Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-28584-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
2YT-28584-909/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22498-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-28584-909/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22498-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. G. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386, suinteresuotieji šios bylos asmenys: antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotojas bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama bankroto administratorės Reginos Ramanauskienės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. G. pateikė 2019 m. liepos 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašo uždrausti antstoliui nurašinėti pinigines lėšas iš pareiškėjo senatvės pensijos vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386; leisti laisvai disponuoti ir naudotis 1 MMA dydžio piniginių lėšų suma kiekvieną mėnesį (naudojantis banko kortele, minėtą sumą išsigryninant, mokėjimo nurodymais ar kitais būdais); grąžinti pareiškėjui iš jo neteisėtai išieškotą 1 285,66 EUR sumą; pateikti pareiškėjui jo nurodomus dokumentus ir pažymą apie: a) visus patvarkymus ir/ar nurodymus, kurių pagrindu buvo nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitų; b) vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla; c) nurodyti skolos dydį, išskiriant palūkanas, delspinigius, pagrindinę skolą, išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas; d) pateikti informaciją, kaip po kiekvieno nurašymo nuo skolininko sąskaitų sumažėjo skolininko įsiskolinimas; e) kaip paskirstytos lėšos nurašytos nuo skolininko sąskaitų įsiskolinimui padengti; f) pateikti informaciją apie galutinį skolos likutį.

Pareiškėjas teigia, kad antstolis, nepaisydamas įstatymo nustatytų apribojimų, nepagrįstai iš jo išieškojo 1 285,66 EUR didesnę sumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą antstolis turi teisę iš sumos, neviršijančios 1 MMA, išieškoti ne didesnę nei 20 proc. sumą, o antstolis išieškojo ir pareiškėjo gerokai didesnes sumas. Todėl, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos imperatyvios CPK normos. Antstolis, areštuodamas visas pareiškėjo gaunamas pajamas, ir nepalikdamas pareiškėjui lėšų pragyvenimui, grubiai pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Todėl pareiškėjas prašo antstolio leisti jam laisvai disponuoti ir naudotis 1 MMA dydžio suma.

Antstolis Arminas Naujokaitis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu patenkino pareiškėjo skundą dalyje. Patvarkyme nurodyta, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų sumų. Antstolio teigimu, skolininkui leista disponuoti 230 EUR suma kas mėnesį. Visos kitos lėšos yra nurašomos įsiskolinimui dengti. Antstolio teigimu, didesnę nei 230 EUR sumą pareiškėjas gavo tik 2018 m. birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais. Kadangi skolininkas gautų lėšų nenuimdavo nuo banko sąskaitos, kitą mėnesį banko sąskaitoje esanti suma vėl viršydavo leidžiamą disponuoti 230 EUR sumą. Skolininkas dėl išieškotų lėšų į antstolį kreipėsi praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, todėl prašymas dėl paskirstytų ir jau išieškotojui pervestų lėšų grąžinimo negali būti tenkintas. Patvarkyme nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo mėn. skolininkas pateikė antstoliui prašymą grąžinti 2018 m. rugsėjo 20 d. areštuotą sumą. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo mėn. išsigryninus 220 EUR, grąžintina suma sudaro 109,97 EUR. Dėl likusių sumų grąžinimo skolininko argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, nurodoma, kad antstolis, duodamas sutikimą leisti skolininkui naudotis 1 MMA, pažeistų CPK nustatytas normas.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skolininko skundą. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad antstolis viską atliko teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti išieškojimo procesą ir atsiskaitymą su kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kadangi dalį skundo antstolis tenkino savo 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjo skundo dalis, kurios antstolis nepatenkino.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 matyti, jog antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-2168-392/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai. Antstolis 2018 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 4-asis poskyris buvo įpareigotas atlikti išskaitas iš skolininko gaunamų piniginių lėšų. 2018 m. birželio 1 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui buvo leista be apribojimų naudotis 230 EUR suma kas mėnesį.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, iš esmės teigia, kad įstatymas draudžia antstoliui nesilaikyti ribojimų išieškomoms sumoms, neviršijančioms 1 MMA.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkto nuostatomis, Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau - PLAIS) buvo nurodyta piniginių lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, kuri iš esmės lygi išmokų, pareiškėjo gaunamų kaip pensija, sumai. VSDFV duomenimis, pareiškėjas gauna vidutiniškai 235 EUR dydžio pensiją, išskyrus vieną mėnesį, kurį gauta lėšų suma viršijo 300 EUR, iš kurios dalis pareiškėjui antstolio 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu tenkinus jo skundą buvo grąžinta. Pareiškėjui 230 EUR suma buvo leista laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, taigi šiomis gaunamomis kas mėnesį piniginėmis lėšomis pareiškėjas gali laisvai disponuoti ir jomis naudotis be jokių apribojimų. Pareiškėjo teiginiai, kad antstolis nesilaikė imperatyvių nuostatų, nustatančių ribojimus išieškomoms sumos atliekamoms iš sumų, mažesnių nei minimali mėnesinė alga, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolis nurodė VSDFV pervesti antstoliui CPK 736 straipsnyje nurodytas sumas, išskaičiuojant iš jų atitinkamą sumą. Taip pat PLAIS sistemoje antstolis leido pareiškėjui naudotis 230 EUR suma. Jeigu per mėnesį laisvai disponuojama suma nepasinaudojama, kitą mėnesį ji nepadvigubėja; taip pat jeigu į sąskaitą gaunama papildomų lėšų, viršijančių laisvai disponuojamą sumą per mėnesį, PLAIS tokias lėšas automatiškai nurašo į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu asmuo tą mėnesį nepasinaudoja jam skirta disponavimui suma, PLAIS sistemai nurašius šias lėšas, pareiškėjas per 14 dienų turi pateikti antstoliui prašymą dėl nurodytų lėšų grąžinimo ir antstolis tokias lėšas grąžina.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad antstolis nepagrįstai nurašė iš pareiškėjo sąskaitos lėšas, todėl jos neprivalo būti grąžintos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aiškiai nurodo, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie vykdymo veiksmus žinojo nuo pat jų pradžios, todėl manydamas, kad yra jo teisės pažeistos ir nurašyta lėšų suma yra per didelė, galėjo kreiptis į antstolį, tačiau tą padarė tik daugiau nei po 6 mėnesių nuo didesnių išmokų gavimo dienos, kada išieškotos lėšos jau yra paskirstytos išieškotojui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai nurašytų lėšų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat remiasi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu turtą, iš kurio negali būti išieškoma, ir teigia, kad antstolis privalo leisti jam laisvai disponuoti 1 MMA neviršijančia suma (skundo 3 punkte išdėstytas reikalavimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nesvarbu ar ta suma yra grynieji pinigai, ar pinigai, esantys sąskaitoje. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Nagrinėjamu atveju, skolininko gaunamos lėšos - pensija, yra laikomos kitomis pajamomis, prilyginamomis darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas), iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas laikantis CPK 733 - 743 straipsniuose nustatytos tvarkos. Todėl įpareigoti antstolį leisti pareiškėjui disponuoti ir naudotis 1 MMA neviršijančia suma nėra pagrindo. Be to, iš pateikto VSDFV išrašo matyti, jog pareiškėjo paskutiniais mėnesiais gaunama lėšų suma yra 227,26 EUR, todėl netaikant CPK 736 straipsnyje numatytų išieškojimo iš gaunamų pajamų dydžių ir leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti ir naudotis 1 MMA suma, pažeistų ir išieškotojo interesus bei neatitiktų pačios vykdymo proceso esmės, kadangi išieškoti iš mažas pajamas gaunančių asmenų būtų iš esmės neįmanoma niekada.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad vykdant išieškojimą ne iš skolininko turto, bet iš gaunamų kitų pajamų, taikytinas CPK 736 straipsnis. Kadangi antstolio priimtame 2018 m. birželio 1 d. Patvarkyme dėl skolos išieškojimo yra nurodytas išieškojimo iš skolininkui išmokėtinos sumos išskaitų dydis, laikytina, kad antstolio priimtas patvarkymas atitinka jam keliamus reikalavimus ir nepažeidžia skolininko teisių. Skolininko nepasinaudojimas jam leidžiama disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skirta suma (230 EUR) ir PLAIS sistemai jas automatiškai nurašius kaip sutaupytas lėšas, o pareiškėjui per reikiamą laiką nesikreipus į antstolį dėl jų grąžinimo, šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo grąžinti jau paskirstytas išieškotas sumas.

Taigi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386, teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo skundo 5 punkte nurodytas prašymas pateikti papildomus dokumentus, pažymą ir duomenis apie skolos dydį, likutį buvo išspręstas antstolio 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu skolininkui nurodant papildomą informaciją bei kartu su patvarkymu išsiunčiant dokumentus iš vykdomosios bylos, todėl teismas šio prašymo nesprendžia ir dėl jo nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Suinteresuotasis asmuo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turėtų būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, todėl jo interesai šioje civilinėje byloje neturėtų būti ginami. Nurodoma, kad pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų (civilinėje byloje Nr. 2YT-40774-862/2018), skundas buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą. Be to, pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą, šis pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (šiuo atveju skundo dėl antstolio veiksmų) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas vilkinti išieškojimo procesą ir atsiskaitymą su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi CPK 643 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta skolininko teisė skųsti antstolio veiksmus. Tai, kad pareiškėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė skundus dėl antstolio veiksmų, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjo akivaizdaus nesąžiningumo, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 - 291 ir 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo (skolininko) R. G. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, išieškotojo atsiliepimą išsiųsti pareiškėjui ir antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė