Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Neris“ advokato padėjėjai Emai Kontaraitei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui P. S. (P. S.), dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2023 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

4. Į teismo posėdį atsakovas ir trečiasis asmuo neatvyko. Apie parengiamąjį posėdį buvo pranešta tinkamai (atsakovui šaukimas įteiktas per darbovietę – DOK-49482, trečiajam asmeniui per EPP).

Motyvuojamoji dalis

5. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

6. Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys. Atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, atsiliepimo ir įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei ieškovės atstovei neprašius priimti sprendimo už akių, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Nurodė, kad atsakovas apie skolą informuotas, gaudavo sąskaitas, pretenzijų neteikė ir neginčijo susidariusio įsiskolinimo.

Teismas konstatuoja:

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2018 m. gegužės 29 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.41-G18/1464, kurios pagrindu atsakovui minėtas butas buvo išnuomotas. Ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Atsakovas už pastato administravimą ir komunalines paslaugas ieškovei nemokėjo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pagal kurias yra susidariusi 54,76 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra įvykdęs savo prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis).

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei už šios teikiamas namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo eksploatavimo ir komunalines paslaugas tuo pagrindu, kad jis prisiėmė šią prievolę nuomos sutartimi. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 54,76 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.720 straipsniai).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo ir 339,86 už atstovavimą. Ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies.

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas proceso dalyviams nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“. Tačiau teisės doktrinoje pripažįstama, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia (be kita ko), į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

16. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7,8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-144-469/2021; kt.).

17. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-460-1097/2023 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nenukrypo nuo CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 94 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jų aiškinimo bei taikymo praktikos, sumažindamas ieškovei ,,Mano būstas Vilnius“ priteisiamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad ginčas iš esmės nėra sudėtingas ir nereikalauja specialių žinių.

18. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškinio sumą (54,76 Eur), parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys), atsakovo elgesį, kad prievolė nevykdoma pirmą kartą ir tai, kad teismo posėdis nebuvo sudėtingas, jo metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga ieškovei iš atsakovo priteisti sumažintas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir Vilniaus apygardos teismo praktiką, teismas mažina priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos sumokant žyminį mokestį (21 Eur), išlaidos už paieškas registruose (2,64 Eur), išlaidos advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą (60 Eur), ir per pusę sumažinta dalis dėl atstovavimo (169,93 Eur). Iš viso ieškovės naudai priteisiamas 253,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

20. Teisme patirta 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 5 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. S. (P. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Neris“ (j. a. k. 121483222 ) naudai 54,76 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 76 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,57 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 57 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. S. (P. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.