pareiškėjo profilį (pagal VSD ir Departamento surinktus duomenis), tikimybė, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas jau išvykęs iš Baltarusijos vėliau ne kartą lankėsi Baltarusijoje (lankė tėvus, giminaičius), nepagrindžia institucijų priimtos išvados dėl nesaugumo.
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-03-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr. pvz. 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz. 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
Ginčo atveju teismas sprendžia, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, Departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Neįvertino visų duomenų visumos bei Sprendimo proporcingumo principo. Skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Sprendimą atsakovas turėtų pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas (jo sutuoktinė) už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 900 Eur. Iš Sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad už skundo parengimą – 1 500 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2025-05-14 teismo posėdyje – 400 Eur. Taip pat patyrė 42 Eur išlaidas už vertimo paslaugas bei už sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skaičiuojant maksimalų už procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktuali yra sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-29 nutartį Nr. eA-1322-520/2020). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant išlaidų už skundo parengimą, priteisimą aktualus būtent 2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 237,9 Eur (pagal sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą datą).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.
Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Pagal Rekomendacijų 10 punkto nuostatas atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų ir vienoje byloje sumuojamas. Jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Nustatyta, kad 2025-05-14 vykusio teismo posėdžio pradžia fiksuota 13.16 val., pabaiga – 14.25 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 10 punktą, prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje gali būti priteisinos (posėdis tęsėsi 1,09 min.). Aktualus 2024 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 335,9 Eur.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, pareiškėjo prašoma priteisti 400 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl galėtų būti priteisiami 233,59 Eur (2 335,9 x 0,1).
Išlaidos patirtos už vertimus ir žyminį mokestį gali būti priteisiamos.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. P-858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami ginčo klausimai nebuvo tokio pobūdžio, kuriems išnagrinėti būtų reikalinga ypatingai sudėtinga teisinė analizė, taip pat praktika panašaus pobūdžio bylose iš esmės jau yra suformuota, todėl teismas sprendžia, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas apskaičiuota priteistina suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistini 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-02-09 sprendimą Nr. 25S40483.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo A. S. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjo A. S. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.