Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2S-244-589/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-05
Bylos Nr.: 2S-244-589/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03074-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė (pirm.)
Atsakovas: J. T.
Ieškovas: N. V.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-244-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03074-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.10; 3.3.1.18.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-812-1004/2021 pagal pareiškėjo (ieškovo) N. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. T. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui N. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. V. prašė išdėstyti 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš jo atsakovei J. T. priteistų 4 272,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 80,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei įvykdymą bei 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš jo atsakovei priteistų 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų įvykdymą, leidžiant atsakovei šias sumas sumokėti atitinkamai per 48 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 90,25 Eur, o valstybei – per 8 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 10,08 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Prašymą motyvavo tuo, kad sunki turtinė padėtis, išlaiko studentą sūnų (175 Eur, moka priteistą išlaikymą (150 Eur) sūnui K., jo maistui, kitoms išlaidoms pagal nustatytą bendravimo tvarką išleidžia apie 75-120 Eur, kuro išlaidos sudaro 160 Eur, komunaliniai mokesčiai – apie 150 Eur, 120 Eur sudaro vien išlaidos pietums, neskaičiuojant kitų būtinųjų išlaidų. Nurodė, kad jo atlyginimas sudaro 900-1 000 Eur. Pažymėjo, jog neturi galimybės sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų iš karto.

3. Taip pat nurodė, kad sumokėjo atsakovei 18 000 Eur kompensaciją, šiuos pinigus pasiskolino iš tėvo. Paaiškino, kad atsakovė nurodytų juvelyrinių dirbinių nepasiėmė pati. Atsakovės tvirtinimas, kad jis turi didelį namų valdos sklypą, kurį gali parduoti, nereiškia, kad gali jį parduoti, nes būtų sudėtinga keisti bendrąjį rajono planą, projektavimo ir derinimo procedūros užtruktų. Nurodė, kad ir šiuo metu tenka skolintis lėšų pragyvenimui, nes taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, patyrė papildomų išlaidų dėl atsakovės inicijuoto patikrinimo, todėl teko mokėti ir pinigines baudas. Pardavė likvidžius daiktus, skolinosi iš tėvų, draugų, dirba gimnazijos mokytoju, gyvena ūkiškai, valgo savo užaugintas daržoves, vaisius, mėsą. Laisvalaikiui išleidžia labai minimalias lėšas, dalį įrenginių skolinasi iš draugų ar pažįstamų. Kadangi gyvena Šiaulių rajone, vyksta apsipirkti į Šiaulių miestą, dirba Radviliškyje, todėl patiria nemažai kuro išlaidų.

4. Pažymėjo, jog išdėsčius sprendimo vykdymą 48 mėn. laikotarpiui, mokant atsakovei po 90,25 Eur, būtų užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, nebūtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebūtų pažeisti teisėti atsakovės lūkesčiai, būtų atsižvelgta ir į jo interesus. Taip pat nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei išdėstant 8 mėn. Prašė nepriteisti atsakovės patirtų 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos dar labiau apsunkintų ir taip sunkią jo turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo N. V. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkino iš dalies – išdėstė 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo ir 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties vykdymą civilinėje byloje: iš N. V. valstybei priteistų 84,66 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstė per 8 mėn. laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario mėn. 1 d., įpareigojant N. V. iki nurodyto termino pabaigos sumokėti valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 84,66 Eur sumą dalimis ne mažiau kaip po 10,58 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos; iš N. V. atsakovei J. T. priteistų 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstė per 24 mėn. laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario mėn. 1 d., įpareigojant N. V. iki nurodyto termino pabaigos sumokėti atsakovei J. T. 180,52 Eur sumą dalimis ne mažiau kaip po 10,58 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos; iš ieškovo N. V. atsakovei J. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

6. Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, aplinkybę, jog ieškovas per mėnesį gauna apie 1 000 Eur darbo užmokesčio, ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovo gyvenamasis būstas. Teismas atsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybės, kad ieškovas gyvena ūkiškai, nemažai išleidžia kurui, nes darbovietė yra kitame rajone, prisideda prie pilnamečio sūnaus, studijuojančio antrame kurse, išlaikymo / paramos, moka 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, patiria nemažai išlaidų komunalinėms paslaugoms, maistui ir pan. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas nevengia sumokėti priteistas sumas, tačiau neturi galimybių priteistų sumų sumokėti iš karto. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad iš ieškovo priteista 4 332,58 Eur suma atsakovės naudai ir 80,66 Eur suma valstybės naudai jam yra pakankamai ženkli. Konstatavo, kad ieškovui dėl jo turtinės padėties būtų neįmanoma iš karto sumokėti visą nurodytą sumą, todėl spręstinas klausimas dėl vykdymo išdėstymo laikotarpio.

7. Kadangi suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neišreiškė prieštaravimo dėl prašymo, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo šioje dalyje tenkino. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs jau aptartą ieškovo turtinę padėtį, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, teismas sprendė, kad kreditoriaus Lietuvos Respublikos valstybės interesai nebus pažeisti, todėl yra pagrindas tokį prašymą tenkinti ir išdėstyti ieškovui 84,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimą 8 mėn.

8. Tačiau teismas vertino, kad 4 332,58 Eur sumos mokėjimo išdėstymas ieškovo prašomam 48 mėn. laikotarpiui prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovė nepateisinamai ilgą laiką neatgautų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteistų sumų. Nurodė, kad ieškovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą savaime nereiškia, kad galima suteikti prioritetą jo interesams, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir inicijuodamas teisminį procesą, elgdamasis rūpestingai, teismo proceso metu galėjo sukaupti bent dalį sumos, reikalingos bylinėjimosi išlaidoms padengti tuo atveju, jeigu būtų priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas.

9. Iš pateikto akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, jo pilnametis N. V. sūnus O. V. papildo ieškovo banko sąskaitą sumomis, kurios atitinkamai yra nuo 5 Eur iki 169,83 Eur. Todėl ieškovo argumentus dėl paramos pilnamečiui sūnui laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad nepateikti duomenys, ar pilnametis O. V. kreipėsi dėl studijų paskolos, ar nedirba laisvu nuo studijų laiku. Todėl teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie paramą pilnamečiam sūnui.

10. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovo įsipareigojimai draudimo bendrovei už gyvybės ir būsto draudimus, keleto transporto priemonių draudimus, nelaikytini būtinomis ir neišvengiamomis išlaidomis, nepalankiomis aplinkybėmis sprendimo įvykdymui, jos yra vienkartinių mokėjimų. Aplinkybė, kad ieškovas turi kreditorinių įsiskolinimų artimiesiems giminaičiams (tėvams) ar draugams nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Todėl atsižvelgęs į ieškovo gaunamas stabilias apie 1 000 Eur pajamas per mėnesį, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei į tai, jog abi šalys prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo visoje apimtyje tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo 48 mėn., kas mėnesį mokant po 90,25 Eur dalines įmokas. Tačiau teismas įvertinęs tai, jog 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo visiškai tik prieš vieną mėnesį, bei į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kaip per teismo nustatytą protingą terminą sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas negrįžtamai pažeis jos interesus, atsakovės argumentai dėl galimai ateityje imamos paskolos būstui ar naujo būsto pirkimui grįsti prielaidomis (kas būtų, jei nutrauktų nuomos sutartį, kas būtų, jei pirktų būstą ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ir siekiant ieškovui suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai per protingą terminą ir be papildomų išlaidų už priverstinį skolos išieškojimą, tačiau kartu suteikiant galimybę ieškovui labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko (kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove) interesų užtikrinimo, finansinio stabilumo, teismas konstatavo, kad yra tikslinga priteistą 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo atsakovei J. T. vykdymą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario mėnesio 1 d., įpareigojant ieškovą iki nurodyto termino pabaigos sumokėti J. T. 4 332,58 Eur dalimis ne mažiau kaip po 180,50 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos.

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjant prašymus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl atsakovės prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo netenkintino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovė J. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo N. V. prašymas dėl 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi priteistų atsakovei J. T. bylinėjimosi išlaidų išdėstymo klausimas, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. V. prašymą atmesti ir priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantė mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus atsiliepimo argumentus, jais nesivadovavo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisėtai perkėlė pareigą įrodyti ir įrodinėjimo naštą atsakovei, nesirėmė kasacinio teismo praktika bei išaiškinimais, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

14. Apeliantė pažymi, kad ieškovas N. V. prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo motyvavo sunkia savo turtine padėtimi, tačiau, be savo paaiškinimo ir deklaratyvių teiginių, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų: nepateikė jokių dokumentų apie savo gaunamas pajamas, darbo užmokestį bei jo dydį ir prašė remtis civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 esančiais dokumentais. Be to, ieškovas pateikė žinomai neteisingus duomenis apie aplinkybes, kurios buvo nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 pagal paties ieškovo parodymus. Todėl teismas šiais duomenimis rėmėsi nepagrįstai. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neatliko ieškovo sąžiningumo vertinimo ir aklai pasitikėjo ieškovo teiginiais apie jo turtinę padėtį. Mano, kad ieškovas sąmoningai teismui pateikė ne pilną savo banko sąskaitos išrašą, bet tik duomenis apie ribotą laikotarpį ieškovo gaunamas pajamas, nepateikdamas duomenų apie išlaidas. Neturėdamas šių duomenų, teismas ne tik negalėjo pripažinti, jog priteistos iš ieškovo sumos išieškojimas gali sukelti jam ypač neigiamas turtines pasekmes, bet apskritai negalėjo sudaryti nei ieškovo pajamų-išlaidų balanso, nei nustatyti, kokiems poreikiams, pomėgiams tenkinti ieškovas išlaidauja, nei patikrinti, ar ieškovo nurodomi duomenys apie jo tariamas įprastines išlaidas yra teisingi.

15. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ieškovas daugiau kaip penkis mėnesius visiškai neišlaikė nepilnamečio sūnaus K. V., kuris gyveno su mama (atsakove) dar iki 2020 m. birželio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo.

16. Apeliantė pažymi, kad ieškovo nurodomi ir pateikti duomenys apie esą artimųjų ir kitų asmenų suteiktas paskolas arba yra suklastoti, arba šios paskolos buvo grąžintos dar iki 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020, kuriame ieškovas, davęs priesaiką, tvirtino paskolų neturintis. Ieškovas teismo posėdyje pats nurodė, jog atsisakė antro darbo dėl „nepatogios ir varginančios“ „pirmyn-atgal 120 km.“ kelionės. Išlaidos kurui turėjo būti įrodinėjamos ne šalių sudarinėjamais „nuvažiuoto kelio planais“, o realias patiriamas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, kuro išlaidų čekiais, kvitais, sąskaitomis, darbovietės pažymomis apie būtinybę atvykti į darbo vietą, darbo grafiku, pamokų tvarkaraščiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje mokymas Lietuvos Respublikoje buvo vykdomas tik nuotoliniu būdu.

17. Apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovo turimas 1.60 ha sklypas yra gyvenamosios paskirties, todėl sklypo padalinimui reikalingos tik matininko paslaugos ir maždaug per pusę metų būtų suformuotas atskiras daiktas, kurį ieškovas jau galėjo realizuoti ir gauti pajamų. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, jog jam liko atsakovės juvelyriniai dirbtiniai, tačiau nenurodo jų kaip turto, kurį galima realizuoti sprendimo įvykdymui, lygiai taip pat kaip ir turimų transporto priemonių, gyvulių, metalo laužo ir kito turto. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į atsakovės teismui nurodytas aplinkybes (kurių bylos nagrinėjimo metu ieškovas neslėpė) apie prabangų, daug išlaidų ir daug laiko reikalaujantį ieškovo pomėgį, hobį, kuriam ieškovas yra visiškai atsidavęs ir kuriam visiškai negaili savo lėšų, nevertino atsakovės pateiktos ieškovo įkurtos ir viešoje erdvėje paviešintos „Tankų išsaugojimo tarnybos“ informacijos, iš kurios akivaizdu, kad atsakovas turi pakankamai lėšų keliauti po visą Lietuvą, Latviją, įsigyti kolekcijai reikalingas prekes, jas pardavinėti ir t.t.

18. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė atsakovei pareigą įrodyti, jog per teismo nustatytą protingą terminą sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas „negrįžtamai“ pažeis jos interesus. Toks argumentas yra absurdiškas ir negali būti naudojamas, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus.

19. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad kreipėsi į teismą prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, tačiau vykdomasis raštas iki šiol nėra išduotas, taigi byloje vykdymo procesas nėra pradėtas, todėl teismas nepagrįstai ginčui suteikė vykdomosios bylos statusą.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas N. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą, atsakovės atstovės prašymo dėl papildomų teismo išlaidų priteisimo netenkinti.

21. Nurodo, kad teismas teisingai nevertino atsakovės teiginių dėl paskolos gyvenamam būstui ir gyvenamo buto nuomos iš sugyventinio, taip pat teisingai netenkino atsakovės prašymo dėl jos patirtų 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dėl atsiliepimo į prašymą rengimo, nes „ moka pralaimėjęs“.

22. Taip pat pažymi, kad pakeisti sprendimo vykdymo tvarką šiuo metu yra objektyviai būtina, nes jo pajamas sudaro tik atlyginimas, su juo gyvena sūnus studentas ir pagal teismo sprendimą kas antrą savaitę gyvena jaunesnis sūnus K., kurį taip pat reikia išlaikyti, priešingu atveju bus pažeisti teisėti vaikų interesai, atsakovė iš jo gauna priteistą išlaikymą K. Imant paskolą ir mokant palūkanas, dar labiau pablogėtų jo šeimos finansinė padėtis, nukentėtų vaikai. Jei atsakovė kreiptųsi į antstolius dėl sumos išieškojimo iš jo disponuojamo nekilnojamo turto, t. y., namų valdos ir gyvenamo namo ir jei tai įvyktų, būtų pažeisti vaikų ir jo interesai, arba antstoliams nukreipus išieškojimą į jo atlyginimą, visos sumos iškarto iš atlyginimo išieškoti negalėtų ir dar prisidėtų antstolio išlaidos. Vykdydamas teismo sprendimą dėl proceso išlaidų išdėstymo, nuo 2021 m. vasario 1 d. per mėnesį privalo sumokėti pirmą mėnesinę įmoką, kurią jau sumokėjo ir toliau mokės nepažeisdamas terminų.

23. Nurodo, kad jo pateiktuose banko išrašuose aiškiai matosi lėšos pervedamos iš darbovietės ir taip yra klaidinamas teismas. Atsakovė nemini, kad teismo sprendimu iš jos priteista kiekvieno vaiko išlaikymui tik 25 Eur suma, priteista ir išmokėta jos naudai 18 000 Eur kompensacija už buvusį bendrą turtą. Po skyrybų jis pardavė taip vadinamą likvidų turtą, pirko dujinę viryklę, šaldytuvą, didžiąją dalį baldų ir kitus būtinus namų apyvokos daiktus, kuriuos pasidalinus turtą išsivežė atsakovė, taip pat mokėjo už pastatų projektinę dokumentaciją. Norėdamas, kad reikėtų mažiaus skolintis iš tėvų, šeimos išlaikymui įsidarbino antroje mokykloje, tačiau gaunamos pajamos buvo mažesnės už sąnaudas, todėl teko šio darbo atsisakyti. K. kas antrą savaitę vykstant pas jį gyventi, nėra buvę, kad atsakovė būtų įdėjus jam maisto ar rūbų. Atsakovė teigia, kad ji mokėjo už stomatologo ir okulisto paslaugas K., tačiau įrodymų nepateikia, prie visų jos išlaidų vaikui jis prisideda mokėdamas alimentus. Be to, už pagamintą plokštelę ir paslaugas jis irgi sumokėjo virš 800 Eur.

24. Paaiškina, kad ir dabar, ir santuokoje gyvendamas su atsakove, gavęs atlyginimą dažniausiai jį visą pasiimdavo iš savo banko sąskaitos ir disponuodavo grynaisiais pinigais iš praktinės pusės. Kadangi gyvena užmiestyje, prireikus grynųjų pinigų, turi gaišti laiką, ne visada gali nuvažiuoti, o ir užmiesčio maisto prekių parduotuvėje būna, kad negali atsiskaityti kortele, nes nebūna ryšio, ir kolonėlėse galima įsigyti degalų mažesnėmis kainomis mokant grynais. Be to, buvo ne vienas banko bankrotas, kurio metu žmonės neteko galimybės disponuoti savo pinigais esančiais bankų sąskaitose, taip pat prarado savo indelius. Kadangi, pas jį yra grynieji pinigai, O. padavė grynus pinigus ir paprašė iš savo sąskaitos pervesti K. išlaikymui ir mokesčių inspekcijai, nes neracionalu jam važiuoti į miestą, įnešti pinigus ir grįžus juos pervesti į reikalingą sąskaitą. O., būdamas mieste kartu su juo, vieną kartą norėjo sau asmeniškai iš pervestų atsakovės pinigų už 5 Eur nusipirkti skanėstų, o kitą kartą pamatė ir nusprendė nusipirkti sau patinkančios aprangos už 169,83 Eur, bet nebuvo pasiėmęs banko korteles, todėl jis davė grynųjų pinigų, o grįžęs į namus O. tą sumą iš savo banko sąskaitos pervedė jam. Kai teismas jo klausė apie kreditorinius įsipareigojimus, jis galvojo apie banko paskolas, kreditus, o apie skolą tėvams ir kitiems giminaičiams nepagalvojo ir tuo metu nepasakė. Mano, kad pateikė pilnai visus įrodymus, ir tuos, kurių neprašė teismas, kad pagrįsti savo prašymą, kad išdėstyti teismo išlaidas 48 mėn. ir nebūtų prasilenkiama su realybe. Pakeisti suprojektuotą namų valdą, suderinti planą, suprojektuoti atskirus sklypus, kaip patvirtino projektuotojai ir savivaldybės raštas, užimtų tikrai ne puse metų, kaip teigia atsakovės atstovė, o ne vienerius metus, be to, susidarytų labai dideli tų darbų kaštai, kurie gali viršyti ir priteistas teismo išlaidas, kurių jis neturi. Minimus juvelyrinius dirbinius trūkstant lėšų pardavė. Kreipėsi į teismą dėl sūnaus K. išlaikymo padidinimo iš atsakovės, nes vaikui buvo mokami tik 25 Eur per mėnesį ir buvo akivaizdžiai per maža suma, todėl tikėjosi, kad teismas tenkins jo ieškinį, iš atsakovės priteis ir jo patirtas teismo išlaidas. Kai kreipėsi į teismą, tik tada atsakovė pateikė priešieškinį keisti sūnaus K. gyvenamąją vietą. Nėra jokių pagrįstų įrodymų apie jo „prabangų, daug išlaidų ir daug laiko reikalaujantį pomėgį, hobį“. Jo kelionės po Lietuvą, Latviją tiek nekainuoja, kiek kainuoja atsakovės kelionė su sugyventiniu į Tailandą. Gavęs reikalavimą sumokėti valstybei priteistas 84,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokėjo. Papildomos teismo išlaidos dar labiau apsunkins jo ir taip sunkią materialinę padėtį, todėl prašo jų nepriteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

26. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

27. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, duomenis apie bendrąjį planą, skelbimus (b. l. 153-174). Nurodė, kad nežinodama apie byloje esančius ieškovo 2021 m. sausio 12 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus bei neturėdama galimybės su jais susipažinti, ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui savo argumentų, paneigiančių įrodymų, nes net nebuvo apie juos informuota, o ieškovo N. V. pateiktų dokumentų ir jo argumentų negavo net su skundžiama teismo nutartimi ir išreikalavo juos tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – mokėjimo nurodymus (dėl sumokėtos valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos bei sumokėtos atsakovei pirmosios įmokos pagal skundžiama nutartimi nustatytą skolos išdėstymą), pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Šiaulių rajono savivaldybės raštą (b. l. 201-204, 212-216).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o prašymų prijungti naujus įrodymus netenkinimas neatitiktų teisingumo principo, juo labiau, kad bylos šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės. Todėl prašymai tenkintini, įrodymai priimtini bei vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo N. V. prašymas dėl atsakovei N. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo, ir nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės J. T. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

31. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovo N. V. prašymą ir, be kita ko, išdėstė 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei N. T. priteistų 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą per 24 mėn. laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario mėn. 1 d., įpareigojant ieškovą iki nurodyto termino pabaigos sumokėti J. T. 4 332,58 Eur dalimis ne mažiau kaip po 180,50 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kaip per teismo nustatytą protingą terminą sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas negrįžtamai pažeis jos interesus, atsakovės argumentai dėl galimai ateityje imamos paskolos būstui ar naujo būsto pirkimui grįsti prielaidomis, taip pat vadovaudantis teisingumo, protingumo principais, siekiant ieškovui suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai per protingą terminą ir be papildomų išlaidų už priverstinį skolos išieškojimą, kartu suteikiant galimybę ieškovui labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko (kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove) interesų užtikrinimo, finansinio stabilumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės J. T. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų priteisimo, motyvuojant tuo, kad nagrinėjant prašymus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, ieškovo finansines galimybes teismų procesinius sprendimus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų įvykdyti nedelsiant ir atsakovės interesą tokį įvykdymą gauti.

34. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra darbingas, dirba ir gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios per mėnesį, išskaičiavus mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 1 000 Eur. Jam nuosavybės teise priklauso kelios transporto priemonės ir 1.6000 ha žemės sklypas su jame esančiais pradėtais statyti statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė, remiantis 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020, nustatytais duomenimis, sudaro apie 60 000 Eur. Pagal 2017 m. gegužės 24 d. skolos raštelį pareiškėjas pasiskolino 18 000 Eur iš A. V. (tėvo) iki 2025 m. gruodžio 31 d., kuriuos išmokėjo atsakovei po santuokos nutraukimo, kaip kompensaciją už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį (b. l. 106, 107, 64-65, 215). Ieškovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie jo teikiamą paramą studijuojančiam pilnamečiam sūnui. Atsakovė taip pat yra darbinga, dirba ir gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios per mėnesį, išskaičiavus mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 900 Eur. Atsakovė neneigia, kad yra gavusi iš ieškovo pirmiau nurodytą 18 000 Eur dydžio kompensaciją, jai taip pat priklauso viena transporto priemonė, tačiau ji neturi nekilnojamojo turto ir nuomojasi butą, teikia kas mėnesį 175 Eur dydžio paramą studijuojančiam pilnamečiam sūnui (b. l. 22, 30, 39, 60-61), taip pat išlaiko šalių nepilnametį sūnų, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ja.

35. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo nepajėgumo sumokėti 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi priteistas 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovas gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris nėra įkeistas, apsunkintas hipoteka ar kitais suvaržymais, todėl turi galimybę gauti vartojamąją ar kitokią paskolą ir tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, grąžinant gautą paskolą kredito įstaigai jam palankiu būdu. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas siekė gauti paskolą, tačiau kredito įstaigos atsisakė jam paskolą suteikti ar sutiko suteikti, bet itin nepalankiomis sąlygomis.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nenustatyta, kad egzistuotų reikšmingi ir gintini ieškovo interesai, galintys nusverti atsakovės interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Esant tokiai ieškovo turtinei padėčiai, kokia nustatyta nagrinėjamoje byloje, sprendimo įvykdymo atidėjimas bei išdėstymas negali būti pagrįstas (tik) ta aplinkybe, kad atsakovė neįrodė, kaip per teismo nustatytą protingą terminą sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas negrįžtamai pažeis jos interesus. Šiuo atveju būtent ieškovas, siekdamas jam palankaus procesinio sprendimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius esant tokioms išimtinėms aplinkybėms, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą nurodytam terminui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsipareigojimai draudimo bendrovei už gyvybės ir būsto draudimus, keleto transporto priemonių draudimas, nelaikytinos būtinomis ir neišvengiamomis išlaidomis, nepalankiomis aplinkybėmis sprendimo įvykdymui, jos yra vienkartinių mokėjimų. Aplinkybė, kad ieškovas lygiomis dalimis su atsakove prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, pareiškėjas turi kreditorinių įsiskolinimų artimiesiems giminaičiams (tėvams) ar draugams nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė esant tokioms išimtinėms aplinkybėms, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą tiek prašyme nurodytam, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytam laikotarpiui, todėl ieškovo prašymo dėl 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi priteisto 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo tenkinimas (net ir iš dalies) neatitinka teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, neatitinka lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia teisėtus išieškotojos (atsakovės), taip pat ir nepilnamečio sūnaus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, interesus. Pirmosios instancijos teismo nurodomas siekis ieškovui suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti be papildomų išlaidų nepagrįstai suteikia ieškovui pranašumą prieš atsakovę. Atsižvelgiama ir į tai, kad minėtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovui priteista didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis, buvo priimtas 2020 m. birželio 19 d., tačiau įsiteisėjo tik Panevėžio apygardos teismui priėmus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, ir nėra vykdomas iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas šioje byloje, tuo procesinių sprendimų vykdymas iš esmės jau buvo atidėtas beveik vienerių metų laikotarpiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės prieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytiems kriterijams, kuriais vadovaujantis galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, todėl priimtas procesinis sprendimas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą ir priteistų 4 332,58 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, laikytinas nepagrįstu.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nepagrįstai pagal analogiją taikė CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas sprendžiamas nagrinėjant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo CPK 284 straipsnio pagrindu, kuris nepatenka į CPK 593 straipsnio reguliavimo sritį, todėl speciali bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė netaikytina.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės J. T. pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 181,50 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į prašymą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į atsiliepime keltų klausimų pobūdį, argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš ieškovo N. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išdėstyti sprendimo įvykdymą bei nepriteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl atitinkamos apskųsto procesinio sprendimo dalys naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo atmestinas, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo tenkintinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Atskirąjį skundą tenkinus, atsakovei J. T. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atskirąjį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į atskirąjame skunde keltų klausimų pobūdį, argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš ieškovo N. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 atmesti, o atsakovės J. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo tenkinti.

Priteisti iš ieškovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliantės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliantės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės nstancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė