- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- AS-618-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06524-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. RNA-12110 (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti 2023 m. vasario 21 d. sprendimą be papildomų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos skundas priimtas nagrinėti. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. kol bus pasirašyta taikos sutartis su VMI, ar kol bus iš esmės išnagrinėta administracinė byla teisme, sustabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Pateiktą prašymą pareiškėja grindė tuo, jog pasikeitė faktinės aplinkybės. Pažymėjo, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, 2023 m. rugsėjo 5 d. iš VMI gautas raštas į prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame prašoma pateikti taikos sutarties projektą. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. gavo iš VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VMI darbuotoja telefonu paaiškino, kad priimto sprendimo įvykdymas baigiasi 2023 m. rugsėjo 13 d. ir jei nebus sumokėta visa suma, VMI perduos priverstiniam išieškojimui antstoliams ir paaiškino, kad tik esant teismo nutarčiai bus stabdomas išieškojimas. Pažymėjo, jog dėl antstoliui turimų sumokėti sumų, patirtų papildomų išlaidų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Šalies argumentai
Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, padarė išvadą, kad vien tai, jog pareiškėja pateikė VMI prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, nereiškia, kad tokia sutartis bus sudaryta. VMI pateiktame atsakyme dėl taikos sutarties sudarymo nurodė, jog pareiškėja turėtų VMI pateikti taikos sutarties projektą. Daugiau duomenų, jog pareiškėja rengia taikos sutarties projektą, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai kils didelė ar sunkiai atitaisoma žala, pareiškėja nepateikė. VMI pareiškėjai pateiktas informacinio pobūdžio raštas nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog dėl antstolių vykdomų veiksmų, pareiškėja patirs papildomų išlaidų, taip pat nepagrindžia prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo. Kaip matyti, pareiškėja nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir / ar įrodymų, dėl kurių turėtų būti sustabdytas Sprendimo galiojimas. Byloje nėra duomenų, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjai kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala. Kaip ir teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje, taip ir šiuo atveju matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises.
Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, anot jos, turėtų būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų kilsiančią sunkiai atitaisomą ar didelę žalą. Pareiškėjos prašymas grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas. Šioje byloje pareiškėjai neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.
III.
Pareiškėja R. A. atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kol bus pasirašyta taikos sutartis su VMI ar kol bus iš esmės išnagrinėta administracinė byla teisme.
Pareiškėja nurodo, kad teismui 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkinus prašymo, VMI perdavė išieškojimą antstoliui, dabar pareiškėja turės papildomų išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar pasirašys taikos sutartį su VMI, ar teismas tenkins jos skundą. Pažymi, kad nurodė naujas faktines aplinkybes, teismas negali reikalauti pateikti įrodymus aplinkybių, kurios dar neįvyko.
Atsiliepimas
VMI atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad VMI 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (23.28-08 1 Mr) RNA-28378 informavo pareiškėją, jog šioje administracinėje byloje nėra galimybės sudaryti taikos sutartį bei nurodė, kad pareiškėja gali pateikti VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo arba jos atidėjimo. VMI 2023 m. rugsėjo 29 d. gavo pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl jos turimos 47 160,95 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo. Pareiškėjos prašymas dar neišnagrinėtas. VMI gavusi minėtą pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 3 dalimi nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. sustabdė anksčiau nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras iki tos dienos, kol bus sudaryta mokestinės paskolos sutartis arba dienos, kurią bus priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti pareiškėjos 47 160,95 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo termino.
Taigi esant nurodytoms aplinkybės, o būtent, kad pareiškėja VMI 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą dėl jos 47 160,95 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo, VMI sustabdė pareiškėjos prašomos atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, VMI vertinimu, šioje administracinėje byloje neliko ginčo objekto, dėl ko nebėra ir teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iki tol, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pareiškėja siekia, jog būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas, kol bus sudaryta taikos sutartis su VMI arba kol bus išnagrinėtas ginčas dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šios priemonės taikymas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Ji, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.
Pareiškėjos nurodyta informacija apie kreipimąsi į atsakovą dėl taikos sutarties sudarymo niekaip neįrodo, kad egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinti pagrindai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčią kilti žalą, galimas papildomas išlaidas antstoliui neatitinka ABTĮ 70 straipsnio reikalavimų, nes neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2022m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-177-815/2022 ).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.