Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-720-516/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-12
Bylos Nr.: 2A-720-516/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-02128-2009-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas: O. K.
Atsakovas: UAB „Eksparas“

Kategorijos

122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-720-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02128-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei

dalyvaujant ieškovui O. K.

ieškovo atstovei advokatei V. Š.

atsakovo atstovams V. J. , advokatei J.Karvelei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. ir atsakovo UAB „Eksparas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovui UAB „Eksparas“ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas O. K. 2009-03-26 pareiškė teisme ieškinį atsakovui UAB „Eksparas“, kuriuo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovo sudarytą darbo sutartį LR DK 127 str. 2 d. pagrindu, atsakovui UAB „Eksparas“ pažeidžiant darbo sutartį ir neužtikrinant būtiniausių sąlygų tinkamam darbo funkcijų atlikimui.

Šalies argumentai

Ieškovas O. K. 2009-05-22 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą 2009-04-24 atleistas be teisėto pagrindo;

2) panaikinti atsakovo 2009-04-24 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu;

3) panaikinti atsakovo 2009-04-08 įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo 1037,70 Lt ir įpareigoti atsakovą šią sumą ieškovui grąžinti;

4) nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti ieškovui nepalankias sąlygas dirbti;

5) priteisti ieškovui iš atsakovo 11510,00 Lt išeitinę išmoką ir po 2302,00 Lt, atskaičius mokesčius, nuo 2009-04-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už priverstinės pravaikštos laiką;

6) priteisti ieškovui iš atsakovo 41,37 Lt delspinigių;

7) priteisti ieškovui iš atsakovo 20.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 174,99 patirtų išlaidų, bei bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Nurodė, kad atsakovas nesutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, grasino ieškovui darbo sutarties sąlygų pabloginimu, po ko ieškovo darbo vieta buvo perkelta iš padalinio, kuriame ieškovas dirbo, į centrinę atsakovo būstinę, iš ieškovo buvo perimtos jam patikėtos materialinės vertybės, visos darbo priemonės – kompiuteris, telefonas, kuro kortelė, jam buvo nustatytos išskirtinės darbo sąlygos, užkertančios galimybę vykdyti darbo funkcijas, atlikti padalinio vadovo pareigas. Atsakovo vadovas uždraudė įmonės darbuotojams priimti iš ieškovo bet kokius dokumentus, ieškovo įmonės vadovui pateikiami dokumentai buvo suplėšomi. Po psichologinio spaudimo, įtemptų darbo santykių, patirto pažeminimo pablogėjo ieškovo sveikata. Gydytojai nustatė ieškovui adaptacijos sutrikimą, depresinę būseną, ieškovui buvo paskirtas gydymas, medikamentams ieškovas išleido 174,99 Lt. Atsakovo įsakymu iš atsakovo atlyginimo buvo išskaičiuota 1039,70 Lt. Ieškovo pirktas kuras buvo naudojamas tik darbinių funkcijų atlikimui. Ataskaita už 2009 m. sausio mėnesį pirktą ir sunaudotą kurą buvo pateikta atsakovo buhalterijai, o už 2009 m. vasario mėnesį ieškovas negalėjo pateikti ataskaitos, kadangi 2009-02-10 iš ieškovo buvo paimtas kompiuteris, kuriame buvo sukaupti duomenys apie vasario mėnesį pirktą kurą, važiuotus maršrutus. Ieškovas neužsakė UAB „Kabrioletas“ paslaugų, apie šios įmonės atsakovui suteiktas paslaugas ieškovas neinformuotas. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas, neteisėtas atlyginimo paėmimas, nepažeidė darbo drausmės. Ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Atleidimo dieną su ieškovu pilnai neatsiskaityta. Ieškovas darbovietėje buvo žeminamas, šantažuojamas, atsakovas įžeidė ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Po neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas negali įsidarbinti, ieškovo šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, turtinė padėtis sunki.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 174,99 Lt nuostolių atlyginimo ir 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7174,99,00 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui UAB „Eksparas“ 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo O. K. , priteisė iš ieškovo 21,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Eksparas“ 185,24 Lt žyminio mokesčio ir 10,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 195,96 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė dvi ieškovo veikas, turinčias veikų, numatytų LR DK 235 str. 2 d. 7 p., požymius: 1. ieškovas užsakė taksi įmonės UAB „Kabrioletas“ paslaugas, dokumentais nepagrįsdamas naudojimosi taksi įmonės paslaugomis darbo funkcijų atlikimo tikslais; 2. ieškovas nepateikė ataskaitų už atsakovo lėšas pirkto kuro panaudojimą. Atsakovo 2009-04-24 įsakyme dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ieškovui konkrečiai nenurodytos veikos, už kurias drausminė nuobauda paskirta, bet ieškovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai, šalių paaiškinimai, o taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas aiškiai suprato, žinojo, kuriuos konkrečius jo veiksmus atsakovas pripažino šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, paskirdamas ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą.

Teismas nustatė, jog jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ir konkretizuojančių PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas, atsakovas nenustatė. Paslaugas suteikusi UAB „Kabrioletas“ taip pat nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie UAB „Eksparas“ užsakymų priėmimą, jų vykdymą, apie paslaugų suteikimą. UAB „Kabrioletas“, atsakydamas į teismo paklausimą, nurodė, kad bendrovė teikia taksi ir automobilio nuomos su vairuotoju samdymu paslaugas ištisą parą, visus užsakymus priima telefonu dispečeriai, visi užsakymai laikomi ne ilgiau kaip mėnesį. UAB „Kabrioletas“ taip ir nenurodė teismui, kokiu būdu, kokia forma, kokiomis priemonėmis buvo fiksuojamos ir apskaitomos atsakovui išrašytose sąskaitose nurodytos transporto paslaugos. Atlikus tyrimą savo įmonėje, atsakovo administracija nustatė, kad UAB „Kabrioletas“ išrašytos sąskaitos atsakovo buhalterijai buvo pateikiamos kaip sąskaitos už ieškovo padaliniui ( Chemijos padaliniui) suteiktas paslaugas.

Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ieškovo rašytiniai paaiškinimai darbdaviui apie naudojimosi UAB „Kabrioletas“ paslaugomis krovinių pervežimui, visiškai paneigia ieškovo teisme nurodytas aplinkybes, kad jis nebendravo su taksi firma UAB „Kabrioletas“, šios įmonės paslaugų neužsakė, kad net nežino, ar Chemijos padalinys, kurio vadovo pareigas atliko ieškovas, naudojosi šios įmonės transporto paslaugomis. Teismas vertino, kad pagal pareiginius nuostatus atsakovas turėjo rūpintis tuo, kad padalinio darbuotojai ekonomiškai naudotų materialines vertybes, bendrovės lėšas. Paaiškindamas teismui aplinkybes apie UAB „Kabrioletas“ paslaugas, ieškovas neatskleidė teismui, kad jis atsakovo vardu 2006-11-02 pasirašė Transporto paslaugų sutartį su UAB „Kabrioletas“. Ši sutartis nustatyta tik teismui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, po ko ikiteisminio tyrimo kuruojančio prokuroro leidimu padarius šios sutarties kopiją, ji prijungta prie nagrinėjamos bylos medžiagos. Ieškovo su UAB „Kabrioletas“ transporto paslaugų sutarties pasirašymo fakto neatskleidimas teismui rodo, kad ieškovo teismui duoti paaiškinimai, kad ieškovui nėra žinomos UAB „Kabrioletas“ transporto paslaugų užsakymo ir suteikimo aplinkybės, negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę. Ieškovo darbdaviui duoti rašytiniai paaiškinimai, kad ieškovas negali suteikti tikslios informacijos apie naudojimosi UAB „Kabrioletas“ paslaugomis dėl negalėjimo naudotis kompiuteriu, yra neįtikinami. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, apklausto liudytojo J. J. parodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo darbo kompiuterio duomenis ištrynė prieš kompiuterio iš jo paėmimą 2009-02-10. Vėliau atsakovo užsakymu buvo atliktas kompiuterio duomenų atkūrimas, duomenys apie UAB „Kabrioletas“ paslaugas nerasti. Atsakovo administracijai nepavykus nustatyti, kokie ieškovo vadovaujamo padalinio kroviniai ir kuriems krovinių gavėjams (ieškovas negalėjo nurodyti nei vieno krovinio gavėjo) buvo pervežami UAB „Kabrioletas“ transportu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo, kaip Chemijos padalinio vadovo, veikoje dėl naudojimosi UAB „Kabrioletas“ transporto paslaugomis yra atsakovo lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo požymiai. Įstatyme nustatyta, kad tokia veika laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 184 str. 2 d., t.y. dėl didelės vertės turto iššvaistymo.

Ieškovas nepateikė darbdaviui ataskaitų apie 2009 m. sausio, vasario mėnesiais atsakovo lėšomis pirkto kuro panaudojimą. Kuro kortelė iš ieškovo paimta 2009-03-02. Atsakovui 2009-04-15 raštu pareikalavus, ieškovas 2009-04-16 pateiktame paaiškinime nurodė, kad kuras buvo naudojamas tik pagal paskirtį, darbinių funkcijų atlikimui, kad ataskaita už 2009 m. sausio mėnesį buvo pristatyta, kad už 2009 m. vasario mėnesį ataskaita negali būti pateikta, 2009-02-10 paėmus iš ieškovo kompiuterį, kuriame buvo sukaupti duomenys apie vasario mėnesį darbinėms funkcijoms atlikti pirktą kurą bei važiavimo maršrutus. Kaip jau nurodyta sprendime, byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad savo darbo kompiuterio duomenis ieškovas pats sunaikino prieš kompiuterio perdavimą. Vėliau atsakovo užsakymu atkūrus panaikintus kompiuterio duomenis, duomenų apie ieškovo sunaudotą kurą bei važiavimo maršrutus nerasta. Be to atsižvelgiama, kad kompiuteris buvo paimtas 2009-02-10, o kuro kortelė paimta tik 2009-03-02, todėl kompiuterio 2009-02-10 paėmimas negalėjo sudaryti kliūčių ieškovui pateikti ataskaitą apie kuro panaudojimą už laikotarpį nuo 2009-02-10 iki šio mėnesio pabaigos. Ieškovui nepateikus ataskaitų atsakovui apie už atsakovo lėšas 1039,70 Lt sumai pirkto kuro panaudojimą, darbdavys pagrįstai konstatavo 1039,70 Lt dydžio žalos padarymą atsakovui. Bylos aplinkybės patvirtina, kad yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Ieškovas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, patrauktas materialinėn atsakomybėn. Atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo veiksmuose, nepateikiant atsakovui ataskaitų apie kuro panaudojimą, yra turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių.

Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo 2009-04-24 įsakymu drausminė nuobauda ieškovui paskirta laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Darbo drausmės pažeidimui dėl pas atsakovą neapskaityto naudojimosi UAB „Kabrioletas“ paslaugomis yra pagrindas taikyti LR DK 241 str. 2 d. numatytą dviejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminą, nes pažeidimas dabartinės atsakovo administracijos nustatytas atliekant atsakovo lėšų naudojimo tyrimą. Teismo teigimu, ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atsakovo 2009-04-24 įsakymo panaikinimo, dėl darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija apie šalių nesutarimus, įtemptus šalių santykius po ieškovo perkėlimo darbui į centrinę atsakovo būstinę. Šalių darbo 1998-11-24 sutartimi nebuvo nustatyta konkreti ieškovo darbo pas atsakovą vieta. Ieškovo perkėlimas darbui iš atsakovo padalinio, veikiančio (duomenys neskelbtini), į atsakovo centrinę būstinę J(duomenys neskelbtini), nelaikytinas būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimu, todėl perkėlimui netaikytini DK 120 str. reikalavimai. Ieškovo perkėlimas darbui į centrinę atsakovo būstinę, šio perkėlimo priežastys, būtinumas ir reikalingumas nevertinti byloje, kadangi nėra susiję su šalių darbo sutarties nutraukimu, nutraukimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis.

Atleidžiant ieškovą iš darbo su juo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, į ieškovo sąskaitą banke pervedant 7889,72 Lt. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus paskaičiavimus, sutiko su atsakovu, jog ieškovo ieškinyje pateikti paskaičiavimai apie jam neišmokėtą darbo užmokestį yra klaidingi. Ieškovas nuo 2009-03-09 iki 2009-03-10 buvo nemokamose atostogose, 2009-03-11 – šventės diena, laikotarpyje nuo 2009-03-19 iki 2009-04-14 buvo nedarbingas. Atsakovas teisingai nurodo, jog 2009 m. kovo mėnesį ieškovas dirbo 10 darbo dienų. 2009 m. balandžio mėnesį ieškovas dirbo 8 dienas nuo 2009-04-15 iki 2009-04-24. Už 2009 m. kovo ir balandžio mėnesius ieškovui priklausė darbo užmokestis už 18 darbo dienų, už kurias atsakovas apskaičiavo pilną vieno mėnesio darbo užmokestį – 3300,00 Lt. Teismas atsižvelgė, kad 2009 metų vidutinio mėnesio, esant penkių darbo dienų savaitei, darbo dienų skaičius sudarė 21,1 darbo dienos. Atsakovas taip pat apskaičiavo 232,26 Lt darbo užmokesčio už 2 nedarbingumo dienas, 9225,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atskaičius privalomus mokesčius bei 337,70 materialinės žalos atlyginimo, ieškovui išmokėta 7889,72 Lt. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė pagrįstų prieštaravimų dėl atsakovo apskaičiuoto ir išmokėto galutinio atsiskaitymo. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, pilnai su juo atsiskaitė.

