- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2-2628-901/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00263-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- V.B.
- Atsakovas
- Ž.K.
- Advokatai
- Marius Cechanavičius, Regina Bertašienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (gyvai teismo posėdžio salėje ir nuotoliniu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.B. ieškinį atsakovui Ž.K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija VĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. sausio 14 d. teisme priimtas ieškovės V.B. ieškinys atsakovui Ž.K., kuriuo ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio A.K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko mama V.B.; nustatyti, kad atsakovas Ž.K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis moka po 370,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas yra nesusituokę. Nors šalys gyvena vienuose namuose, tačiau neveda bendro ūkio, atskirai tvarko savo finansus, negyvena kartu kaip šeima. Tarp šalių kyla nesutarimai dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio ir kitų susijusių klausimų. Prašo šalių nepilnamečio vaiko A.K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi sūnaus gyvenimas kartu su mama visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Mamos ir berniuko ryšys yra labai stiprus, ieškovė visada buvo pagrindinis asmuo, kuris visapusiškai rūpinosi sūnaus priežiūra ir auklėjimu. Ieškovė turi tiek galimybių, tiek noro ir toliau rūpintis vaiku, yra pasirengusi ir toliau užtikrinti visas reikiamas vaiko gyvenimo sąlygas, kad sūnus augtų ir būtų auklėjamas kaip pilnavertė asmenybė. Ieškovė mano, kad šalys ras susitarimą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir dalyvavimo jį auklėjant, todėl konkrečios atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Ieškovės manymu, atsakovas turi visas galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimus palaikė. Nurodė, kad ji visada vaiku rūpinosi ir vaiką išlaikė viena, nieko iš vaiko tėvo neprašė, atsakovas kartais kokį saldumyną vaikui nupirkdavo, yra nupirkęs gal kokį vieną sintetinį rūbelį, batų porą, kurią teko vėliau grąžint į parduotuvę. Ieškovės motina labai prisidėdavo. Praeitą vasarą ieškovė pradėjo kelti klausimą, kad vaiko tėvas prisidėtų prie vaiko išlaikymo pinigais. Jis nuo tada pradėjo itin konfliktuoti su ieškove (paleido knygą į ją), tačiau pradėjo jai duoti vaiko išlaikymui pradžiai kurį laiką 40 Eur mėnesiui, nuo 2024 m. spalio mėn. po 100 Eur mėnesiui (už vasarį nemokėjo). Mokesčius už bendrą būstą ieškovė ir atsakovas moka per pusę, finansus tvarko atskirai. Ieškovė visada apmokėdavo vaiko darželius, mokslus, būrelius. Šią vasarą pirmą kartą bandys vaiką leisti į vasaros stovyklą. Vaikui reikia lietuvių kalbos koripetitoriaus, nes ilgą laiką jis su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Vaikui dar papildomai pinigų reikia akiniams, aknės gydymui, kitų didesnių sveikatos problemų vaikas neturi.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž.K. 2025-01-27 ir 2025-05-02 pateikė atsiliepimus į ieškinį, kur nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovės prašoma 380 Eur išlaikymo vaikui suma yra per didelė atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Šiuo metu atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur („į rankas“). Pažymi, kad jis turi nuolatinių išlaidų namo gerbūviui, namo ir jo aplinkos, augmenijos priežiūrai, prie ko atsakovo teigimu ieškovė neprisideda, be to kartu su ieškove lygiomis dalimis jis apmoka komunalinius mokesčius už gyvenamąjį būstą (elektra, šildymas, vanduo ir kt.). Atsakovo nurodo, kad jis kiekvieną mėnesį perveda ieškovei 100 Eur vaikui išlaikyti, be to papildomai prisideda prie išlaidų vaikui (aprangai, avalynei, maistui). Atsakovas aktyviai rūpinasi vaiku, kai ieškovė dirba (dažnai paromis). Vaikas gyvena kartu su abiem tėvais, „naudojasi tuo pačiu šaldytuvu“. Kadangi ieškovė dirba medicinos srityje, dažnai būna darbe per naktį ar ilgesnėmis pamainomis - tuo metu su vaiku lieka atsakovas: gamina maistą, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, padeda mokytis. Vaikas pats yra išreiškęs norą gyventi kartu su abiem tėvais. Atsakovas yra pasirengęs ir toliau teikti išlaikymą pagal savo galimybes - tiek piniginį, tiek natūrinį (gyvenamoji vieta, maistas, kasdienė priežiūra). Dėl vaiko drabužių teigia yra susidūręs su situacija, kai atsakovo nupirkti drabužiai buvo atmesti ieškovės, nors prieš tai jie buvo suderinti su pačiu vaiku. Prašo teismo įvertinti atsakovo realias finansines galimybes ir faktinį indėlį į vaiko auklėjimą ir sumažinti reikalaujamą išlaikymo sumą iki 250-300 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepimą palaikė, nurodė, kad sutiktų su maksimaliai 300 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui suma. Reikia įvertinti, kad ieškovė apie porą metų visiškai neprisideda prie namo, kur jie visi gyvena gerbūvio. Jo manymu vaiko gyvenamos vietos su motina nėra būtinybės nustatyti, nes jie visi kartu gyvena. Atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos nustatymo teismui nereiškė. Pripažino, kad jis randa ir ras kompromisą dėl to su ieškove.
