Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. (N. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10194-1094/2024 pagal ieškovės Šeimos kredito unijos ieškinį atsakovui N. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo N. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo N. B. pakartotinas prašymas pratęsti terminą pašalinti trūkumus bei pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepašalinus trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Su atskiruoju skundu atsakovas N. B. pateikė rašytinius įrodymus – ekrano kopiją iš Užimtumo tarnybos administruojamos elektroninės sistemos, kurioje matyti duomenys apie atsakovo įregistravimą Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. spalio 15 d.; atsakovo pirmosios instancijos teismui teikto prašymo pratęsti terminą iki gruodžio 9 d. kopiją; atsakovo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, 2024 m. lapkričio 11 d. priimto Vilniaus miesto apylinkės teisme, kopiją.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

25. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

26. Susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą. Atsakovas atskirajame skunde net nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos, nepaaiškino, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes patvirtina arba paneigia duomenys apie atsakovo įregistravimą Užimtumo tarnyboje (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamos bylos duomenys, tarp jų ir atsakovo 2024 m. spalio 28 d. pakartotinis prašymas dėl procesinio termino pratęsimo, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1-1947-1130/2024 duomenys, aktualūs nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismui yra prienami Lietuvos teismų informacinėje sistemo LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti į bylą atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl atsisakymo pakartotinai pratęsti procesinį terminą pagrįstumo

27. Atsakovas N. B. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino visų aplinkybių, lemiančių atsakovo galimybes tinkamai vykdyti procesines pareigas, todėl nepagrįstai nepratęsė termino pareiškimo trūkumams pašalinti ir tokiu būdu užkirto jam kelią į teisminę gynybą. Atsakovas teigia, kad yra apsunkintas dar nebaigtų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, todėl negali pašalinti teismo nurodytų pareiškimo trūkumų per nustatytą terminą – paruošti visų trūkstamų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002).

29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateiktas ieškinys, pareiškimas, skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135, 510 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, civilinio proceso įstatymuose nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai tam, kad bylinėjimosi procesas truktų apibrėžtą laiką. Šia priemone siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, reiškiantį siekį, kad bylos būtų išnagrinėtos ir jose priimti teismo sprendimai įvykdyti per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

31. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai teismui praktikai, pripažintinas nepagrįstu atsakovo atskirojo skundo teiginys, kad teismas visais atvejais turi užtikrinti atsakovo teisę į teisminę gynybą, nepaisant to, kad atsakovas naudojasi savo procesinėmis teisėmis nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.

32. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, atsisakydamas patenkinti prašymą pratęsti procesinį terminą, priima dėl jo motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl teisėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti ir užtikrina operatyvų nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntimą procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-275-567/2022).

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, papildomiems pareiškimo trūkumams pašalinti: 1) atsakovas turėjo patikslintame pareiškime patikslinti ir detaliau teismui paaiškinti pareiškime nurodytas aplinkybes, liudijančias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, nurodant kokius konkrečius veiksmus ir kokiais laikotarpiais po ieškinio įteikimo atsakovas atliko, jog jis negalėjo pateikti teismui nei atsiliepimo, nei prašymo pratęsti terminą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (nutarties 14-17 punktai); 2) atsakovas taip pat turėjo patikslinti, detaliau paaiškinti, nurodyti aiškius pagrindus, pateikti įrodymus apie pareiškime nurodomas aplinkybės dėl negalėjimo atlikti kredito įmokų ar negalėjimo bandyti su ieškove susitarti kitu būdu (pvz., dėl įmokų atidėjimo) dėl tokių jam gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, nurodyti aplinkybes (pateikiant ir įrodymus), ar atsakovas aplamai buvo informavęs ieškovę dėl tokių jam gyvenime susiklosčiusių aplinkybių ir prašęs atlikti kokius nors veiksmus (pvz., atidėti įmokas) (nutarties 18-20 punktai). Atsakovui buvo išaiškintina, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

35. 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo nutarties kopija išsiųsta atsakovui per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP) ir papildomai jo pareiškime nurodytu el. paštu: nikolaj.borunov12@gmail.com (to prašė pareiškime atsakovas), atsakovui taip pat buvo išaiškinta, kad nutarties įteikimas skaičiuotinas nuo įteikimo per EPP sistemą (pats pareiškimas pateiktas teismui per EPP sistemą).

