- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- II-76-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01899-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 10.57pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. 1976 m. spalio 1 d., skundą dėl VĮ Registrų Centras (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1699-2024 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1699-2024 K. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, jam paskirta nuobauda – 700 Eur bauda, už tai, jog būdamas (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrų tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, K. J. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, ją sumažinti arba leisti išmokėti dalimis. Skundas motyvuojamas tuo, jog tuo pačiu klausimu Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) priėmė nutarimą, kuriuo nebuvo paskirta bauda, o tik įspėjimas, kadangi pažeidimas buvo ištaisytas ir nebuvo nustatyta reikšmingos žalos. Šiuo atveju VĮ Registrų Centras, nagrinėdamas tą patį klausimą dėl laiku nepateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, paskyrė 700 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai taikytos teisės normos, nes tas pats analogišku laikotarpiu vertintas pažeidimas, vertinamas dviejų institucijų, buvo traktuojamas skirtingai – viena institucija nusprendė nebausti pinigine bauda, o kita paskyrė piniginę baudą. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nors ir buvo nustatytas vėlavimas pateikiant metines finansines ataskaitas, 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. spalio 4 d., tai buvo atlikta po nustatyto termino, tačiau tai įvyko nepaisant pareiškėjo pastangų užtikrinti ataskaitų pateikimą. Kauno apskrities Valstybinių mokesčių inspekcija nutarime pasisakė bei pripažino šią aplinkybę, kad vėlavimas dokumentų pateikimui įvyko dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės aplaidumo, kuri el. paštu patvirtino, jog dokumentai parengti ir gali būti pateikti VĮ Registrų centrui tik 2024 m. rugsėjo 23 d. Dėl to su šia įmone 2024 m. spalio 2 d. buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, jog turi būti atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes – nors finansinės ataskaitos buvo pateiktas su vėlavimu, vis dėlto ataskaitos buvo pateiktos ir tai rodo gerą valią ir pastangas užtikrinti atskaitomybę. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į pareiškėjo finansinę būseną ir gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateiktame atsiliepime prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas nurodo, kad VMI 2024 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-5962-2024 jau paskyrė jam administracinę nuobaudą (įspėjimą) už analogišką, tuo pačiu laikotarpiu padarytą pažeidimą. Visgi nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-5962-2024 buvo skirta nuobauda už visiškai kitus pažeidimus – (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už 2024 m. liepos mėnesio nepateikimą laiku; (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2023 m. nepateikimą laiku; (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2023 m. nepateikimą laiku; (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2023 m. nepateikimą laiku; (duomenys neskelbtini) mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už 2024 m. liepos mėnesio nepateikimą laiku. Nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-5962-2024 Pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo taikyta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo taikyta už visiškai kitą, kitame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą – metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimai ženkliai skiriasi savo pavojingumu, ką atspindi sankcijose numatytų administracinių nuobaudų rūšys ir dydžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje apskritai nenumatyta galimybė skirti įspėjimą. Vien tai, kad už mokestinių deklaracijų savalaikį nepateikimą VMI Pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nėra pagrindas švelninti Pareiškėjui taikytos administracinės atsakomybės už metinių finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui. Pareiškėjas nurodo, kad pateikti finansinių ataskaitų rinkinį buvo pavėluota dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės aplaidumo, dėl ko, siekiant išvengti vėlavimo ateityje, su šia įmone buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis. Šios aplinkybės nešalina Pareiškėjo administracinės atsakomybės. K. J. skunde taip pat nurodo, kad ataskaitų pateikimas, nors ir pavėluotai, rodo gerą valią ir pastangas, tad yra pagrindas sumažinti baudos dydį. Finansinių ataskaitų pavėluoto pateikimo faktas negali būti laikomas geros valios gestu, kadangi imperatyvi pareiga teikti ataskaitas yra numatyta teisės aktuose. Be kita ko Pareiškėjo teigimu, baudos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į pareikėjo gaunamas pajamas bei faktą, jog pažeidimo padarymu niekam nebuvo padaryta žalos. Konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas. Taigi, Bendrijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad Pareiškėjas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai, turi galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jokių atsakomybę lengvinančių ar Pareiškėją