- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-1294-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01134-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo padidinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padidinti taikos sutartimi sutartą ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-565-736/2014 patvirtintą atsakovo T. K. teikiamą išlaikymą nepilnamečiui A. K., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 115 Eurų iki 250 Eurų nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise ieškovę R. K.. Nurodė, kad priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui nebepakanka, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, sūnaus išlaikymui reikia vidutiniškai kas mėnesį po 600 EUR išlaidų. Nuo minėtos teismo nutarties, pasikeitė vaiko poreikiai – daugiau lėšų reikia skirti maistui, rūbams, avalynei, vaiko lavinimui. Ieškovė nurodo, kad sūnui per mėnesį reikia skirti maistui 300 EUR, drabužiams, avalynei pagal sezoną 100 EUR, higienos priemonėms, vaistams – 70 EUR, lavinimui ir kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas ir kt. – 50 EUR, mokymo priemonėms – 30 EUR bei būsto išlaikymui per mėnesį vaikui tenkanti dalis sudaro 50 EUR, iš viso 600 EUR. Vaiko poreikiams išlaidos padidėjo ir dėl to, kad ieškovė su sūnumi gyvena toli nuo rajono centro, neturi savo transporto, todėl tenka samdyti automobilį kelionei į (duomenys neskelbtini), sūnus planuoja lankyti dailės pamokas, o tai galima padaryti tik (duomenys neskelbtini). Atsakovas lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti išaugusių vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti, vystytis, gerinti sveikatos būklę. Ieškovė taip pat išlaiko nepilnametį neįgalų sūnų A. K., su nepilnamečiu sūnumi A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, tačiau dėl didelio atstumo su miestu, viešojo susisiekimo nebuvimu, padidėja pragyvenimo ir vaiko poreikiams skiriamos lėšos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad jau kuris laikas sūnui išlaikyti skiria ne 115 Eur per mėnesį, o ne mažiau kaip po 120 Eur. Atsakovas vaiko buvimo pas jį metu pats juo visiškai pasirūpina – perka maistą, reikalingus drabužius, avalynę ir pan.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-565-736/2014 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. dydį ir iš atsakovo T. K. nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 180 Eu, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d., iki sūnaus pilnametystės; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. K.; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
5. Teismas nustatė, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-565-736/2014 patvirtino šalių sudarytą ir teismui pateiktą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas T. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 400 litų (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovės (t. y. ieškovės pajamos (socialinės išmokos, pajamos iš ūkio ir pan.) sudaro apie 600 Eur per mėnesį, atsakovas dirba eskavatorininku UAB „Doresta“, jo mėnesinis darbo užmokestis nėra pastovus svyruoja nuo 254,86 Eur iki 534,54 Eur mėnesiui. Atsakovas gyvena su tėvais, neturi jokio nekilnojamojo turto, jam priklausančios transporto priemonės yra įsigytos naudotos. Duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus apie atsakovo padidėjusias finansines galimybes, byloje nėra.
7. Ieškovė savo reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį motyvuoja tuo, kad vaikui augant didėja vaiko poreikiai. Vertinant ieškovės nurodomas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, teismas pažymėjo, kad būtina atskirti lėšas skirtas šalių vaiko poreikių tenkinimui nuo jos šeimos, kurioje gyvena trys asmenys, iš kurių du yra pilnamečiai suaugę asmenys, bendrų poreikių. 2017 m. liepos 24 d. ieškovė įsigijo nekilnojamojo turto. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma suma maistui penkių metų amžiaus vaikui yra akivaizdžiai per didelė, dėl to mažintina iki 150 Eur mėnesiui, be to, šalių sūnus neturi jokių specialių poreikių mitybos srityje, gauna nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoje ir ten yra vežiojamas. Ieškovės nurodomos išlaidos ugdymo įstaigoje vyksiantiems renginiams priskirtinos prie lėšų vaiko ugdymui. Vertinat ieškovės nurodomą sumą sūnaus drabužiams, teismas pažymėjo, kad įprastai jie nėra perkami kiekvieną mėnesį, dėl to mažintina iki 55 Eur mėnesiui. Ieškovės nurodoma 70 Eur suma higienos priemonėms ir vaistams per mėnesį neatitinkanti realių, neturinčio specialių poreikių ir išskirtinių sveikatos sutrikimo, penkių metų amžiaus vaiko poreikių, dėl to mažintina iki 30 Eur mėnesiui. Įvertinus tai, kad samdomu transportu naudojamasi tik išimtiniais skubiais atvejais, teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos išlaidos transportui mažintinos iki 30 Eur mėnesiui. Kadangi ieškovė yra nurodžiusi, kad šalių sūnus gabus dailei, teismas pažymėjo, kad šiuo metu vaikas nelanko jokių mokamų būrelių ir papildomų užsiėmimų, tuo tarpu išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad vaikų užimtumas vykdomas ir (duomenys neskelbtini) ir daugelis teikiamų paslaugų šioje srityje vaikams yra nemokami. Teismas sprendė, kad išviso būtina apie 357 Eur suma mėnesiui (150 Eur maistas, 2 Eur darželis, 55 Eur rūbai, 30 Eur higiena ir vaistai, 30 Eur transportas, 40 Eur lavininimo ir ugdymo priemonės, 50 Eur būstui), kas sudarytų apytiksliai po 178,5 Eur iš kiekvieno. Teismas pažymėjo, kad išlaidos šalių sūnaus išlaikymui pagal ieškovės nurodytą vaiko poreikių lentelę yra preliminarios, atsakovas taip pat atlieka mokėjimus po 35 Eur kaupiamojo draudimo įmokų, kuriuos sūnus įgis teisę gauti sulaukęs pilnametystės, atsakovas geranoriškai, be teikiamo išlaikymo vaikui pagal teismo procesinį sprendimą, dar papildomai prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo nedidelėmis sumomis, t. y. po 50, 70 Eur, 100 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamą darbo užmokestį (apie 500 Eur), jo galimybes papildomai dirbti pagal turimus darbo įgūdžius ir jo nurodytus sveikatos sutrikimus (spaudimas, viršsvoris, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje), teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo pricipus atitiktų išlaikymo dydžio padidinimas iki 180 Eur, kuri yra pakankama tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, paliekant galimybę abiem tėvams pagal galimybes tenkinti kitus vaiko poreikius. Kadangi atsakovas dar papildomomis lėšomis prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas neprisidės ir netenkins kitų vaiko poreikių ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, padidinant priteistą sumą iki 250 Eur; panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovės priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisines pagalbas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepakankamai įvertino vaiko poreikių dydį. Priteistas išlaikymas yra žymiai mažesnis negu vaikui reikia kas mėnesį. Apeliantė nurodė, kad naminių paukščių ir daržovių auginimui reikia sąnaudų, reikia daug maisto produktų pirkti. Mokytojai reikia palikti pinigų savaitei apie 20-25 Eur sūnaus maistui, lavinimui, spektakliams. Apeliantė nurodė, kad moka už internetą, kabelinę televiziją, komunalines palugas. Nurodė, kad pirko namo, kuriam reikia pirkti katilą, šildymo sistemą, vandentiekį ir pan.; atsakovas prie šių išlaidų neprisidėjo.
10. Teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, t.y. kad jis turėjo lėšų įsigyti transporto priemones.
Šalies argumentai
11. Apeliantė nurodė, kad dirbti ji neturi galimybės, nes reikia prižiūrėti vaikus. Gauna pajamas apie 600-700 Eur per mėnesį, sūnui gali skirti 250 Eur. Atsakovas taip pat turi galimybę skirti tokio dydžio išlaikymą sūnui. Atsakovas yra darbingas, gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas. Atsakovas neskiria tiek išlaikymo kiek reikia vaiko poreikiams tenkinti.
12. Teismas padarė nepagrįstas išvadas apie lėšų poreikį. Mokykloje paliekami pinigai ne tik maistui, bet ir kitiems poreikiams. Teismas neįvertino, kad vaikas yra spartaus augimo procese.
13. Teismas nepagrįstai priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, nes šios lėšos būtų atlygintos atsakovui iš jo teikiamo vaikui išlaikymo. Apeliantė nurodė, kad ji yra labiau pažeidžiama, nes atstovauja nepilnamečio sūnaus interesus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovo naudai patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovui suprantama, kad augant vaikui jo poreikiai didėja. Pinigus atsakovas moka vaiko išlaikymui ne tik pavedimais, bet ir grynais pinigais. Atsakovas vaiko išlaikymui jau yra sumokėjęs už 2019 m. sausio mėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmestinas.
17. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nustatyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-565-736/2014, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas T. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 400 litų (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, - padidinimo iki 250 Eur.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
19. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė vaiko poreikius bei motyvuotai analizavo ieškovės patektą šiems poreikiams tenkinti būtinų lėšų paskaičiavimą. Argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apeliantė nenurodė. Kita vertus, pripažįstant faktą, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, ieškovė, vadovaujantis ankščiau minėta teismų praktika, nepagrindė, jog po 2014-03-21 teismo nutartimi priteisto išlaikymo (115 Eur), išlaikymo dydžiui reikšmingos aplinkybės pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas padidinti išlaikymo dydį būtent iki 250 Eur sumos.
20. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Tai, jog apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išaugusių poreikių faktas šiuo atveju neginčijamas, o jų apimtis nustatyta teismui išsamiai įvertinus pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai apie būtinas pinigų sumas, kas savaitę paliekamas mokytojai sūnaus maistui, lavinimui, spektakliams ir kt., nėra pagrįsti įrodymais, be to, nepaneigta, jog vaikas gauna nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoje ir ten yra važiuojamas.
21. Apeliantė nurodė nesutikimo argumentus dėl savo ir atsakovo turtinės padėties palyginimo, tame tarpe, skundą grindžia tuo, kad atsakovas yra darbingas, kad gali pagerinti savo turtinę padėtį. Tačiau, argumentų bei įrodymų apie aplinkybes, kurių nebuvo 2014 m., apie šalių turtinės padėties esminį pasikeitimą, palyginus su 2014-03-21 buvusia situacija, esmines naujas aplinkybes, leidžiančias manyti, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (žymiai pagerėjo), apeliantė nenurodė. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie jos patiriamas ūkio sąnaudas nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, o faktas, kad atsakovas įsigijo naudotą transporto priemonę nepatvirtina, jog jo turtinė padėtis esmingai pagerėjo.
22. Taigi, nustatydamas padidinto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas proporcingumo kriterijaus, įvertino tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į tai, jog atsakovas nevengia pareigos išlaikyti vaiką, prisideda prie papildomo vaiko išlaikymo. Dėl išdėstyto apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.
23. Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jog turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės galioja ir šeimos bylose; vien tai, kad vaikas gyvena su motina nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau, atsižvelgus į ginčo pobūdį, į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į ieškovės turtinę padėtį (tai, kad ieškovei teikiama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba šioje byloje rodo, jog jos turtinė padėtis yra sunki), darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 100 Eur už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, taip pat iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, išlaidas sumažinant iki 100 Eur sumos(CPK 93 str. 4 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos tikslintina.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
25. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei šioje byloje, išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-24 d. sprendimo palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.