36. Atsakovas, pirmą kartą 2024 m. rugsėjo 16 d. prašydamas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodė, kad šiuo metu yra įtrauktas į kitą teisminį procesą (baudžiamąją bylą), kuris tęsis iki 2024 m. spalio 11 d. ir dėl šio teisminio proceso jo galimybės laiku parengti ir pateikti visus reikiamus dokumentus šioje byloje yra apribotos. Atsakovas teigė, kad jam reikia papildomo laiko tinkamai įvykdyti visus teismo įpareigojimus, po 2024 m. spalio 11 d. jis galės visiškai susitelkti į šią bylą, todėl prašė pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2024 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismas patenkino pirmąjį atsakovo prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir 2024 m. rugsėjo 19 d. teisėjos rezoliucija pratęsė terminą trūkumams pašalinti iki 2024 m. spalio 25 d. (įskaitytinai).

37. Atsakovas 2024 m. spalio 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, kuris iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovo galimybės laiku parengti ir pateikti visus reikiamus dokumentus yra apribotos dėl jo atžvilgiu vykstančios baudžiamosios bylos, kurioje 2024 m. spalio 23 d. buvo paskelbtas nuosprendis ir atsakovas rengiasi šį nuosprendį skųsti. Atsakovas prašė teismo pratęsti procesinį terminą iki 2024 m. gruodžio 9 d., kadangi jam reikia papildomo laiko įvykdyti teismo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir, atsakovui nepašalinus 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio atsakovo prašymo pratęsti procesinį terminą papildomam 45 dienų terminui, nes jau pirmąjį kartą terminas atsakovui buvo pratęstas net 40 dieną. Atsižvelgiant į tai, kokius trūkumus turėjo pašalinti atsakovas (teismui patikslinti, detaliau paaiškinti, nurodyti aiškius pagrindus ir įrodymus, kodėl laiku neatsiliepė į pareikštą ieškinį, kodėl negalėjo atlikti kredito įmokų, ar bandė susitarti su ieškove kitu būdu (pvz., dėl įmokų atidėjimo) dėl tokių jam gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, ar informavo ieškovę dėl tokių jam gyvenime susiklosčiusių aplinkybių ir prašė atlikti kokius nors veiksmus), manytina, kad jis turėjo pakankamai laiko pašalinti trūkumus arba bent pasirūpinti teisine pagalba.

39. Atsakovo dalyvavimas kitoje byloje savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi nepašalinti teismo nurodytų trūkumų per nustatytą terminą. Atsakovas nei prašymuose dėl procesinio termino pratęsimo, nei atskirajame skunde konkrečiai nenurodo, kaip jo atžvilgiu vykstanti baudžiamoji byla apribojo jo galimybes pašalinti procesinio dokumento trūkumus, taip pat konkrečiai neįvardija, kokius veiksmus jis atliks per papildomai teismo nustatytą terminą ir kokių įrodymų surinkimui yra reikalinga pratęsti procesinį terminą. Iš atsakovo nurodomos baudžiamosios bylos duomenų nenustatyta, kad jo atžvilgiu per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (2024 m. rugsėjo 19 d. – 2024 m. spalio 25 d.) atsakovui būtų buvęs taikomas suėmimas, nustatyta, kad 2024 m. spalio 9 d. ir 11 d. vyko teisiamieji posėdžiai, kuriuose atsakovas buvo atstovaujamas advokato, o 2024 m. spalio 23 d. priimtas teismo nuosprendis. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas net dalies teismo nustatytų trūkumų nėra pašalinęs.

40. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, terminas pareiškimo trūkumams pašalinti negali tęstis neapibrėžtą laiką, įvertinant, kad atsakovas savo procesinę pareigą šioje byloje sieja su baudžiamuoju procesu, kuris gali trukti pakankamai ilgai (nuosprendis nėra įsiteisėjęs). Atsakovo procesinis elgesys, nagrinėjamoje byloje ir kitose civilinėse bylose teikiant pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nešalinant teismų nustatomų trūkumų, bet deklaratyviai nurodant, kad teismas apriboja atsakovo teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, neva atsakovas yra pasiruošęs pateikti visus reikiamus dokumentus ir argumentus, jei būtų suteikta papildoma galimybė ir pan., liudija ne jo siekį tinkamai ir nustatytais terminais, nepažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, bet bandymą galbūt vilkinti bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiauti procesu, teikiant pakartotinius prašymus pratęsti terminą dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso, tačiau nededant jokių pastangų ištaisyti procesinio dokumento trūkumus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pakartotinio atsakovo prašymo pratęsti terminą pašalinti trūkumus bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepašalinus trūkumų laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų pratesimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, kad pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovė turėjo 484 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovo. Kadangi ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (kuris yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur (2024 m. II ketv.) × 0,4), atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atskirojo skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovei iš atsakovo priteistinas 484 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Šeimos kredito unijai, juridinio asmens kodas 302826202, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.