Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei I. K., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo byloje V. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (anksčiau – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės dukters S. M., gim. (duomenys neskelbtini)nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)nutraukus šalių santuoką jų nepilnametės dukters S. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. K.-(duomenys neskelbtini). Tačiau po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija, ir vaikas nebegali gyventi su motina, kadangi atsakovė turi esminių psichikos veiklos sutrikimų ir negali tinkamai pasirūpinti vaiko auklėjimu. Atsakovė nesiorientuoja aplinkoje, jos psichinė būklė yra nestabili ir ji negali užtikrinti vaiko interesų. 2018-06-15 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jam pati dukra pradėjo skųstis, jog su mama yra labai prasti santykiai, kad mama viena kalba namuose, kelia triukšmą, vadina dukrą necenzūriniais žodžiais. Dukra paskutiniu metu bijodavo pareiti namo, todėl gyveno su laikinąja globėja (ieškovo seserimi). Ieškovo ir dukters santykiai yra labai geri, jis gali dukra pasirūpinti, turi nuolatinį darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovas visada dukra rūpinosi ir, suprasdamas, kad atsakovė serga bei negali pasirūpinti dukra, neprašo iš atsakovės išlaikymo Dukrai šiuo metu yra 16 metų, jos gyvenamoji vieta būtų (duomenys neskelbtini), kur atsakovas yra sukūręs šeimą, kurioje augina dar vieną dukterį ir turi gyvenamąjį būstą. Taigi būtų visos sąlygos (duomenys neskelbtini) augti ir vystytis.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovės dukrai S. M. gyvenant pas atsakovę buvo sudarytos visos buities ir gyvenimo sąlygos bei užtikrinti vaiko interesai. Atsakovė rūpinosi dukra, kuri galėjo gyventi ir mokytis vienoje iš Šilutės mokyklų bei nebuvo jokio reikalo persikelti gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini). Atsakovei pakanka lėšų dukros poreikiams tenkinti. Atsakovės atstovas (advokatas) 2018-06-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė bendrauja komplikuotai, ji turi sveikatos problemų. Atsakovė advokatui išsakė savo nuomonę, kad dukra galėjo mokytis ir gyventi su ja, Šilutėje, tačiau jokio priešiško nusiteikimo kad dukra gyvena (duomenys neskelbtini) nebuvo išreikšta. Taip pat paaiškino, kad atsakovė su dukra palaiko normalius santykius. Trečiasis asmuo V. P. 2018-06-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu ji yra S. M. laikinoji globėja. Ji problemą pastebėjo 2017 m. vasarą, kada buvo pasiėmusi mergaitę vasarą atostogoms ir mergaitė papasakojo, kad namuose mama ją vadina necenzūriniais žodžiais, rėkauja, kalba su savimi, vaikšto apsirengusi, su avalyne namuose, atidarinėja visus langus. Jai buvo žinoma ir prieš tai, kad atsakovė serga psichikos liga. Mergaitei pradėjus pas ją gyventi pastebėjo, kad ji visada užsirakinėdavo kambario duris, buvo labai užsidariusi, o palaipsniui ji tapo geresnės nuotaikos, pradėjo lankyti šokių pamokas, (duomenys neskelbtini) susirado draugių, mažiau skundžiasi galvos skausmais, leidžia laisvalaikį. Matosi žymus mergaitės pasikeitimas psichologiniu požiūriu. Sutinka, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes tai atitiktų mergaitės interesus. Ji labai skatina (duomenys neskelbtini) skambinti mamai, ją aplankyti, tačiau mergaitė nenori skambinti mamai, nes sako, kad mama nuolat kalba tą patį per tą patį kalba. Su tėčiu mergaitė kalba kiekvieną vakarą Skype programos pagalba.Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-07-11 pateiktoje išvadoje nurodė, kad mama (atsakovė) dėl sveikatos būklės negali užtikrinti savo dukros poreikių, ir mano, kad S. M. gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimas šiuo metu geriausiai atitiktų mergaitės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. M. motina yra I. K.-(duomenys neskelbtini) (atsakovė), o tėvas – V. M. (ieškovas). Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) santuoka, o nepilnametės dukters S. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteisiant išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) S. M. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja mergaites globėja (rūpintoja) paskiriant V. P.. Ieškovas V. M., įvertinęs susiklosčiusią padėtį ir I. K. sveikatos būklę, prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės dukters S. M., nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. CK 3.179 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje teismo nevaržo teisinis reikalavimo pagrindas: kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 135 straipsnio 1 dalis ir kitos civilinio proceso normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 60 punktą).Taigi nors ieškovas, prašydamas nustatyti (pakeisti) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, tiesiogiai neišdėstė reikalavimo atskirti dukrą nuo motinos, tačiau ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) leidžia spręsti, kad vienam iš tėvų (šiuo atveju atsakovei / motinai) susiklostė nepalankios aplinkybės, dėl kurių pastaroji negali gyventi su dukra ir jos auklėti. Todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą kvalifikuoti (vertinti), kaip pareikštą, siekiant pasinaudoti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. tokia priemone siekiama vaiko teisių ir interesų apsaugos (CK 3.179 straipsnis). Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl S. M. atskyrimo nuo motinos I. K. dėl pastarosios ligos, pirmiausia, tiriami įrodymai, susiję su (duomenys neskelbtini) motinos I. K. sveikata. Byloje pateikta 2018-03-16 UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ pažyma, kurioje nurodyta, kad I. K. į šio centro apskaitą įtraukta nuo 2011 m., jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), taip pat jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, I. K. centre lankosi nereguliariai ir nesilaiko gydymo rekomendacijų, paskutinį kartą lankėsi 2017-11-28, o tuo metu jos būsena buvo bloga. Pati atsakovė I. K. į bylos svarstymą nei karto neatvyko ir tiesiogiai teisme savo pozicijos neišsakė, jos interesus šioje byloje atstovavo teismo paskirtas advokatas, kuris, be kita ko, nurodė, kad bendravimas su atsakovė nebuvo itin rezultatyvus. Apie tai, kad atsakovė nesprendžia savo sveikatos problemų ir šiuo metu esanti jos psichinė būklė neleidžia atsakovei tinkamai pasirūpinti savo dukters interesais kalbama ir 2018-07-11 į bylą pateiktoje Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje Nr. 5SD-53, kurioje be kita ko, nurodoma, kad mergaitei augti ir gyventi su mama nėra tinkamų sąlygų, tą teismo posėdžio metu pripažino ir mergaitės laikinąją globėja paskirta V. P. (jos teta). Tokiu atveju atsakovės per savo atstovą išsakyti argumentai, kad mergaitės gyvenimo sąlygos buvo tinkamos negali būti laikomi reikšmingais (CPK 185 straipsnis).Iš to kas pasakyta teismas sprendžia, kad šiuo metu I. K. nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra dėl jai diagnozuotos ligos, todėl vaiko interesais būtina atskirti vaiką nuo motinos (CK 3.179 straipsnis). Tai, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystės teisių atėmimo. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Byloje nėra ginčo, kad mergaitę myli, prižiūri ir jos gerove iš esmės rūpinasi jos tėvas, V. M.. Teismui pateikta 2018-06-24 mergaitės raštu išdėstyta valia gyventi kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (t. y., turi nuolatinį darbą ir gauna pajamas). Turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą Ievą E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo partnerė D. B. taip pat pateikė rašytinį sutikimą, kad S. M. gyventų su tėčiu V. M. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) interesus labiausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos parinkimas su tėvu, nurodoma ir Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje Nr. 5SD-53. Tokiu atveju šioje byloje konstatavus, kad nepalankios aplinkybės susiklostė tik vienam iš tėvų, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu jo gyvenamojoje vietoje (3.174 straipsnis.)Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016-05-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Todėl pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu tėvu, pastarasis netenka pareigos mokėti išlaikymą, šiuo konkrečiu atveju priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12412-777/2009.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atskirti S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl motinos ligos.

Nustatyti S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12412-777/2009, iš V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, mokamą po 500 Lt periodinėmis išmokomis.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.