- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-597-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36789-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N., UAB „Nazkafa“
- Kategorijos
- 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. N., UAB „Nazkafa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėjas V. J. kreipėsi prašydamas įpareigoti antstolę N. Š. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/12/00931.
Nurodė, kad antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-08 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojui L. N.. I. L. N. ir UAB „Nazkafa“ 2013-04-16 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Nazkafa“ įgijo išieškotojo teises. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-723/2013 patvirtino tarp V. J. ir UAB „Nazkafa“ 2013-04-16 pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Nazkafa“, kaip išieškotojo teisių perėmėjas, atsisakė išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 033/12/00931. Reikalavimo perleidimo sutartis bei taikos sutartis antstolei buvo pateiktos 2013-05-06. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartis yra įsiteisėjusi. Antstolei 2013-05-24 (pakartotinai 2013-05-27) buvo pateiktas prašymas vykdomąją bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad naujasis išieškotojas UAB „Nazkafa“ atsisakė išieškojimo. Antstolė 2013-10-09 pranešė, kad nėra gavusi išieškotojo L. N. prašymo vykdomąją bylą nutraukti bei motyvuodama neapmokėtomis vykdymo išlaidomis bylą nutraukti atsisakė. Nurodė, kad antstolės 2013-10-09 rašte minimos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos (71 p.) dėl taikos sutarties sudarymo, būtent, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos ir skolininko“ reglamentuoja ne išieškojimo atsisakymą, kaip nagrinėjamu atveju, o taikos sutarties vykdymo procese sudarymą, todėl netaikytinos. P. S. vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Pažymėjo, kad net jeigu būtų pripažinta, kad antstolė pagrįstai atsisakė nutraukti bylą dėl nepadengtų bylinėjimosi išlaidų, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta dalyje dėl pagrindinės skolos sumos ir tęsiama tik dalyje dėl neapmokėtų vykdymo išlaidų, tačiau antstolė, nors teigia, kad neišspręstas tik vykdymo išlaidų klausimas, tęsia visos sumos išieškojimą – 5 743,20 Lt, iš kurių 1 750,45 Lt sudaro vykdymo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys: L. N., UAB „Nazkafa“. Teismas nurodė, jog nei skolininkas, nei išieškotojas L. N., nei reikalavimo perleidimo sutarties šalis UAB „Nazkafa“, nei antstolė nesikreipė į teismą, kuriame buvo išnagrinėta byla (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą) dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas pats savaime nesuponuoja to fakto, kad atitinkamos reikalavimo teisės pereina naujajam kreditoriui ir jis automatiškai tampa išieškotoju jau pradėtoje vykdomojoje byloje pagal atitinkamą vykdomąjį dokumentą. Teismas nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutartis tarp L. N. ir UAB „Nazkafa“ sudaryta 2013-04-16, t.y. tą pačią dieną, kaip ir taikos sutartis tarp V. J. ir UAB „Nazkafa“. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios vykdymo proceso stadija jau buvo prasidėjusi ir buvo prasidėjęs išieškojimas, šalys privalėjo laikytis CPK 596 straipsnyje numatytos privalomos šalių pakeitimo vykdymo procese tvarkos ir turėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl L. N. pakeitimo naujuoju išieškotoju UAB „Nazkafa“. Nesant atitinkamo prašymo, pateikto teismui dėl išieškotojo pakeitimo, teismas sprendžia, kad reikalavimo teisė, teismui nepatikrinus ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį, negalėjo automatiškai pereiti UAB „Nazkafa“ ir jis negalėjo automatiškai tapti išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 33-931/2012. Teismas nurodė, jog nepakanka vykdymo procese tik pateikti antstoliui įrodymus apie subjektinių teisių ir pareigų perėjimą kitam kreditoriui, bet būtina pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartis dėl vykdymo proceso šalių pakeitimo, nes tik teismas gali pakeisti vykdymo procese išieškotoją. Todėl teismas sprendė, jog UAB „Nazkafa“ netapus išieškotoju, jis negali pasinaudoti ir CPK išieškotojui suteiktomis teisėmis, numatytomis CPK 639 straipsnyje, taip pat ir CPK 641 straipsnyje numatyta teise išieškotojui atsisakyti išieškojimo, todėl nėra ir pagrindo vykdomąją bylą nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju byla negali būti nutraukta CPK 632 str. 1 d. 1 p. 2 p., nuostatomis, kadangi liko neišieškotos vykdymo išlaidos, turėtų būti taikomas CPK 632 str. 1 d. 1 p, nuostatos t.y. išieškojus vykdymo išlaidas, vykdomoji byla būtų baigtina visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iki tol, kol vykdymo išlaidos neišieškotos, vykdomoji byla tęsiama. Pažymėjo, jog įstatyme nenumatyta teisė nutraukti tik dalį vykdomosios bylos ir ją tęsti kitoje dalyje, todėl, net pripažinus, kad skolininkas, pasibaigus raginime nustatytam terminui, skolą išieškotojui sumokėjo, pareiškėjo argumentą, kad dėl skolos vykdomoji byla turi būti nutraukiama, o dėl vykdymo išlaidų tęsiama, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo ir tai, jog vykdymo išlaidos gali būti išieškomos tik tol, kol vykdomoji byla neužbaigta (nenutraukta), todėl užbaigus vykdomąją bylą, jas išsiieškoti nebeliktų teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
P. V. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę N. Š. nutraukti vykdomąją bylą Nr.0033/12/00931. Nurodė, kad pagal UAB „Nazkafa“ ir L. N. pasirašytos 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutarties 1.4 p. įtvirtintą nuostatą, reikalavimo teisę naujasis kreditorius įgyja nuo sutarties pasirašymo momento t.y. nuo 2013-04-16. 2013-04-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtino 2013-04-16 V. J. ir UAB „Nazkafa“ pasirašytą taikos sutartį, kurios 1.3. p. nustatė, kad atsakovas 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutartimi yra įgijęs reikalavimo teisę išieškoti iš ieškovo 5407,86 Lt sumą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-08 išduotą vykdomąjį raštą, 2.1.2.p. nustatė, kad atsakovas atsisako išieškojimo antstolės N. Š. vykdomoje byloje pagal 2011-08-08 išduotą vykdomąjį raštą. 2013-04-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl reikalavimo teisės perėmimo faktą patvirtina tiek reikalavimo perleidimo sutartis, tiek įsiteisėjusi teismo nutartis. Pažymėjo ir tai, jog apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą antstolė buvo informuota 2013-05-06, o ne 2013-05-24, todėl antstolei abejojant reikalavimo perleidimo faktu, ji turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl šalies pakeitimo, o kartu ir perleidimo pagrįstumo patikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr.0033/12/00931, taigi apeliacijos objektas - teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal vykdomosios bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14262-861/2010 civilinėje byloje Nr. 2-1437-235/2010 (Nr. 2A-1392-345/2011) dėl vykdomajame dokumente nurodytos skolos išieškojimo iš skolininkų V. J. ir V. J. išieškotojams L. N. ir N. N.. P. V. J. 2013-05-24 kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Nurodė, kad 2013-04-16 išieškotojas L. N. ir UAB „Nazkafa“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Nazkafa“ įgijo išieškotojo teises vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00931 ir kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-328-723/2013 patvirtino tarp V. J. ir UAB „Nazkafa“ 2013-04-16 pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Nazkafa“, kaip išieškotojo teisių perėmėjas, atsisakė išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00931. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė ir minėtą 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutartį, 2013-04-16 taikos sutartį bei 2013-04-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-328-723/2013. Vykdomojoje byloje esančiu 2013-10-09 raštu antstolė N. Š. informavo pareiškėjo atstovą, kad antstolių kontoroje nėra gautas išieškotojo L. N. prašymas, patvirtinantis, kad jis atsisako išieškojimo bei prašo nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0033/12/00931 nėra iki šiol nutraukta, kadangi nėra apmokėtos vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos – 1 750,45 Lt. Iš vykdomojoje byloje esančio 2013-10-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad išieškotina skola su palūkanomis sudaro 3 992,75 Lt, vykdymo išlaidos – 1 750,45 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties turinio, byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pagal 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp L. N. ir UAB „Nazkafa“ dėl vykdomojoje byloje Nr.33-931/2012 numatytos skolos išieškojimo iš skolininko V. J. perleidimo, UAB „Nazkafa“ įgijo išieškotojo statusą ir visas jam priklausančias teises ir pareigas, įskaitant ir teisę atsisakyti išieškojimo vykdomoje byloje.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog nuo 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento naujasis kreditorius UAB „Nazkafa“ įgijo reikalavimo teisę į skolininką V. J., o įsiteisėjusia 2013-04-29 nutartimi, kuria patvirtina tarp V. J. ir UAB „Nazkafa“ pasirašyta taikos sutartis, patvirtintas materialinių subjektinių teisių perėjimo faktas ir naujojo kreditoriaus atsisakymas nuo reikalavimo.