teigimai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant to, Pareiškėjui skirtos baudos dydis gerokai mažesnis už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, paskirta bauda jam yra pernelyg didelė finansinė našta. Pažymėtina, kad ANK nenumato galimybės skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar mažesnio dydžio baudą atsižvelgiant į asmens gaunamas pajamas. Be to, Pareiškėjas pateikė duomenis tik apie iš darbo santykių gaunamas pajamas, tačiau tai savaime neįrodo jo sunkios turtinės padėties. Pareiškėjas yra subjektas, turintis pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. J. nurodė, jog neginčija savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, ginčija tik paskirtą baudą. Nesutinka su VĮ Registrų centras atsiliepime nurodyta pozicija, jog ataskaitų pateikimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi finansinių ataskaitų nepateikimas gali turėti įtaką įmonės kreditoriams ir bankams, jeigu įmonė būtų akcijų rinkoje, kur yra labai daug akcininkų, tai informacijos pateikimas būtų labai svarbus ir būtinas. Šiuo atveju įmonė, kurioje yra vienas akcininkas, aktyvios veiklos nevykdo porą metų, todėl tariamas neinformavimas neturi tokios įtakos, kaip turėtų įmonė, kuri turi dideles apyvartas. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad jo įmonė veiklos nevykdo ir pajamų neturi, jo kaip vadovo atlyginimas yra 40 Eur. Dėl buhalterių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo ta pati buhalterinė įmonė. Buhalterei buvo skambinta ir rašyta, prašoma ataskaitų. Buvo ir anksčiau laiku nepateiktos ataskaitos, su buhalterine įmone sutartis nebuvo nutraukta, kadangi rinkoje galėjo būti dar blogesnė įmonė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
K. J. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su paskirta administracine nuobauda – bauda, jos dydžiu.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, Pareiškėjui paskirta straipsnio sankcijos minimumui artima 700 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, jog lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tuo tarpu nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus duomenų matyti, kad K. J. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (b. l. 25). Taigi, nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, tai vertintina kaip sistemingas pareiškėjo elgesys, iš ko seka išvada, jog jis linkęs nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų, teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nėra padaręs. Pažymėtina, jog Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal paslaugų sutartį buvo pasamdęs buhalterinę įmonę, tačiau dėl įmonės finansinės padėties negalėjo pasamdyti kitos įmonės, kuri laiku sutvarkytų ataskaitas ir jos būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog ne pirmą kartą pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo K. J., kaip įmonės vadovo, neatsakingą bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei registro tvarkytojui vykdymą. Pareiškėjas būdamas įmonės vadovu bei žinodamas, jog praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už laiku nepateiktas ataskaitas dėl buhalterinės įmonės tinkamai neatliktų darbų, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.
K. J. teismui pateiktame skunde taip pat nurodo, jog Institucijos nutarimu paskirta bauda nėra tinkamai individualizuota, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jo pajamos yra nedidelės. Pažymėtina, jog ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios viena iš paskirčių yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Šiuo atveju pareiškėjui sukelti finansiniai nepatogumai dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos nėra objektyvi aplinkybė, dėl kurios būtų galima svarstyti Institucijos nutarimu paskirtos baudos panaikinimą ar jos sumažinimą, kadangi pareiškėjas žinodamas apie savo sunkią finansinę padėtį, vis tiek neatliko savo kaip įmonės vadovo pareigos užtikrinti sklandžią įmonės veiklą, jog laiku būtų pateiktos ataskaitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes spręstina, jog skundžiamu nutarimu K. J. paskirta straipsnio sankcijos minimumui artima 700 Eur bauda, kuri yra teisinga ir proporcinga jo asmenybei ir padarytam nusižengimui, tokia bauda nėra per griežta bei atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl jos mažinti ar panaikinti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apylinkės teismui prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą nurodė pateiktame skunde bei pateikė kaip įmonės vadovo gaunamas pajamas, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų dėl savo finansinės padėties – nenurodė, todėl iš esmės šis klausimas nagrinėjant bylą teisme nebuvo nagrinėtas. Todėl šiuo metu, vadovaujantis minėto ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas gali būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. K. J. siekdamas sumokėti baudą jam palankesnėmis sąlygomis, turėtų su prašymu dėl baudos išdėstymo dalimis bei jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar jos teritorinį padalinį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. J. skundo netenkinti ir VĮ Registrų Centras 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1699-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.