3. Išvadą teikiant institucijos VTAT atstovė byloje pateikė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima dėl jų nepilnamečio sūnaus A.K. galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nežinoma. Skyriaus specialistai (budėtojai) 2025-03-06 apsilankė ieškovės ir atsakovo šeimoje ir atliko šeimos aplinkų sąlygų tyrimus bei užpildė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus. Ieškovė su atsakovu gyvena tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Lankantis šeimoje namuose buvo tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek jų nepilnametis sūnus A.K. Gyvenamajame name (80 kv. m.) įrengti trys kambariai ir svetainė, namuose yra visi patogumai bei vietinės komunikacijos, namai švarūs ir tvarkingi. Nepilnametis A.K. turi savo atskirą kambarį, vaikui namuose sudarytos visos sąlygos tenkinti jo poreikius. Apsilankymo metu Skyriaus specialistai (budėtojai) bendravo ir su nepilnamečiu vaiku, kuris teigė, kad jis gyvena vienuose namuose su tėvu ir mama, turi savo atskirą kambarį. Jo teigimu, jis supranta, kad tarp jo tėvų vyksta ginčas teisme, susijęs su juo. Vaiko teigimu jo santykiai su abiem tėvais yra geri, jis negali išskirti nė vieno iš jų, su abiem jaučiasi gerai. Jis ir toliau norėtų gyventi su abiem tėvais, toliau su jais bendrauti, keisti gyvenamosios vietos nenorėtų. Skyriui neturint duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų nepaisoma jo interesų, ar ieškovės gyvenimo būdas, ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, pritariama, kad A.K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų šio nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitiktų šio vaiko interesus, nes prašomas išlaikymo dydis panašus į šiuo metu minimalaus teismų praktikoje numatytai išlaikymo sumą. Tikėtina, kad tokio dydžio išlaikymas užtikrintų bei tenkintų minimaliuosius, būtinuosius vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Iš pateikto vaiko gimimo liudijimo matyti, kad A.K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V.B. ir atsakovas Ž.K. Santuokos vaiko tėvai sudarę nebuvo. Visi tris gyvena gyv. name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso vaiko tėvams (ieškovei, atsakovui). Nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių. Abu tėvai yra dirbantys.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
5. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A.K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove V.B., kadangi juo iki šiol rūpinosi ir tai atitiks vaiko poreikius, su vaiku glaudus ryšys.
6. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 dalis, 3.165 str. 1 d.).
7. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). CK 3.156, 3.159 ir 3.170 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
8. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ar rūpintųsi nepilnamečiu vaiku. Nenustatyta, kad būtų pripažinti kokie vaiko teisių pažeidimai ir kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė vaiku rūpinosi nuo pat mažens, jai dažnai padėdavo jos motina, atsakovo pagalba buvo minimali. Ieškovei iš esmės teko taip pat visi vaiko priežiūros, auklėjimo, lavinimo, maitinimo, gydymo ir kiti rūpesčiai. Tą patvirtino liudyti atvykusi ieškovės motina E.B., kuri be to nurodė, kad ji dažnai šeimą remia finansiškai, užaugintomis daržovėmis, kitomis gėrybėmis, tačiau ne visada vaiko tėvai atvyksta tų gėrybių paimti. Liudytoja taip pat parodė, kad kai vaikas buvo mažesnis ji anūką dažnai padėjo prižiūrėti ieškovei dirbant, ji kartu gyveno su ieškovės šeima (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir jo motinos teigimu vaiko tėvas prie vaiko priežiūros, mokslų prisidėdavo minimaliai. Paskutinį kartą paklausus ar reikia berniukui korepetitoriaus šis negalėjo atsakyti, nurodė dėl to kreiptis į ieškovę. Iš esmės atsakovas neneigė, kad vaiku daugiausia rūpinosi ieškovė ir kad jo pagalba buvo minimali. Papildomai pabrėžė, kad šeimai grįžus gyventi į Lietuvą jis dažnai vaiką pažiūrėdavo, kol ieškovė dirbdavo, taip pat kad jis rūpinasi būstu, kuriame šeima gyvena, su sūnumi ryšys geras. Apie tai kalbėjo ir atsakovo kviesta liudytoja I.J., kuri teigė atsakovo šeimą pažįsta daug metų, ne kartą lankėsi pas juos. Liudytoja išreiškė abejones dėl ieškovės elgesio adekvatumo, atsakovo nepagrįsto apkalbinėjimo.
9. Nepaisant to, kad ieškovė ir atsakovas su jų vaiku šiuo metu gyvena bendrame būste, tačiau nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos klausimas turi būti išspręstas kadangi vaiko tėvų santykiai konfliktiniai, taip pat kylant vaiko tėvų ginčams dėl bendravimo, dėl vaiko išlaikymo, taip pat siekiant užtikrinti nuolatinį rūpinimąsi vaiku ir visų jo būtinių poreikių patenkinimą. Be to ieškovė yra nurodžiusi, kad vaiko tėvų santykiams blogėjant neatmetama galimybė su vaiku jai kraustytis į kitą būstą, o turimą savo namo dalį parduoti. VTAT išvadoje nurodyta, kad šio vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams 2025 m. kovo 6 d. apsilankius ieškovės ir atsakovo šeimoje ir atlikus šeimos aplinkų sąlygų tyrimus bei užpildžius Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus Nr. 5ŠTA-70 ir Nr. 5ŠTA-71, vaikas nėra išsakęs nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, kaip ir dauguma tokių amžiaus vaikų norėtų gyventi su abiem tėvais. Įvertinus nurodytą, taip pat vaiko teisių institucijos išvadą, kurioje sutinkama, kad reikia vaiko gyvenamą vietą nustatyti su vaiko motina, kadangi vaiko tėvas faktiškai nuo jo gimimo minimaliai prisideda prie vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, o visus vaiko poreikius atliepia vaiko motina, todėl nesant duomenų, kad ji vaiku netinkamai rūpintųsi, teismas A.K. nuolatinę gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
10. Kadangi dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo šiuo metu iš esmės nėra, vaiko tėvai randa kompromisą bendraujant su vaiku, šalims nereiškiant atitinkamų reikalavimų, teismas palieka visus klausimus, susijusius su bendravimu su vaiku, spręsti abiem vaiko tėvams tarpusavio susitarimu. Tai neužkerta kelio kylant ginčams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos atitinkamai vienam iš tėvų kreiptis į teismą nustatyta tvarka dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
12. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
13. Ieškovė, teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 370 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
14. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad sutinka, kad būtų priteista ne daugiau kaip po 300 Eur.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus A.K. poreikiams reikalinga apie 840,00 Eur suma (įskaitant valstybės teikiamą 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui). Šias išlaidas sudaro (suma per mėnesį): maistas namuose ir mokykloje - 250 Eur, rūbai – 150 Eur, avalynė – 50 Eur, akiniai, vaistai, vitaminai, žuvų taukai – 100 Eur, higienos, buities reikmenys, kirpykla – 30 Eur, lavinimo ir mokymo priemonės – 30 Eur, korepetitorius – 40 Eur, pramogos, laisvalaikis, gimtadieniai – 50 Eur, įmokos į mokyklos fondą, išvykos – 30 Eur, kišenpinigiai – 20 Eur, transporto išlaidos, kuras – 20 Eur, ERGO gyvybės draudimas – 8 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas (įskaitant interneto paslaugas) – 60 Eur. Ieškovės pateiktais ir Sodros duomenimis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), kur gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (atskaičius mokesčius („į rankas“)). Ieškovės ir atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį). Ginčo šalys nurodė, kad mokesčius už namą jie moka per pusę. VĮ Regitra duomenimis ieškovė neturi transporto priemonių.
16. Atsakovas nurodė, kad jo kas mėnesį gaunamos pajamos atskaičius mokesčius yra apie (duomenys neskelbtini) Eur („į rankas“). Sodros duomenimis atsakovo gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. VĮ Regitra atsakovas duomenimis turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini).
17. Nei ieškovė nei atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Taip pat nenustatyta, kad vaiko tėvai turėtų kažkokių didesnių sveikatos problemų, kad jų darbingumas būtų apribotas. Ieškovė nurodė, kad jų nepilnametis taip pat žymesnių sveikatos problemų neturi, tačiau turi nešioti akinius, kas susijęs su papildomomis išlaidomis, be to reikia papildomai pinigų aknės gydymui, vitaminams. Ieškovės teigimu šiuo metu vaikas būrelių nelanko, tačiau reikia pinigų mokyklai, stovykloms, galimai vėl lankys kokį būrelį, be to vaikui reikalingas lietuvių kalbos korepetitorius, kuris nemažai kainuoja. Ieškovės teigimu su atsakovu jie jokio bendro ūkio neveda, maisto produktus perka atskirai, maisto produktais atsakovas vaiko išlaikymui praktiškai neprisideda, tik kartais kokius saldumynus perka.
18. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas (jis yra darbingas) bei į tai, kad atsakovas faktiškai yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, ugdymo, vaikui išlaikymą iki ieškinio padavimo teikė visiškai minimalų (2024 m. 40 Eur/mėn., o nuo 2025 m. 100 Eur/mėn.) ir nereguliariai, o daugelį metų kaip nurodė ieškovė faktiškai visai neteikė, ko teismo posėdžio metu vaiko tėvas iš esmės neneigė. Daugelį metų nepilnamečio vaiko auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta teko tik ieškovei.
19. VTAT tiek rašytinėje išvadoje tiek šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimą dėl 370 Eur/mėn. išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodė, kad toks reikalavimas atitinka teisminę praktiką. Išvadoje pažymėta, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2025 metais minimaliąją mėnesinę algą sudaro 1038 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius apytiksliai sudaro 777 Eur (todėl išlaikymo orientacinis dydis galėtų būti pusė šios sumos – 388,50 Eur). Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų taip pat yra mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir kt.), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
20. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, ieškovei gaunant gerokai didesnes pajamas nei atsakovas, įvertinant atsakovo gaunamas pajamas ir tai, kad atsakovas tikėtina daugiau prisideda prie vaiko tėvų būsto priežiūros ir remontų (to neneigė ieškovė), be to šiuo metu vaiko tėvai gyvena viename būste, bendrai moka mokesčius, teismas pripažįsta būtinu A.K. 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį vaiko tėvo ir nusprendžia priteisti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
21. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).
22. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies – reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos 100 proc., o reikalavimą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, patenkinus iš dalies (95 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos su ja nustatymo) ir dalis (patenkinta 97,5 proc. dėl abiejų reikalavimų) jos turėtų atstovavimo išlaidų – 975 Eur, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, teismo posėdžių skaičių ir atstovės dalyvavimą juose laiką, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 straipsnio 1 dalis), viso 1085 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį patenkintas iš dalies (dėl reikalavimo priteisti periodinį išlaikymą), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 94,50 Eur žyminio mokesčio, nuo mokėjimo kurio ieškovė buvo pagal įstatymą atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškinį patenkinus iš dalies (97,5 proc. dėl abiejų reikalavimų), iš atsakovo priteistina valstybei 20,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis). Likusi dalis tokių išlaidų valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes neviršija išieškotinos sumos (8 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A.K. (A.K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Ž.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A.K. (A.K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), 350 Eur, dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. sausio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo Ž.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1085 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 94,50 Eur žyminio mokesčio ir 20,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660 (už žyminį mokestį) ir įmokos kodą 5662 (už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas)).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.