LR CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).
Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (LR CPK 48 straipsnio 1 dalis), taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja LR CPK 596 straipsnis. Pagal LR CPK 596 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ nei vienas iš byloje dayvaujančių asmenų (skolininkas, išieškotojas, reikalavimo perleidimo sutarties šalis UAB „Nazkafa“, antstolė) nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese t.y. nėra priimta nutartis dėl šalies pakeitimo vykdymo procese. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į skolininką nuo sutarties pasirašymo momento bei tuo pačiu įgijo išieškotojo teises. Iš esmės su apelianto argumentu, jog 2013-04-16 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininką t.y. naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į skolininką, sutiktina, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pats reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas savaime nesuponuoja fakto, kad naujasis kreditorius automatiškai tampa išieškotoju pradėtoje vykdomoje byloje ir įgija vykdomosios bylos išieškotojo teises ir pareigas. Minėta, jog teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja LR CPK 596 straipsnis, šiame straipsnyje nustatyta išieškotojo pakeitimo tvarka yra privaloma t.y. esant atitinkamam minėtame straipsnyje numatytam pagrindui (šiuo atveju reikalavimo perleidimui) būtina laikytis įstatyme nustatytos išieškotojo pakeitimo vykdymo procese tvarkos ir kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo. Tokiu atveju teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas, nustato, ar kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą ir atitinkamai tenkina arba atmeta prašymą. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kadangi CPK 596 str. nustatyta tvarka nėra priimta nutartis dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Nazkafa“ netapus išieškotoju, jis negali pasinaudoti ir CPK išieškotojui suteiktomis teisėmis, įskaitant ir teisės atsisakyti išieškojimo.
Įsiteisėjusia 2013-04-29 nutartimi, kuria patvirtina tarp šalių V. J. ir UAB „Nazkafa“ pasirašyta taikos sutartis, nebuvo sprendžiamas išieškotojo pakeitimo klausimas. Minėta įsiteisėjusia nutartimi yra taikiai išspręstas ginčas civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Nazkafa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo, tačiau, teismas iš esmės nesprendė išieškotojo materialinių subjektinių teisių perėmimo kitam asmeniui klausimo ir dėl to nepasisakė.
LR CPK 596 str. pagrindu dėl išieškotojo pakeitimo į teismą gali kreiptis tiek antstolis, tiek kiti suinteresuoti asmenys. Šia teise minėti asmenys gali pasinaudoti. Apeliantas skundu dėl antstolės veiksmų prašė įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą, atskiruoju skundu taip pat prašo išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti antstolę nutraukti bylą, taigi siekia, jog vykdomoji byla būtų nutraukta UAB „Nazkafa“ atsisakius nuo išieškojimo. Minėta, jog šalys nėra kreipusios į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir šis klausimas nėra išspręstas teismo nutartimi, UAB „Nazkafa“ neįgijo vykdomosios bylos išieškotojo teisių ir pareigų, įskaitant ir teisės atsisakyti išieškojimo, todėl šių aplinkybių kontekste pagrįstai atsisakyta tenkinti apelianto prašymą. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš antstolės patvarkymo dėl skundo bei pirmosios instancijos teismo nutarties, vykdomoji byla neužbaigiama dar ir tuo pagrindu, jog nėra padengtos antstolės susidariusios vykdymo išlaidos. Minėto apeliantės neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.