Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. A. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 1 052,70 Eur aplinkai padarytą žalą, kadangi atsakovo šuo 2021 m. vasario 16 d. nuo 00.13 val. iki 05.34 val., (duomenys neskelbtini), laikomas be priežiūros sudraskė stirnos jauniklį.

Atsakovas savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog įrodymų, kad būtent jo šuo sudraskė stirną nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. gruodžio 16 d. nuo 00.13 val. iki 05.34 val., (duomenys neskelbtini), laikė šunį be priežiūros, o šis miškelyje ir krūmynuose bėgiojo be antsnukio ir sudraskė stirnos jauniklį taip padarydamas žalą gamtai, ir jam paskirta 30,00 Eur bauda. Taigi šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas pripažįsta, kad savo sodyboje aptvertame voljere, nepririštą laiko jam priklausantį šunį, vokiečių aviganių veislės ir 2021 m. vasario 16 d. ryte rado šuns išardytą voljero tvorą, o pats šuo tuo metu buvo palaidas prie voljero. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad jo šuo papjovė stirnos jauniklį, tačiau vertinant įrodymus ir administracinio nusižengimo nutarimo įrodomąją reikšmę svarbu atsižvelgti į CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

2021 m. vasario 16 d. A. A. paaiškinime nurodė, kad savo sodyboje aptvertame voljere, nepririštą laiko jam priklausantį šunį, vokiečių aviganių veislės. 2021 m. vasario 16 d. ryte rado šuns išardytą voljero tvorą. Pats šuo tuo metu buvo palaidas prie voljero. Iš vakaro šuo buvo uždarytas voljere, todėl greičiausiai iš jo pabėgo naktį. 2021 m. vasario 16 d. ryte atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai pranešė apie rastą negyvą (sudraskytą) stirnos jauniklį, o jų šuo nufilmuotas palaidas pas kaimyną kieme. Pareigūnai jo kieme sniege rado užkastus mėsos gabaliukus, kuriuos paėmė.

2021 m. kovo 9 d. ieškovui rašytame paaiškinime atsakovas nurodė, kad dėl įvykio savo augintinio kaltės nepripažįsta, kadangi prieš įvykį keletą dienų per televiziją rodė, jog šuo sudraskė stirną, dėl ko mano, kad kaimynas tuo pasinaudojo ir nutraukė stirnos lavoną prie šuns bėgiojimo tako. Stirnos ir šuns grumtynių pėdsakų, vaikymosi pėdsakų nėra, pats vaizdo įrašas padarytas po įvykio. Medžiotojai jam yra nurodę, kad jeigu šuo būtų sudraskęs stirną, turėtų būti daug kraujo, o to nėra. Vaizdo įraše jo šuo nufilmuotas kokius 6-7 kartus, tačiau nei karto neužfiksuota, jos jis vytųsi stirną. Pareigūnai, jo manymu, turėjo padaryti stirnos ekspertizę, tikslu nustatyti kada ji buvo nužudyta, ar nebuvo nušauta, ar jos kaulai sulaužyti.

Taip pat pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

Teismo vertinimu, teismo posėdyje apklaustų liudytojais pareigūnų G. T. ir R. S. duoti parodymai patvirtina 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo nutarime nurodytą aplinkybę, kad būtent atsakovo šuo 2021 m. gruodžio 16 d. nuo 00.13 val. iki 05.34 val. (duomenys neskelbtini), laikė šunį be priežiūros, o šis miškelyje ir krūmynuose bėgiojo be antsnukio ir sudraskė stirnos jauniklį taip padarydamas žalą gamtai.

2021 m. vasario 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. vasario 19 d. kartu su Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku J. J. apžiūrėjus stirnos jauniklio skerdieną matėsi sužeidimai kaklo srityje, išdraskytas pilvas, sudraskytas ir išpešiotas kailis. Galūnių lūžių ar šautinių žaizdų nebuvo. Stirnos jauniklis buvo be galinės galūnės. Iš stirnos jauniklio patirtų sužalojimų ir 2021 m. vasario 16 d. atlikto tyrimo padarė išvadą, kad stirnos jauniklį sudraskė A. A. šuo.

Atsakovas teigė, kad ne jo šuo sudraskė stirnos jauniklį, kad toje vietoje nebuvo kraujo klano ir pan., tačiau 2021 m. vasario 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto R. S. tarnybiniame pranešime bei jo 2021 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto pirminio įvykio tyrimo užfiksuota, jog 2021 m. vasario 16 gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimai šuo sudraskė stirnos jauniklį. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjas M. J. parodė vietą, kur jo sodyboje buvo rastas galimai šuns sudraskytas stirnos jauniklis. Pateikė video medžiagą iš savo sodyboje esančios vaizdo stebėjimo kameros. Video medžiagoje užfiksuotas nakties metu palaidas kaimynų šuo – vokiečių aviganis. Įvykio vietoje buvo rastas sudraskytas stirnos jauniklis, aplinkui matėsi daug šuns pėdsakų. Apklaustas šuns savininkas A. A. patvirtino, kad naktį šuo buvo ištrūkęs iš voljero, tačiau neigė, kad jo šuo galėjo sudraskyti stirnos jauniklį.

Apžiūros akte bei prie jo esančiose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad prie vienkiemio, šiaurinėje pusėje, ant sniego yra sudraskytas stirnos jauniklis. Jis galimai papjautas plėšrūno, aplinkui matosi grumtynių pėdsakai, pritaškyta kraujo, priplėšyta kailio, šerių. Įvykio vietoje matosi šuns pėdsakų. Iki vietos kur guli stirnos jauniklis veda tik vieni stirnos pėdsakai ir daug šuns pėdsakų. Kitų gyvūnų pėdsakų nėra. Stirnos jaunikliui išėsti vidaus organai, nutraukta galinė galūnė. Visi pėdsakai, esantys įvykio vietoje, palikti ant sniego, neapsnigti. Visi pėdsakai eina link sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuo įvykio vietos už 300 metrų yra sodyba. Apžiūrint sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie pastato įrengtas šuns voljeras, kuriame laikomas vokiečių aviganis. Šalia voljero, sodybos kieme, rasta sniege užkasta gyvūno organų ir kailio liekanos.

2021 m. vasario 16 d. M. J. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 16 d. ryte prie savo sodybos, prie krūmų rado sudraskytą stirnos jauniklį. Šis galimai buvo sudraskytas naktį, kadangi iš vakaro toje vietoje nieko nebuvo. Stirnos jauniklio sudraskymo vietoje matėsi daug šuns pėdsakų. Apžiūrint stirnos jauniklį matėsi išdraskyti vidaus organai, nutraukta viena galūnė. Peržiūrėjęs savo įrengtas videokameras pamatė keletą kartų užfiksuotą kaimynų vokiečių aviganių veislės šunį. Paskutiniame įraše matyti kaip šuo kažką nešasi, panašu į stirnos koją. Galimai šis šuo galėjo sudraskyti stirnos jauniklį. Kaimyno A. A. šuo nuolat laksto palaidas, dėl ko jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą savo argumentus, jog ne jo šuo sudraskė stirnos jauniklį pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Atsakovo nurodyti argumentai, kad įvykio vietoje buvo tik keli lašai kraujo, o ne visas kraujo klanas, teismo vertinimu, atsakovo argumentų nepatvirtina. Juo labiau, viename ieškovo pateiktame vaizdo įraše užfiksuota kaip šuo įsikandęs nešasi daiktą, panašų į stirnos jauniklio koją.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 įsakymu Nr. DI-695 (2015 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. D1-29 redakcija) patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) bei Statistikos departamento informacija, surašė žalos apskaičiavimo aktą. Žalos apskaičiavimo dokumentu buvo paskaičiuota 1 052,70 Eur žala gamtai (stirnos jauniklio įkainis 870 Eur, indeksavimo koeficientas 1,210 (870 x 1,210 = 1 052,70)). Po juo atsakovas nurodė, kad žalą gamtai atlyginti nesutinka, kadangi turi įrodymų, jog jo šuo to nepadarė. 2021 m. liepos 30 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl 1 052,70 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos. Pagal Metodikos 6.2 punktą už sunaikintą stirnos jauniklį nustatytas 870,00 Eur bazinis tarifas, kuris indeksuojamas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartotojų kainų indeksą, kuris 2021 m. sudarė 1,120) (https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/aplinkosauginiai-mokesciai/aplinkosauginiu-mokesciu-ir-aplinkai-padarytos-zalos-dydziu-indeksavimo-koeficientai), kas ir sudaro 1 052,70 Eur (870 x 1,210 = 1 052,70). Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovui kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.245, 6.263 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovas laukinei gyvūnijai padarytos žalos iki šiol neatlygino, todėl ši suma iš jo priteistina.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 24,00 Eur, todėl tenkinus ieškinį, jis priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinė Smolensko g. 15, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Luminor Bank, AB, naudai 1 052,70 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) padarytos žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininko pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.