Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-11-06 · Administracinė byla Nr. A-2371-1062/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
A-2371-1062/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00098-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namai
Pareiškėjas
N. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2371-1062/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, kaip buvo numatyta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) gydytojo infektologo. Taip pat nebuvo išduodami vaistai (duomenys neskelbtini), kuriuos paskyrė LAVL gydytojai, kadangi Alytaus PN jų neturi, buvo paskirti tik (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) vaistų Alytaus PN neturi, buvo paskirti tik (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl nepaskirto dietinio maitinimo neteko svorio, kadangi paprasto maisto valgyti negali, jį pykina. Teikė prašymą leisti iš savo lėšų nusipirkti vaistų, tačiau prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad jis yra neįgalus, tik 55 proc. darbingas. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino dėl patirto pažeminimo, (duomenys neskelbtini), sveikatos pablogėjimo. Pabrėžė, kad Alytaus PN gydytojai nesuteikė tokio gydymo, koks buvo paskirtas LAVL, dėl to jis kankinosi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Neturtinę žalą vertino 7 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, todėl tokio pobūdžio ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

7. Atsakovo atstovas paaiškinime patikslintame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. buvo etapuotas į LAVL ir gydomas, į Alytaus PN grįžo 2017 m. lapkričio 9 d. Iš pareiškėjo ligos istorijos matyti, kad jam laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. nebuvo skirtas dietinis maitinimas ir dėl dietinio maitinimo pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu prašymų raštu dėl vaistų įsigijimo nepateikė. LAVL epikrizėje Nr. 2017/568/232 yra nurodyta, kad gydymo stacionare (duomenys neskelbtini) skyriuje metu nuteistasis buvo konsultuotas gydytojo infektologo ir jam skirtas gydymas tokiais vaistais: (duomenys neskelbtini), bei tęsti dietą. Epikrizėje taip pat nurodyta, kad išrašant nuteistąjį, jo (duomenys neskelbtini) būklė stabili, pateiktos rekomendacijos gydymui. 2017 m. lapkričio 21 d. LAVL medicinos dokumentų išraše/siuntime pateikti atlikto tyrimo dėl hepatito C rodiklių rezultatai, jokie skiriami vaistai ar rekomendacijos dėl gydymo nepateiktos.

8. Pažymėjo, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojai, skirdami gydymą ar tęsdami gydymą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ ir skiria valstybės kompensuojamus vaistus pagal ligą. Preparatai (duomenys neskelbtini) (bendrinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (bendrinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) į kompensuojamų vaistų sąrašą, kaip vaistai skirti (duomenys neskelbtini) gydymui, neįtraukti. Jei pareiškėjas po stacionaraus gydymo toliau norėjo vartoti šiuos preparatus, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42, 43, 44 punktų nuostatomis, turėjo kreiptis su prašymų į Alytaus PN administraciją ir gydantį gydytoją, kad esant medicininėms indikacijoms (nustato gydytojas priėmimo metu) būtų leista šiuos preparatus įsigyti už savo lėšas.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d., neužtikrinant jam priklausančio dėl ligos paskirto dietinio maitinimo bei netenkinant prašymo įsigyti vaistus.

11. Teismas, remdamasis Alytaus PN pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skirtas nuo 2018 m. sausio 2 d. pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu pagal gydytojo išvadą buvo skirtas dietinis maitinimas ir, jeigu taip, ar apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą atsakovo atstovas žinojo ar/ir turėjo žinoti. Remiantis atsakovo pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija, LAVL nuo 2017 m. spalio 25 d. paskyrė (nurodė tęsti) pareiškėjui nuolatinį dietinį maitinimą (RB dietą). Terminas, kuriam laikotarpiui paskirtas dietinis maitinimas, nėra nustatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (grįžus etapu iš LAVL) Alytaus PN buvo maitinamas ne pagal gydytojo rekomendacijas, t. y. pareiškėjas negavo maitinimo pagal gydytojo išvadą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicininiais dokumentais, tokių aplinkybių atsiliepime nenurodė ir atsakovo atstovas, todėl teismas sprendė, kad Alytaus PN pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dietos).

12. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su vaistų įsigijimu savo lėšomis, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog į Alytaus PN kreipėsi dėl vaistų išdavimo, nedetalizavo, kada rašė prašymą ir atsižvelgiant į tai, jog Alytaus PN nurodė, kad tokio prašymo pareiškėjas neteikė, pareiškėjo teiginius šiuo klausimu atmetė.

13. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamo gydymo. Teismas nurodė, kad ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (24 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (du mėnesius) neužtikrino pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dietos), todėl konstatavo, jog Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių negalavimų, skausmų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotino pažeidimo trukmę (2 mėnesiai) ir mastą, teismas vertino, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas).

15. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą bei trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negali būti pakankama satisfakcija, todėl nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, sprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažinamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

17. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visą su skundu susijusią medžiagą, atsiliepimą į pareiškėjo skundą įvertino neobjektyviai. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam būtų padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, teiginiai apie galbūt padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Be to teigia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo. Teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, kuomet jam nebuvo paskirtas dietinis maitinimas bei netenkinus prašymo įsigyti vaistų, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui dietinio maitinimo, kuris turėjo būti užtikrintas pagal LAVL gydytojų išvadas ir rekomendacijas, t. y. neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, nenustatęs neteisėtų Alytaus PN veiksmų dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo netenkinant jo prašymo įsigyti vaistus, sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 200 Eur suma ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

20. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

23. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl Alytaus PN veiksmų neužtikrinant jam LAVL gydytojų rekomenduojamo dietinio maitinimo, taip pat netenkinant jo prašymo už savo lėšas įsigyti vaistų.

25. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją su prašymu dėl dietinio maitinimo paskyrimo nesikreipė. Alytaus PN 2018 m. kovo 5 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime, kuris adresuotas juristui, pasirašytame gyd. V. M., nurodyta, kad dieta skiriama tik po to, kai pacientas pateikia prašymą raštu. Jeigu negavo, reiškia nesikreipė (b. l. 38).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui dietinis maitinimas pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 20 d. prašymą, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo rekomendacijas, buvo paskirtas nuo 2018 m. sausio 2 d. (b. l. 75).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija) įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktą, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

28. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nurodė, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. neužtikrino pareiškėjui dietinio maitinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kliūčių atsakovo atstovui susipažinti su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, nebuvo, todėl Alytaus PN nebuvo pakankamai rūpestingi ir nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dieta).

29. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

30. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų buvęs skirtas nuolatinis dietinis maitinimas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. vasario 1 d. Alytaus PN sveikatos priežiūros skyriaus gyd. P. R. paskyrė dietą 2 mėn. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2017 m. kovo 8 d. yra įrašas, kad pareiškėjas negauna dietinio maitinimo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 25 d. jokių gydytojų rekomendacijų skirti pareiškėjui dietą nėra. Pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. buvo konvojuotas į LAVL. Pareiškėjo epikrizėje skiltyje „Diagnostiniai tyrimai“ nurodytos psichiatro, infektologo ir pulmonologo konsultacijos, tęsti gydymą nurodytais vaistais, tęsti dietą, paimti kraujo tyrimą. Skiltyje „Gydymas“ nurodyta: terapinis gydymas pagal konsultantų rekomendacijas; skiltyje „Rekomendacijos gydymui ir darbui“ nurodyta, tęsti gydymą terapinių ligų 1 mėnesį pagal konsultantų rekomendacijas, vaistų vartojimą. Pareiškėjas iš LAVL į Alytaus PN atvyko 2017 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2017 m. lapkričio 9 d. yra Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus gyd. P. R. įrašas tęsti gydymą (nurodyti vaistai) pagal rekomendacijas 1 mėnesį, tačiau įrašo tęsti dietą nėra. Net jeigu toks įrašas ir būtų buvęs, dieta pareiškėjui, atsižvelgiant į LAVL gydytojų konsultacines rekomendacijas, galėjo būti tęsiama 1 mėnesį.

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš byloje pateikto Alytaus PN 2017 m. spalio 31 d. atsakymo Nr. 363-1580 pareiškėjui į jo 2017 m. spalio 12 d. skundą ir prašymą, matyti, jog pareiškėjas juose kėlė klausimus, susijusius su jo sveikata, skirtu gydymu, taip pat kitus su sveikatos būkle susijusius klausimus, tačiau nesant į bylą pateiktų minėtų pareiškėjo prašymo ir skundo, nėra galima nustatyti, ar pareiškėjas juose kėlė klausimą ir dėl jam skirto dietinio maitinimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis prašymus teikė, tačiau jie buvo ignoruojami.

32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytus pažeidimus vertino laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. sausio 2 d., jokių argumentų dėl laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. nenurodė.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepašalino iškilusių abejonių, neišreikalavo įrodymų, susijusių su pareiškėjui (ne) skirtu dietiniu maitinimu ginčo laikotarpiu, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtini papildomi įrodymai, kuriuos turėtų pateikti bylos šalys. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė