Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. 2023 m. vasario 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylos dalis pagal pareiškėjo R. G. reikalavimą dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, kildinamos iš netaikyto lygtinio paleidimo, buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams:

II. Ieškovo argumentai

2. Ieškovo R. G. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais skunde (ieškinyje) (t. 1, b. l. 1–5) nurodytais argumentais:

2.1. Ieškovo R. G. 2022 m. vasario 7 d. patikslintame skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad Pravieniškių PN-AK administracija neveikdama užkirto kelią ieškovui būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes Pravieniškių PN-AK paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikė ieškovui lygtinio paleidimo. Ieškovas ėmėsi priemonių, jog būtų charakterizuojamas teigiamai, iškart pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauti įvairiose programose. Teikė prašymus, kad būtų nustatytas elgesio vertinimas pagal OASys metodiką, tačiau elgesio vertinimas buvo atliktas tik praėjus daugiau nei po pusės metų nuo atvykimo į pataisos įstaigą. Be to, Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 15 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus įrašyta, kad ieškovas 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo svarstomas Drausmės komisijos posėdyje. Visų šių svarstymų metu priimti sprendimai „nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“. Minėta informacija, t. y. įrašai dėl svarstymų komisijos posėdyje, kai nebuvo skirta nuobauda, sukėlė negrįžtamas tiesiogines neigiamas teisines pasekmes. 2021 m. rugsėjo 10 d. komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas ieškovo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, buvo balsuojama „prieš“ lygtinio paleidimo taikymą, nurodant priežastį – yra šešis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 91-197 nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo. Padaryti įrašai „nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“ ieškovą charakterizavo neigiamai, sukėlė ieškovui tam tikras neigiamas teisines pasekmes, susijusias su ieškovo nepagrįstai nepalankaus elgesio vertinimu, kadangi jais buvo remiamasi sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti skirti nuobaudą, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti svarstymu, tokiu būdu taikyti ieškovo atžvilgiu įstatymu nereglamentuotas poveikio priemones. Įrašai apie tai, jog ieškovas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, bet buvo neskirtos nuobaudos yra Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, kurie sukėlė ieškovui neturinę žalą. Nurodo patyręs 2 000,00 Eur žalą dėl patirtų išgyvenimų, kitų neigiamų faktorių, kuriuos patyrė dėl neteisėtų administracijos veiksmų.

III. Atsakovės atsikirtimai

Ieškovas iš esmės skundžia komisijos nutarimą motyvuodamas, kad Pravieniškių PN-AK laiku neatliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką ir neteisingai vertino duomenis apie ieškovo drausmės pažeidimus, dėl ko ieškovui nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis neva patyrė neturinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5.1 BVK 164 straipsnio 7 dalis numato, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui.

5.2. Komisijos nutarimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 10 d., todėl šio nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 17 d. Ieškovas nutarimo neapskundė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose ieškovo skundas dėl neturtinės žalos gautas tik 2022 m. sausio 24 d., t. y. skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuarimui apskųsti.

5.3. Skundžiamo nutarimo neapskundimas, BVK 164 straipsnyje nustatyta tvarka yra pakankamas savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovo atstovės vertinimu, ieškovas reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo dėl neva nepagrįstai jo atžvilgiu netaikyto lygtinio paleidimo, piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises. Komisijos nutarimas motyvuotas ir pagrįstas, sprendimą netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo lėmė daugybės aplinkybių visuma (individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas; nesikreipimas į specialistus dėl įtraukimo į pykčio ir agresijos valdymo programas ar dėl individualių konsultacijų iškilus problemoms; likusi didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Ieškovas buvo baustas nuobaudomis), o ne tik bausmės atlikimo metu padarytų drausmės pažeidimų vertinimas ar nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys. Atitinkamai nenustačius komisijos nutarimo neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė ar galėjo patirti neturtinę žalą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo. Pažymi, jog ieškovas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2020 m. balandžio 27 d. po perkėlimo iš kitos pataisos įstaigos ir nėra laikytinas naujai atvykusiu į pataisos įstaigą nuteistuoju. Komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti ieškovui lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 25 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti ieškovui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 25 d. paliko Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį galioti. Nurodytos nutartys tik dar kartą patvirtiną, kad komisijos nutarimas netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo buvo pagrįstas. Dėl to pagrindo neturtinei žalai byloje apskritai nėra.

5.4. Ieškovas konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Ieškinio argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą teisę į žalos atlyginimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

IV. Faktinės aplinkybės

6. Teismas turi teisę nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą dėl pinigų sumų neviršijančių 2 000,00 Eur, priteisimo, todėl gavus byla iš administracinio teismo ir nesant nei vienos šalies prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

6.1. Ieškovas R. G. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta bausmė 17 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 20 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, apimti bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo.

6.2. 2019 m. ieškovas buvo perkeltas atlikti tolimesnės paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš Alytaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK. Iš byloje pateiktos 2022 m. vasario 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo R. G., matyti, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į psichologus dėl netaikyto lygtinio paleidimo, daugiau vedinas išorinės motyvacijos, nei jaučiamų emocinių sunkumų (1 t., b. l. 47). 2022 m. vasario 14 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, matyti, kad nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus skatintas (1 t., b. l. 48-51). Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis įvykdė vieną iš penkių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (1 t., b. l. 50-61). Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. G., matyti, kad nutarta netaikyti lyginio paleidimo, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesikreipė dėl įtraukimo į pykčio ir agresijos valdymo programas, dėl individualių konsultacijų iškilus problemoms, yra likusi didelė neatliktos laisvės bausmės dalis, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (1 t. b. l. 68-70).

V. Ginčo esmė

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netaikyto lygtinio paleidimo – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, t. y. ieškovo/ nuteistojo R. G. nevertinimo pagal OASYS metodiką ir lygtinio paleidimo netaikymo, bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

VII. Teisinis vertinimas

8. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal jį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, kas reiškia, kad valstybės ar savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-480/2012 ir kitos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas R. G. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atlikti įsiteisėjusiu 2011 m. liepos 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš Alytaus pataisos namų – 2020 m. sausio 24 d. (1 t. b. l. 46).

11. Ginčui aktualiu nuteistojo svarstymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BVK redakcijoje, 157 straipsnyje (Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų) buvo nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo; 2) 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo; 3) 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 20 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo (1 dalis). Nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę 1 metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios (2 dalis). Nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą (3 dalis). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki 6 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (4 dalis). Nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir 3 mėnesius po nuobaudos atlikimo (5 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (6 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (7 dalis). Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (8 dalis).

Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas) nurodyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas: 1) asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 2) asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; 3) asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 4) asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose; 5) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį.

12. P. K. departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos „Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos“ 16 punktą: „per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas“.

13. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).

14. Nors ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros netinkamo vykdymo) jis jautėsi pažemintas, patyrė psichologinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių nurodymas procesiniuose dokumentuose nėra pakankamas faktui, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo specifinį teisinį statusą, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui.

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai visuomet turėtų apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Teismų praktikoje išaiškina, kad neturtinė žala nėra be koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėta, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl kiekvienoje stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154/2008; ir kt.).

16. Kartu pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nutarė netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokią išvadą komisija padarė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesikreipė dėl įtraukimo į pykčio ir agresijos valdymo programas, dėl individualių konsultacijų iškilus problemoms, yra likusi didelė neatliktos laisvės bausmės dalis, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Minėto nutarimo nuteistasis neskundė, kaip tai numatė ginčo laikotarpiu galiojęs BVK 164 straipsnis, taigi nepasinaudojo savo teise ginti ieškovo nuomone jo pažeistas teises. Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti ieškovui lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 25 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti ieškovui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 25 d. paliko Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį galioti. Taigi, net ir tuo atveju, esant 2021 m. rugsėjo 9 d. svarstymo metu susidariusiai faktinei situacijai, kuomet iš turimų duomenų, komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, ieškovas galimai vis tiek nebūtų įgijęs teisės į lygtinį paleidimą ir toliau būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kadangi vėliau komisijai lygtinį paleidimą pritaikius, teismas atsisakė patvirtinti lygtinį paleidimą.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, iš esmės apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tačiau jiems pagrįsti nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovui byloje neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.