Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-32105-1097/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e2YT-32105-1097/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26645-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32105-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26645-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „AML Baltic“, LTL Kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Varonis“ pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymą dėl turto vertės ir realizavimo Nr. S-21-15-16896 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00399 ir teismo nutartimi paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavesti atlikti bet kuriam kitam teismo paskirtam turto vertintojui – ekspertui, įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00399 priėmė patvarkymą dėl turto vertės ir realizavimo Nr. S-21-15-16896, kuriuo nurodė, kad, atlikus turto vertės paskaičiavimus, nekilnojamojo turto teismo ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto 26183/51658 dalių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 234 000 Eur. Taip pat šiuo patvarkymu buvo pranešta, kad po 2021 m. rugsėjo 20 d. yra numatoma skelbti areštuoto turto varžytines. Pareiškėja nesutinka su nustatyta turto verte, nes realiai rinkoje turto kaina yra didesnė nei nurodoma patvarkyme, o antstolės nustatyta vertė neužtikrina pareiškėjos interesų įgyvendinimo vykdymo procese. Pareiškėjos teigimu, iš pateikiamos teismo eksperto išvados nėra aišku, kuo remiantis, kokius metodus naudojant buvo nustatyta nekilnojamojo turto kaina, todėl jos pagrįstumas kelia abejones. Pareiškėjos savarankiškai atliktas nekilnojamojo turto vertinimas parodė, jog minimo turto vertė yra 245 000 Eur, t. y. 11 000 Eur didesnė nei nustatyta antstolės. Antstolė turtą įvertino per maža kaina, varžytines paskelbė skubotai, nesiėmusi priemonių išieškoti iš kito skolininkei priklausančio turto ir nenustačiusi tikrosios turto vertės. Dėl šių priežasčių antstolės patvarkymas yra naikintinas.

3. Antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-21-15-19198 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog skundžiamu patvarkymu pareiškėja buvo informuota apie atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės išvadas. Paaiškino, jog įstatymas suteikia diskrecijos teisę antstoliui tiek įkainoti turtą pačiam, tiek skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Vykdymo proceso dalyviai nušalinimo ekspertui neteikė, paskirtas ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nėra duomenų, kurie leistų abejoti jo profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, detaliai aptarta vertinamo turto būklė, atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Paskirtas teismo ekspertas nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 234 000 Eur, todėl antstolė turi šia verte vadovautis. Skolininkės pridėta konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turtinio. Skirtumas tarp skolininkės pateiktoje konsultacijoje nustatytos turto vertės (245 000 Eur) ir vykdymo procese nustatytos turto vertės (234 000 Eur) yra tik 9,69 proc. Tai nėra žymus kainų skirtumas, todėl antstolė nėra įpareigota perkainoti turtą. Be to, nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi turto pardavimo kainai, o turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, todėl objektyvi turto vertė nustatoma varžytinių metu. Skolininkė taip pat turi teisę pasiūlyti savo pirkėją tiek už įkainavimo, tiek už didesnę sumą, kas užtikrintų efektyvų ir ekonomišką skolininkės atsiskaitymą su išieškotoja. Dėl šių priežasčių, antstolės vertinimu, skundas atmestinas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą.

5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Varonis“ teikia skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-15-16896 dėl turto vertės ir realizavimo.

8. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015-19-00399 medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 14-1149. Vykdymo procese buvo paskirta ekspertizė areštuotam turtui įvertinti. Ją atlikus, antstolė 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-15-16896, kuriuo informavo pareiškėją, kad nekilnojamasis turtas – 26183/56158 dalys administracinių patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 su 10/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), buvo įvertintas 234 000 Eur. Taip pat informavo, kad po 2021 m. rugsėjo 20 d. numatoma skelbti varžytines.

9. Pareiškėja nurodytą patvarkymą iš esmės skundžia dėl to, kad nesutinka su antstolės paskirto teismo eksperto nustatyta Turto verte.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

11. Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

12. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-21-15-14916 skyrė turto vertės nustatyto ekspertizę nekilnojamajam turtui įvertinti ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27739-1098/2021 pareiškėjos skundas dėl šio antstolės veiksmo atmestas, o teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, turto vertinimo ekspertizė paskirta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

13. Ekspertas, atlikęs Turto vertinimą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizės akte Nr. VS-2021/08-2 nustatė, kad Turto rinkos vertė nustatymo dieną (2021 m. rugpjūčio 10 d.) yra 234 000 Eur. Iš ekspertizės akto matyti, kad turto vertinimą atliko teismo ekspertas, vertintas Turtas buvo apžiūrėtas, detaliai pasisakyta ir atsižvelgta į realią jo būklę, individualius požymius, buvimo vietą ir kt. Pareiškėja, nesutikdama su eksperto nustatyta turto verte, pateikė UAB ,,Centro kubas“ konsultaciją dėl turto kainos rinkoje Nr./ K-21-09-08-137. Teismo vertinimu, šis pateiktas dokumentas nėra pakankamas pagrindas abejoti ekspertizės akte nustatyta Turto verte (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš šio dokumento, tai yra tik konsultacija dėl galioms turto kainos rinkoje, joje tiesiogiai įvardinta, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, paruoštas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, o kaina nustatyta pagal įvykusius panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorius. Taigi, šis tyrimas apibendrinto pobūdžio, atliktas neįvertinus konkretaus Turto ypatumų, o dokumentas savo analizės gilumu, detalumu, individualizavimu neprilygsta ekspertizės aktui. Be to, kaip pagrįstai nurodė antstolė, pagal kasacinio teismo praktiką esmingai mažesniu gali būti pripažintas žymus kainų skirtumas (30-50 proc.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 35-7-90/2009), todėl šiuo atveju, tarp pareiškėjos pateiktos UAB „Centro kubas“ konsultacijos ir eksperto nustatytos Turto vertės susidaręs skirtumas (11 000 Eur) negali būti laikomas žymiu kainų skirtumu, kuris verstų abejoti vykdymo procese nustatyta Turto verte.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju reali turto vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią Turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Vien faktas, kad yra vykdomos turto varžytinės, savaime nereiškia, jog turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi, ir nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad Turtas varžytinėse bus parduotas pigiau, nei reikalauja pareiškėja, nes rinkos dalyviai gali laisvai varžydamiesi dėl turto pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą. Aplinkybė, jog turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, nes gali atsitikti taip, kad nesumokėjus visos kainos už nupirktą turtą, varžytinės bus pripažįstamos neįvykusiomis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, jog Turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą patvarkymą.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą, nes antstolės patvarkymas neprieštarauja aktualiam teisiniam reguliavimui, o teiginys, jog Turto įkainojimas per maža verte lems Turto pardavimą už per mažą kainą, neatitinka realios situacijos ir yra nepagrįstas. Be to, Turto įvertinimas nustatant varžytinių kainą nenulemia galutinės Turto pardavimo kainos varžytinėse.

16. Suinteresuoto asmens LTL Kredito unija prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, nes nepateikti jokie tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė