- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-275-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00128-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės
- Atsakovas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės ieškinį atsakovui A. M. dėl permokėtos kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Plungės rajono savivaldybės ligoninė (toliau – ir ieškovė, Ligoninė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 8 661,17 Eur permokėtos kompensacijos nutraukiant darbo sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal darbo sutartį nuo 2017 m. liepos 1 d. dirbo Ligoninės direktoriumi. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį (šalių susitarimu). Darbo sutartis nutraukta Plungės rajono savivaldybės mero 2021 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. PP-45 pagal Plungės rajono savivaldybės ir atsakovo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimą dėl 2017 m. birželio 19 d. Darbo sutarties Nr. A33-96 nutraukimo sąlygų. Remdamasi minėtu potvarkiu, atsakovui ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. 28 631,94 Eur. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 13 dalį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas geranoriškai atsisakė grąžinti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio permoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl kompensacijos, išmokėtos nutraukiant darbo santykius, priteisimo, nurodydama, kad atleidžiant atsakovą iš Ligoninės vadovo pareigų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išmokamos kompensacijos dydį, nutraukiant darbo sutartį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančiais darbuotojais šalių susitarimu.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas konstatavo, kad nors ginčas ir yra susijęs su atsakovo Ligoninėje užimtomis vadovo pareigomis, tačiau ieškiniu reiškiamas tik turtinio pobūdžio reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (grąžinimo).
3.3. Teismas pažymėjo, jog pagal DK 105 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tiesiogiai teisme nagrinėjami tik ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Pagal šias DK nuostatas visi kiti darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo priskiriami darbo ginčų komisijos kompetencijai (toliau – ir DGK). Ieškovė darbo sutarties nutraukimo su atsakovu teisėtumo neginčija, todėl, teismo vertinimu, kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme. Ieškovei reiškiant turtinius reikalavimus, ieškovė privalo laikytis darbo teisės normose nustatytos individualios darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia su šiais reikalavimais kreiptis į DGK.
3.4. Teismas išaiškino, kad ieškovė, siekdama susigrąžinti atsakovui permokėtą kompensaciją, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į DGK, jos teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl šių reikalavimų DK nenumato.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti iš naujo Plungės apylinkės teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Tarp šalių kilusio ginčo negalima pripažinti individualiu darbo ginču, o privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra taikoma tik tiems ginčams, kurie yra priskirtini individualių darbo ginčų kategorijai. Šiuo atveju ginčas yra jau ne tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų, o dėl pinigų grąžinimo, nepagrįstai praturėjus, nebesant jokių darbo santykių.
4.2. Nors šalis anksčiau siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju iškilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis civilinės teisės, bet ne darbo teisės normomis, nes ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo permokėtą kompensaciją nutraukiant darbo sutartį, kelia atsakovo nepagrįsto praturtėjimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia su tokiais reikalavimais ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentuodama, kad tarp šalių kilusio ginčo negalima pripažinti individualiu darbo ginču, nes ginčas yra jau ne tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų, o dėl pinigų grąžinimo, nepagrįstai praturėjus, nebesant jokių darbo santykių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės nuomone.
7. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-297-695/2015).
8. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015 ir kt.). Taigi, net ir tais atvejais, kai ieškinys yra grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis, teismas turi įvertinti, iš kokių materialiųjų teisinių santykių iš esmės kyla ginčas. Toks įvertinimas, be kita ko, gali lemti išvadą, kad ginčams, kylantiems iš atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
9. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 25 punktas). Kaip matyti iš to, kas paminėta, aplinkybė, jog darbo santykiai yra nutrūkę, nėra lemiama, nustatant, ar ginčas gali būti kvalifikuojamas individualiu darbo ginču (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje e2A-247-407/2022, 38 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė pareikštą ieškinį grindžia nesutarimu tarp buvusio darbdavio (Ligoninės) ir buvusio darbuotojo (buvusio Ligoninės vadovo) dėl susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų ir joms numatytų apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnyje, reglamentuojančiame Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarką, taikymo. Vadinasi, priešingai, nei nurodo ieškovė, teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl galbūt nepagrįstai didelės kompensacijos išmokėjimo susiklostė darbo teisinių santykių pagrindu, ginčas yra susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis nutraukiant darbo sutartį, ginčo kompensacijos išmokėjimą ir dydį reglamentuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo teisinius santykius (be kita ko, darbo apmokėjimą) reguliuojantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė teigia, jog ginčas spręstinas pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles, tarp šalių kilęs ginčas pagal savo esmę kyla iš darbo darbo teisės normų ir laikytinas individualiu darbo ginču dėl teisės.
11. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (liet. pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 50 punktas)
12. DK 216 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja DGK ir teismas. Šiame straipsnyje ir DK 220 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
13. Vadovaujantis CPK 412 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme. Todėl, ieškovei reiškiant turtinius reikalavimus, ji privalo laikytis darbo teisės normose nustatytos individualios darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia su šiais reikalavimais kreiptis į DGK.
15. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip paduotą nesilaikant privalomos išankstinės individualaus darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.