Pripažįstant, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtu pagrindu, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, negali būti konstatuota atsakovo ieškovui padaryta neturtinė žala dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Tačiau teismas pripažino, kad yra pagrįsta ir teisėta konstatuoti atsakovo ieškovui padarytą neturtinę žalą atsakovo netinkamu, nepagarbiu elgesiu ieškovo atžvilgiu, ieškovo garbę ir orumą žeidžiančiais posakiais, išsireiškimais, šalims sprendžiant tarpusavio nesutarimus po ieškovo perkėlimo darbui į centrinę atsakovo būstinę, ką patvirtina į bylą pateikti garso įrašai. Teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 174,99 Lt nuostolių, kuriuos sudarė ieškovo patirtos vaistų įsigijimo išlaidos, atlyginimo. Teismo teigimu, yra visos atsakovo materialinės atsakomybės atlyginti ieškovui šias išlaidas atsiradimo sąlygos. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gydymas vaistais, įrodymai apie kurių įsigijimą pateikti į bylą, ieškovui buvo paskirtas jo laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009-03-19 iki 2009-04-14, diagnozavus ieškovui hipertenziją, adaptacijos sutrikimą.

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas O. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti:

1) pripažinti, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą 2009-04-24 atleistas be teisėto pagrindo;

2) panaikinti atsakovo 2009-04-24 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu;

3) panaikinti atsakovo 2009-04-08 įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo 1037,70 Lt ir įpareigoti atsakovą šią sumą ieškovui grąžinti;

4) nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti ieškovui nepalankias sąlygas dirbti;

6) priteisti ieškovui iš atsakovo 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

teismo sprendimas grindžiamas dokumentais, kurie nelaikytini įrodymais civilinio proceso teisės prasme. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006-11-02 Transporto paslaugų sutarties sudarytos tarp UAB „Eksparas“ ir UAB „Kabrioletas“ bei sutarties priedo Nr. 2 kopijos yra neleistini ir netinkami įrodymai, kuriais teismas negali remtis įrodinėjant ieškovo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo, kadangi minėtos sutarties ir Sutarties priedo Nr. 2 kopijos padarytos nesant Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro leidimo daryti dokumentų nuorašus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, šios kopijos neatitinka CPK įrodymams keliamų reikalavimų, t.y. šių dokumentų kopijos nepatvirtintos nei teismo, nei notaro, nei dokumentus išdavusio asmens, kaip to reikalauja CPK.teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. 2006-11-02 Transporto paslaugų sutartis buvo pasirašyta kai įmonei dar vadovavo buvęs įmonės generalinis direktorius I. O. . Remiantis įmonės išduotu įgaliojimu, apeliantui buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti įmonės sutartis. Teigia, kad teismas rėmėsi tik 2006-11-02 Transporto paslaugų sutartimi. Tuo tarpu 2007-09-03 Transporto paslaugų sutartis, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo kilęs ginčas, kaip įrodymas byloje liko neįvertintas. Teismas nevertino bylos aplinkybių, kuriais remiantis būtų nustatyta, kokios sutarties pagrindu buvo išrašinėjamos atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo grindžiama ieškovo kaltė;dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo nurodo, jog atsakovas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turėjo teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, už kurį ieškovui skirta ginčijama drausminė nuobauda. Ieškovo kaltę dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nurodyto DK 235 str. 2 d. 7 p. atsakovas grindė tik tuo, kad ieškovas negalėjo darbdaviui paaiškinti, kas naudojosi ir užsakinėjo UAB „Kabrioletas“ transporto paslaugas bei pateikti ataskaitos už sunaudotą kurą už 2009 m. sausio mėn. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie tariamą šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą ir kada bei kokiu būdu buvo nustatytas tariamas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Apelianto nuomone, nesant šių duomenų, negalima spręsti apie drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatyto, ar buvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, įtvirtintos DK. Teigia, kad atsakovas ieškovui drausminę nuobaudą skyrė nesant pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra pagrįstas, o teismas nevertino ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta pagrįstai. Nurodo, jog ieškovo kaltė buvo grindžiama abstrakčiomis atsakovo prielaidomis, atsakovas teisme ne tik, kad neįrodė, bet net ir neįrodinėjo iš kokių veiksmų spręstina apie ieškovo padarytą šiukštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumą apsiribojo tik aplinkybių konstatavimu ir visiškai nevertino ar byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas atliko DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytą šiurkštų pareigų pažeidimą. dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, jog teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo, nesprendė dėl likusios neturtinės žalos priteisimo. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą turėtų išspręsti ir neturinės žalos atlyginimo klausimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo netenkinto reikalavimo (14 000 Lt ) dalyje;dėl netinkamai paskaičiuotos kompensacijos pažymi, kad atsakovas nepatiekė teismui duomenų apie ieškovo nepanaudotas atostogas – kiek dienų ir kokia tiksliai kompensacija apeliantui priklausė. Remiantis apelianto paskaičiavimu darbdavys ieškovui turėjo išmokėti 9374 Lt už nepanaudotas atostogas + 763 Lt už balandžio mėn. dirbtas 7 dienas, iš viso 10 137 Lt. Tačiau ieškovui darbdavys sumokėjo tik 7889,72 Lt. Už nepanaudotas atostogas atsakovas ieškovui liko skolingas 2247,28 Lt. Taip pat darbdavys nepagrįstai išskaičiavo iš ieškovo atlyginimo 1039,70 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Eksparas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą dalyje dėl 6000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir 174,99 Lt turtinės žalos priteisimo bei atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, bei priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje bei sumokėtą žyminį mokestį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

teismas priteisė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą nenustatęs jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pažeisdamas CK 6.246 str. ir 6.250 str. reikalavimus. Teigia, kad teismas nenustatė nei konkretaus atsakovo elgesio, kuriuo būtų pažeistos ieškovo teisės, nei konkrečių teisės normų, kurias tokiais veiksmais teismo manymu pažeidė atsakovas, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą;teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą pažeisdamas CK 2.24 str., kadangi atsakovas nepaskleidė jokių ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių tretiesiems asmenims;teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą pažeisdamas CPK 177 str. 3 d., kadangi neteisėtai byloje įrodymu laikė ieškovo slapta darytą garso įrašą. Nurodo, jog net pats ieškovas neginčijo, kad garso įrašus jis darė slapta, neįspėjęs apie tai pokalbyje dalyvaujančių asmenų. Esant tokiai situacijai šie garso įrašai negalėjo būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone, kadangi pažeidė pokalbyje dalyvaujančių asmenų teisę į privatumą. teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. reikalavimus, kadangi peržengė byloje pareikštus reikalavimus. Teismui pripažinus, kad atsakovas teisėtai atleido ieškovą iš darbo, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovui jokia neturtinė žala negali būti atlyginama, kadangi teisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik išimtinai įstatymų numatytais atvejais;teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą pažeisdamas CPK 260 str. 2 d. reikalavimus, nespręsdamas dėl neturinės žalos dydžio. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra ženkliai per didelė ir neprotinga, neatitinkantis LAT formuojamos teismų praktikos. Nurodo, jog ieškovas pats iniciavo ir provokavo įvairius pokalbius su direktoriumi. Akivaizdu, kad esant konfliktinei situacijai, bet kuriam pokalbio dalyviui galėjo išsprūsti griežtesnis žodis, tačiau tokiomis aplinkybėmis pasakyti žodžiai jokiu būdu negali būti laikomi sukeliančiais didelę neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eksparas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje bei sumokėtą žyminį mokestį.

Teigia, kad ieškovas, nurodydamas, jog sutartis ir jos priedas negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, neginčija nei šios sutarties ir priedo fakto, nei jų turinio, nei savo parašo sutartyje. Taigi pats ieškovas iš esmės sutinka, kad tokie dokumentai yra, tačiau teigia, kad dėl formalių priežasčių tesimas neturėjo tesiės šiais dokumentais remtis. Atsakovo nuomone, nesant ginčo dėl dokumentų esmės, šių dokumentų kaip įrodymų civilinėje byloje neginčijimas neturi prasmės.Be to, atmestinas apelianto argumentas, kad sutartis ir priedas buvo vieninteliai įrodymai, kurių pagrindu buvo grindžiama ieškovo kaltė, kadangi ieškovo kaltė buvo konstatuota įvertinus eilę į bylą pateiktų įrodymų.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai nevertino 2007-09-03 Transporto paslaugų sutarties, yra atmestini, kadangi ši sutartis atsakovo nebuvo pasirašyta. Taigi ji nebuvo sudaryta.

Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismo sprendimas priimtas remiantis byloje neva neištirtais įrodymais. Teigia, kad sutartis ir sutarties priedas buvo pateikti į bylą, šalys su jais buvo supažindintos ir dėl jų pasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovo nuomone, taip pat negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovas nenurodė konkretaus jo padaryto pažeidimo, kadangi tiek nurodymuose pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tiek įsakyme taikyti drausminę nuobaudą atsakovas nurodė konkrečius O. K. padarytus pažeidimus. Be to, ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovui apie tariamas UAB „Kabrioletas“ paslaugas tapo žinoma 2009 m. balandžio mėn. Taigi drausminės nuobaudos paskyrimas 2009-04-24 nepažeidžia DK nustatytų terminų.

Nurodo jog aplinkybę, kad įrodymų, jog ieškovo atliktas veikas, turinčias vagystės ar turto iššvaistymo ar pasisavinimo požymių neginčijamai patvirtina tai, kad dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio nebūtų, jeigu nebūtų pakankamai įrodymų.

Ieškovas nepagrįstai ginčija jam priteistos neturinės žalos dydį, kadangi apeliantas nenurodė nei vieno konkretaus atvejo – kas, kada ir kaip konkrečiai žemino ieškovą, šantažavo ar grasino susidorojimu. Be to, ieškovas nepagrįstai ginčija atsiskaitymo su juo teisingumą. Atsakovas pateikė į bylą savo skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu ieškovas nenurodė, kaip jis atliko savo skaičiavimus, kaip ir nenurodė, ar jo apskaičiuota suma yra atskaičius mokesčius, ar neatskaičius mokesčius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas O. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.

Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo veiksmais ieškovui padarė turtinės ir neturinės žalos. Teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nepagarbiai elgėsi su ieškovu kaip su įmonės darbuotoju, įžeidinėjo ir žemino ieškovą vartodamas jo garbę ir orumą žeminančius posakius. Gydytojai ieškovui konstatavo hipertenziją, adaptacijos sutrikimą. Ieškovo nuomone, tokie šiurkštūs darbdavio veiksmai su darbuotoju traktuotini kaip neatitinkantys ir pažeidžiantys bendro gyvenimo taisykles. Be to, ieškininis reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo siejamas ne tik su neteisėtu atleidimu iš darbo, bet ir su nepagarbiu bei šiurkščiu darbdavio elgesiu perkėlus ieškovą dirbti į centrinę būstinę. Taigi yra visos sąlygos, būtinos darbdavio materialinei atsakomybei dėl darbuotojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo kilti.

Nurodo, jog neturtinės žalos dydis turi būti vertinamas ir nustatomas remiantis tik konkrečiai šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, t.y. atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, ieškovo patirtus išgyvenimus, pažeistas vertybes. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurių faktinės aplinkybės nesutampa, negali būti laikomos kaip orientyrai teismui, kokia neturtinės žalos suma turėtų būti priteista. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad teismas pagrįstai vertino tik šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir tuo remiantis pagrįstai nustatė, kad atsakovas savo nepagarbiu elgesiu padarė ieškovui 6000 Lt neturtinę žalą.

Dėl įrodymų vertinimo ir jų teisėtumo pažymi, kad nė viename teismui pateiktame garso įraše neužfiksuotos privataus pokalbio detalės. Garso įrašuose įrašyti pokalbiai vykę darbo vietoje tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuose išimtinai kalbama tik apie darbo teisinius santykius. Garso įrašai buvo daromi žinant abiems pokalbio pusėms, pokalbiuose nebuvo užfiksuotos privataus gyvenimo detalės. Visi teismui pateikti garso įrašai buvo išklausyti teismo posėdžio metu ir pripažinti kaip įrodymai. Taigi pateikti garso įrašai laikytini tinkama įrodinėjimo priemone.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Byloje nustatyta, kad ieškovas O. K. iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,Eksparas“ buvo atleistas 2009-04-24 įsakymu drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. nuo 2009 m. balandžio 24 d (1 t., b.l. 75). Įsakyme kaip faktinis drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo- skyrimo pagrindas nurodyta ,,už jo padarytą darbo drausmės pažeidimą- veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių“.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal Darbo kodekso 235 str. 2 d. 7 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Įsakyme dėl ieškovo O. K. atleidimo iš darbo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kaip pagrindo skirti griežčiausią drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo- faktinis šios nuobaudos skyrimo pagrindas apskritai nėra nurodytas- pagal įsakymo formuluotę galima nustatyti tik teisinį nuobaudos skyrimo pagrindą, nes neaišku, už kokią konkrečiai veiką darbuotojui tokia nuobauda paskirta: kokius, darbdavio vertinimu, neteisėtus veiksmus jis atliko, kokius požymius (vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo ar neteisėto atlyginimo paėmimo) turi tie veiksmai.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis teismų praktika, vien tai, kad darbdavio įsakyme nenurodytas darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą. Kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Pažymėtina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakovas UAB ,,Eksparas“ nurodė du pažeidimus, kuriuos esą padarė ieškovas ir kuriuos darbdavys kvalifikavo kaip turinčius vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, būtent: 1) ieškovas O. K. naudojosi taksi įmonės UAB ,,Kabrioletas“ paslaugomis atsakovo sąskaita, tačiau negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais kam konkrečiai buvo skirtos šios lėšos; 2) ieškovas O. K. atsakovo sąskaita pirko kurą, kurio panaudojimo įmonės tikslais negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais (atsakovo atsiliepimas į pradinį ieškinį- 1t., b.l. 65-69).

Tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Be to, turėtina omenyje tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-943/1999, 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; Teismų praktika 23, p. 13–18).

Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai). Tais atvejais, kai darbuotojui buvo nustatytos lengvatinės sąlygos gauti tretiesiems asmenims darbdavio teikiamas paslaugas, pvz., maitinimą, apgyvendinimą ir kita, darbdavys turi aiškiai apibrėžti tokių lengvatinių paslaugų suteikimo sąlygas, tvarką. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Remiantis aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuotina, jog įrodinėjimo pareiga tokios kategorijos bylose paskirstoma vienareikšmiai: visų pirma, skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys privalo įsitikinti, jog darbuotojas tikrai padarė tokį pažeidimą, kuris turi Darbo kodekso 235 str. 2 d. 7 p. įvardintų požymių, antra, iškilus ginčui teisme dėl tokios nuobaudos teisėtumo, darbdavys turi pateikti teismui tiek ir tokių įrodymų, kad neliktų jokios abejonės dėl darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto ir dėl jo atitikimo šiurkštaus pažeidimo požymiams.

Vertinant atsakovo įvardintą pažeidimą- ieškovas O. K. naudojosi taksi įmonės UAB ,,Kabrioletas“ paslaugomis atsakovo sąskaita, tačiau negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais kam konkrečiai buvo skirtos šios lėšos- įrodymų pakankamumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, esą yra įrodyta, kad ieškovas O. K. padarė šį pažeidimą, nėra pagrįsta.

Atsakovo pateiktos jam UAB ,,Kabrioletas“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (1 t., b.l. 78- 87) išrašytos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki rugsėjo mėnesio. Sąskaitose- faktūrose yra tik ją išrašiusios įmonės (UAB ,,Kabrioletas“) darbuotojo (direktoriaus) parašai; sąskaitą gavusio ar paslaugą užsakiusio, ja pasinaudojusio UAB ,,Eksparas“ darbuotojo (darbuotojų) parašų nei vienoje iš šių sąskaitų nėra. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galimybė nustatyti, kokiu pagrindu darbdavys konstatavo, jog šias paslaugas (visas ar jų dalį) užsakė būtent ieškovas, nors reikalavime pasiaiškinti (1 t., b.l. 88) ši aplinkybė nurodoma kaip nustatytas, neginčijamas faktas. Ieškovas, pateikdamas darbdaviui pasiaiškinimą (1 t.,b.l. 89) nurodė, kad bendrovei UAB ,,Kabrioletas“ asmeniškai nėra sumokėjęs nei lito, taip pat, kad sąskaitas gaudavo ir jas apmokėdavo įmonės buhalterija, o klausimą dėl šių paslaugų būtinumo sprendė ne jis (ieškovas), bet tuometė įmonės vadovybė. Paaiškinime taip pat nurodoma, jog kroviniai buvo pristatomi įmonės klientams, kad padalinio transporto resursų nepakakdavo kokybiškam ir savalaikiam prekių pristatymui užtikrinti. Taigi, šiame paaiškinime iš esmės nėra neigiama aplinkybė, jog įmonės chemijos padalinys, kuriam vadovavo ieškovas, tam tikrais atvejais užsakydavo transporto paslaugas (galimai- ir iš UAB ,,Kabrioletas“), tačiau paaiškinime taip pat nurodyta ir priežastis, dėl kurios ieškovas negali darbdaviui pateikti išsamesnės (tikslesnės) informacijos: dėl to, kad nuo 2009-02-10 faktiškai padaliniui nebevadovauja.

Darbdavys, gavęs tokio turinio paaiškinimą, turėjo galimybę, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, patikrinti, kiek kartų ir kas iš įmonės darbuotojų užsakė UAB ,,Kabrioletas“ paslaugas, kokiu pagrindu tai buvo daroma, kas sprendė dėl tokių paslaugų būtinumo bei jų apmokėjimo, jeigu būtų siekęs iš tiesų išsiaiškinti šias aplinkybes. Pažymėtina, kad jokio pirminio įrodymo, jog būtent ieškovo iniciatyva šios paslaugos buvo užsakomos, jas gavo būtent ieškovas, kad jis turėjo teisę nurodyti buhalterijai už jas apmokėti, darbdavys neturėjo nei reikalaudamas pasiaiškinimo, nei skirdamas nuobaudą, nei, pagaliau, toks įrodymas nebuvo pateiktas teismui. Atsakovas nurodo, esą jis vadovavosi buhalterės J. K. paaiškinimu, kad aptariamos sąskaitos buvo priskiriamos chemijos padaliniui. Tačiau kas, kokiu pagrindu jas priskyrė būtent šiam padaliniui, nebuvo nustatyta ir teisme taip pat nebuvo įrodyta. Be to, pažymėtina ir tai, jog drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo- ieškovui buvo paskirta 2009-04-24, kai tuo tarpu rašytinis J. K. paaiškinimas darbdaviui rašytas jau po nuobaudos paskyrimo- 2009-06-09 (1 t., b.l. 177), taigi, akivaizdu, jog darbdavys jį gavo ne iki skiriant nuobaudą ieškovui, taigi, ne jam aiškinantis nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bet vėliau. Dėl šios priežasties toks paaiškinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad darbdavys prieš skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą už konkretų pažeidimą, iš tiesų įsitikino tiek pažeidimo padarymo faktu, tiek aplinkybe, jog pažeidimą padarė būtent ieškovas. Dėl J. K. paaiškinimo įrodomosios reikšmės, nagrinėjant bylą teisme, pažymėtina, kad juo, kaip įrodymu Civilinio proceso kodekso 177 str. prasme negalima vadovautis, nes, minėta, jis nebuvo įrodymus sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą dėl tos priežasties, kad tuo metu jis apskritai neegzistavo; antra, toks raštas nėra rašytinis įrodymas Civilinio proceso kodekso 197 str. prasme, o remtis juo kaip liudytojos parodymu negalima dėl tos priežasties, kad J. K. nebuvo apklausta liudytoja teisme (Civilinio proceso kodekso 192 str.), o atsakovas, nagrinėjant bylą, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be liudytojos J. K. (2 t., b.l. 120), nors, minėta, drausminės nuobaudos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Tokiu būdu, rašytinis J. K. paaiškinimas, esantis byloje, nėra įrodinėjimo priemonė dėl tokio įrodymo neleistinumo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą darbo pareigų pažeidimą, kaip įrodymu rėmėsi teismo iniciatyva iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gauta sutartimi su UAB ,,Kabrioletas“ bei šios sutarties priedu (2 t., b.l. 104, 105). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl šių įrodymų neleistinumo. Visų pirma, pažymima, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šie įrodymai yra patvirtinti teismo (teisėjos Z. M. , kuri susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei padarė jų kopijas); antra, argumentą, esą teismas tai padarė neteisėtai, nes prokuroro lydraštyje buvo nurodyta, kad neleidžiama daryti bylos dokumentų kopijų (2 t., b.l. 103), paneigia teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog teismas gavo prokuroro leidimą padaryti būtent šių dokumentų kopijas. Tai, kad toks leidimas nebuvo gautas raštu ir jis neįdėtas į bylą, traktuotina kaip formalumas, nes visuomet yra galimybė patikrinti šią aplinkybę (ar atitinkamas leidimas buvo duotas). Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas užsakė atsakovo nurodomas paslaugas iš UAB ,,Kabrioletas“. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas, remiantis 2000-03-01 įsakymu turėjo įgalinimus UAB ,,Eksparas“ vardu sudaryti sutartis, jas pasirašyti (1 t., b.l. 213). Taigi, sutarties pasirašymo faktas, neįrodo ieškovo veiksmų neteisėtumo. Antra, akivaizdu, jog po šios sutarties pasirašymo, UAB ,,Eksparas“ buvo sudaręs kitą sutartį su UAB ,,Kabrioletas“ (2 t., b.l. 99). Ši sutartis buvo pateikta paties atsakovo (tai užfiksuota teismo posėdžio protokole- (2 t., b.l. 100-101) ir, nors joje nėra UAB ,,Eksparas“ darbuotojo parašo, akivaizdu, jog priedas Nr. 2 ,,paslaugų vežimo įkainiai“ (2 t., b.l. 105), beje, UAB ,,Eksparas“ vardu pasirašytas ne ieškovo, greičiau yra pastarosios sutarties, o ne ieškovo pasirašytosios, priedas. Tokia išvada daroma iš to, jog ieškovo pasirašytoje sutartyje apie jokį jos priedą nėra nurodoma, o paslaugų įkainiai nurodyti pačiame sutarties tekste (4 punktas) ir jie yra ženkliai mažesni už nurodytuosius priede Nr. 2, tuo tarpu atsakovo pateiktame sutarties variante įkainių nėra, jos 4 punkte nurodoma, kad jie patvirtinti šalių sutarties priede (tiesa, nurodyta, jog tai priedas Nr. 1). Bet kuriuo atveju, šios aplinkybės patvirtina ieškovo paaiškinime darbdaviui nurodomus faktus, kad dėl UAB ,,Kabrioletas“ paslaugų teikimo buvo sudaryta sutartis, kad tuomečiai įmonės vadovai žinojo apie šią sutartį, ji buvo vykdoma, nes po tam tikro sutarties galiojimo laiko ji buvo keičiama (koreguojami paslaugų įkainiai) ir ieškovas šiame procese bent jau asmeniškai, nebedalyvavo, nes, akivaizdu, jog pastarasis priedas pasirašytas ne jo.

Pastebėtina ir tai, kad UAB ,,Kabrioletas“ nei viename iš jo pateiktų atsakymų (2 t., b.l. 49, 97) nenurodė, kad paslaugas būtų užsakęs ieškovas. Priešingai, šiuose atsakymuose yra duomenys, jog sutartyje nebuvo nurodytas asmenų, turinčių teisę užsakinėti transporto paslaugas, sąrašas, taip pat, kad sąskaitos faktūros buvo siunčiamos paštu (kas paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes, esą sąskaitas buhalterijai pateikdavo ir nurodydavo apmokėti ieškovas) ir patvirtina liudytoja apklaustos I. P. , kuri įmonėje dirbo buhaltere ir vykdydavo vyr. buhalterės pavedimus bei ją pavaduodavo, parodymus, jog UAB ,,Kabrioletas“ sąskaitų- faktūrų originalus atsiųsdavo paštu (2 t., b.l. 71). Šios liudytojos parodymuose yra ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su UAB ,,Kabrioletas“ paslaugų gavimu, sąskaitų pateikimu bei jų apmokėjimu. Būtent, liudytoja I. P. nurodė, kad UAB ,,Kabrioletas“ paslaugomis naudojosi ne tik chemijos, bet ir plovimo priemonių padalinys; kad kiekvienu atveju, pervežant krovinius, prie kiekvienos sąskaitos- faktūros būdavo sutartis užsakymas, kad sąskaitos būdavo apmokamos tik suderinus su direktoriumi (tame tarpe- ir su V. J. ).

Šie byloje surinkti įrodymai suponuoja tokias išvadas: 1) byloje nėra įrodyta, kad UAB ,,Kabrioletas“ paslaugas visais atvejais užsakė ieškovas ar jo vadovaujamas padalinys; 2) nėra įrodyta, kad paslaugos realiai nebuvo atliktos ir jos nebuvo reikalingos bendrovės veiklos įgyvendinimui; 3) kad paslaugos buvo užsakomos ir apmokamos neteisėtai (nesant bendrovės vadovų sutikimo, be jų žinios).

Minėta, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tuo atveju, kai darbdavys suteikia teisę tam tikriems darbuotojams įmonės vardu gauti tam tikras paslaugas iš trečiųjų asmenų, tokių paslaugų gavimo pagrindai, tvarka turi būti aiškiai reglamentuoti įmonės vidaus teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju toks reglamentavimas įmonėje nustatytas nebuvo (bent jau atsakovas, kaip darbdavys, kurio pareiga yra užtikrinti tinkamą reglamentavimą, dokumentų tvarkymą, tokių įrodymų nepateikė), todėl netgi tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta aplinkybė, kad būtent ieškovas užsakinėjo UAB ,,Kabrioletas“ paslaugas, nesant vidinio reguliavimo, kokiais atvejais, kokiems poreikiams tokia paslauga gali būti užsakoma, ieškovo veiksmai negalėtų būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimas ar veika, turinti vagystės, turto pasisavinimo požymių. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo prašant, jam nebuvo pateiktos susipažinti vidaus darbo tvarkos taisyklės, motyvuojant tuo, jog su šiomis taisyklėmis jis esą yra supažindintas (b.l. 33), tačiau tokių įrodymų byloje nėra: atsakovas pateikė kopiją lapo (2 t., b.l. 16), kuris esą turėtų patvirtinti, kad O. K. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau ieškovo pasirašymo šiame lape data yra 2006-03-27, kai tuo tarpu pačios darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2007-01-02 (2 t., b.l. 11); akivaizdu, jog šis parašas negali patvirtinti aplinkybės dėl susipažinimo su taisyklėmis; tikėtina, jog šiuo parašu patvirtintas susipažinimo su padalinio vadovo pareiginiais nuostatais faktas, nes šie nuostatai buvo patvirtinti būtent 2006-03-27 (1 t., b.l. 194).

Žemesnės instancijos teismas

Nors byloje nėra tikslių duomenų, nuo kada V. J. yra UAB ,,Eksparas“ akcininkas ir generalinis direktorius, remiantis jo paties paaiškinimu, taip pat liudytojų parodymais- maždaug nuo 2008 m. balandžio mėnesio. Minėta, jog UAB ,,Kabrioletas“ sąskaitos, dėl kurių pretenzijos pareikštos ieškovui išrašytos tiek iki to laiko (2008 m. sausio- kovo mėnesiais), tiek ir po to (balandžio- rugsėjo mėnesiais). Remiantis liudytojos I. P. parodymais, V. J. , pradėjęs dirbti generaliniu direktoriumi, pats asmeniškai kontroliavo visų sąskaitų apmokėjimą. Tai reiškia, jog po 2008 m. balandžio mėnesio pateiktų sąskaitų pagrįstumą, paslaugų suteikimo faktą, jų užsakovus darbdavys turėjo galimybę patikrinti, gavęs sąskaitas, nes, remiantis UAB ,,Kabrioletas“ raštu teismui (2 t., b.l. 97) visi duomenys apie klientų užsakymus bendrovėje saugomi ne ilgiau kaip mėnesį.

Vertindama, kaip darbdavys aiškinosi šio jo nurodomo pažeidimo, taip pat kito pažeidimo, susijusio su kuro panaudojimo ataskaitos pateikimu, aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ieškovas, kaip darbuotojas, savo negalėjimą išsamiai pasiaiškinti dėl darbdavio nurodomų faktų bei negalėjimą pateikti išsamių darbdavio reikalaujamų duomenų grindė tuo, kad dėl jo perkėlimo į kitą darbo vietą (faktine prasme) bei negalėjimo naudotis kompiuteriu, kuriame buvo kaupiami duomenys apie padalinio bei jo, kaip padalinio vadovo, veiklą, jis atitinkamų duomenų (informacijos) neturi. Darbdavys, jeigu jis iš tiesų būtų siekęs išsiaiškinti drausminės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, turėjo visas galimybes leisti pasinaudoti ieškovui kompiuteriu ir gauti tuos duomenis, kurie galėtų būti reikšmingi tiek jam pasiaiškinant, tiek darbdaviui sprendžiant dėl pažeidimo padarymo fakto. Tačiau tokia galimybė ieškovui suteikta nebuvo, motyvuojant tuo, esą jis ištrynė iš kompiuterio visus duomenis, nors pats ieškovas šią aplinkybę kategoriškai neigia, nurodydamas, jog jis ištrynė tik savo asmeninius duomenis. Šią ieškovo nurodomą aplinkybę iš dalies patvirtina ir liudytojo V. J. parodymai (2 t., b.l. 76), kad baigus turto perdavimą, O. K. paprašė leisti ištrinti iš kompiuterio asmeninius duomenis ir kad jis juos trynė. Šis liudytojas nepatvirtino atsakovo nurodomos aplinkybės, esą ieškovas ištrynė visą kompiuteryje buvusią informaciją, o, kadangi perdavimo metu nebuvo užfiksuota, kokio turinio informacija po perdavimo liko kompiuteryje ir ar tokia apskritai liko, nėra pagrindo pripažinti įrodyta atsakovo nurodomą aplinkybę, esą visą informaciją iš kompiuterio ištrynė būtent ieškovas. Šios aplinkybės nepatvirtina ir kompiuterio duomenų atkūrimo aktas (1 t., b.l. 171-176), nes po to, kai ieškovas perdavė kabineto raktą darbdaviui, duomenis galėjo ištrinti kiti asmenys (akte nėra duomenų, kada atkurti failai buvo ištrinti).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovas pateikė tik duomenis apie atkurtų failų (bylų, katalogų) pavadinimus, (1 t., b.l. 172-176), tačiau jų turinys nėra atskleistas, todėl nėra galimybės įvertinti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jokių duomenų apie UAB ,,Kabrioletas“ paslaugų užsakymą, jų pagrįstumą bei kuro sunaudojimą 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais nebuvo rasta. Netgi priešingai, atkurtų bylų pavadinimai leidžia spręsti, jog ieškovas kaupė duomenis kompiuteryje apie kuro panaudojimą, taip pat ir kuro ataskaitas, nors atsakovas ir įrodinėja, kad ataskaitos buvo pildomos tik ranka ir laikomos automobilyje. Kai kurie teisme apklausti liudytojai patvirtino duomenis apie kuro sąnaudas, patirtas išlaidas rašę ranka (kaip antai- V. M. - 2 t., b.l. 75, iš dalies- S. L. - 2 t., b.l. 74 ir L. D. - 2 t., b.l. 72), tačiau pastarieji du nurodė ataskaitų apskritai nepildydavę, pildydavę tik kelionės lapą arba pateikdavę buhalterijai čekius už kurą), tik liudytojas V. M. nurodė gale mėnesio darydavęs ataskaitas (tačiau, pažymėtina, kad nenurodė, ar tos ataskaitos buvo rašomos ranka, ar spausdinamos kompiuteriu), taigi, nėra įrodyta ir atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jokių duomenų apie kuro panaudojimą ieškovas darbo kompiuteryje negalėjo turėti ir kad jie nebuvo rasti, atkūrus kompiuterio duomenis.

Esant tokioms aplinkybėms, drausminės nuobaudos skyrimas už tai, kad ieškovas nepateikė kuro panaudojimo ataskaitos už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius, negali būti pripažįstamas pagrįstu. Visų pirma, dėl to, jog nėra paneigti ieškovo paaiškinimai, kad ataskaitą už 2009 m. sausio mėnesį ieškovas pateikė, tačiau dėl to, kad darbdavys nebuvo nustatęs (reglamentavęs) tvarkos, kad ataskaitų pateikimas būtų registruojamas, darbuotojas, pateikęs tokią ataskaitą, gautų tai patvirtinantį įrodymą, jis šios aplinkybės įrodyti negali; galimybė pasinaudoti duomenimis kompiuteryje (nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys jame realiai buvo, ar jų nebuvo), ieškovui suteikta nebuvo, o darbo pareigų pažeidimo padarymo faktą bei pagrindą pažeidimą kvalifikuoti šiurkščiu, minėta, turi įrodyti darbdavys (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Kolegija apstebi, jog aplinkybę, kad darbuotojas, pateikęs ataskaitas apie kuro sunaudojimą, negaudavo ataskaitos pateikimą patvirtinančio įrodymo, patvirtino ir liudytoja I. P. , taigi, darbuotojas, esant tokioms aplinkybėms, neturi galimybės įrodyti, kad jis atitinkamą dokumentą pateikė, nors savo paaiškinime darbdaviui tokią aplinkybę jis buvo nurodęs (1 t., b.l. 98), vadinasi, darbdavys turi įrodyti, jog darbuotojas atitinkamos ataskaitos nėra pateikęs, tačiau be atsakovo atstovo paaiškinimų, jo rašytų reikalavimų pasiaiškinti, jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, t.y. darbdavys neįrodė, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą (nepateikė ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį) ir kad ataskaitos už 2009 m. vasario mėnesį panaudotą kurą nepateikė dėl savo kaltės, o ne dėl to, kad darbdavys savo veiksmais eliminavo jo galimybę tokią ataskaitą pateikti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, kad drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo- atsakovas ieškovui paskyrė teisėtai, t.y. kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, kuriuos yra pagrindas traktuoti kaip veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius (Civilinio proceso kodekso 178 str.), todėl teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pažinimo neteisėtu (taip pat ir kiti su šiuo susiję reikalavimai), naikintinas, priimant šioje dalyje naują sprendimą- ieškinį tenkinant (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Nepripažįstamas pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo pateiktas garso įrašas nėra leistinas įrodymas. Remiantis CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-302/2010;2010 m. spalio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju garso įrašą laikyti neleistinu įrodymu nėra pagrindo, kadangi šis įrašas buvo daromas ne privačioje aplinkoje, jame buvo fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o susiję su ieškovo darbu, be to, šie įrašai buvo daryti, ieškovui siekiant fiksuoti jo darbo teisių pažeidimus.

Teisėjų kolegija pastebi, jog nors garso įraše nėra užfiksuota duomenų, kurie tiesiogiai patvirtina ar paneigia aplinkybes dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo (neteisėtumo), iš pateiktų garso įrašų turinio galima spręsti, kad darbdavys darė spaudimą darbuotojui, nepriiminėjo jo prašymų, pateiktus plėšė ir metė į šiukšlių dėžę ir pan. (pastaroji aplinkybė patvirtina, jog įmonėje gaunami dokumentai ne tik kad nebuvo registruojami; jie tiesiog buvo išmetami arba nepriimami, o tai vėlgi sudaro pagrindą abejoti atsakovo argumentais, pavyzdžiui, kad kuro ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį ieškovas nepateikė).

Nustačius, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ataskaita 2009 m. sausio mėnesį už kuro panaudojimą nebuvo apteikta, o už 2009 m. vasario mėnesį buvo nepateikta dėl ieškovo kaltės, pripažįstama, kad darbdavys už kurą sunaudotą sumą 1039,70 Lt 2009-04-08 įsakymu (1 t., b.l. 113 ) iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiavo nepagrįstai ir, atitinkamai, šis įsakymas naikintinas, priteisiant ieškovui išskaičiuotą sumą iš atsakovo.

Ieškovas prašo jo atžvilgiu taikyti ne DK 297 str. 3 d. numatytą jo teisių gynimo būdą, t.y. ne grąžinti jį į darbą, o taikant alternatyvų, numatytą to paties straipsnio 4 d. numatytą teisų gynimo būdą, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 str. 4 d.).

Ieškovas dirbo pas atsakovą įmonėje nuo 1998 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. įskaitytinai, t.y. 125 mėnesius, taigi, remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu jam priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (3300 Lt x 5 mėn.- 16500 Lt). Nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas nedirbo 26 mėnesius ir 18 dienų (iš jų- 12 darbo dienų, kas aktualu priteisiant VDU už priverstinės pravaikštos laiką). Remiantis į bylą atsakovo pateiktu paskaičiavimu (1 t., b.l. 160) bei įsakymu (1 t., b.l. 212), ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 3300 Lt, (atitinkamai vienos darbo dienos- 150 Lt) Tokiu būdu, ieškovui turėtų būti priteista 87600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (3300x26 + 150x12) ir 16500 Lt išeitinės išmokos.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Darbo kodekso 297 str. 4 d. normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad aptariama DK 297 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 konstatavo, kad DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti, taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisės principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės normas yra grindžiamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo dalių suderinamumą DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą. DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis. Aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas ( DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis“ byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti dėl priteistinos kompensacijos dydžio mažinimo, kadangi darbuotojas buvo atleistas tokiu pagrindu, kuris, minėta, buvo realia kliūtimi jam konkuruoti darbo rinkoje, be to, atleidimo iš darbo aplinkybės liudija, kad darbdavys sąmoningai siekė pažeisti darbuotojo teises.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais tik ieškovo argumentus, esą jam neteisingai buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat, priteisiant išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, šios sumos priteisiamos, neatskaičius privalomųjų mokėjimų į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus, kadangi šių mokėjimų apskaičiavimas, jų sumokėjimas yra su darbo santykiais susijusias išmokas mokančio subjekto, o ne teismo, pareiga, tuo tarpu priteisiant atitinkamas sumas ieškovui, sumažintas mokėtinų į biudžetus įmokų sumomis, šios įmokos biudžetams liktų nesumokėtos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo bei teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir jo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus tuo aspektu, kad pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą darbuotojui yra konkretus jo darbo teisių pažeidimas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, iš esmės atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismo sprendime jokio konkretaus ieškovo darbo teisių pažeidimo nekonstatavo. Teismo nurodytas pagrindas- darbdavio atstovų nepagarbus, grubus elgesys ieškovo atžvilgiu- negalėtų būti vertinamas kaip jo darbo teisių pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą neturtinei žalai atlyginti.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pripažįstant, kad darbdavys darbo sutartį su ieškovu nutraukė nepagrįstai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinęs faktų, aplinkybių, priešingai, faktus rinkęs, juos vertinęs tendencingai, siekdamas apkaltinti ieškovą, netgi po nuobaudos paskyrimo mėgindamas rinkti įrodymus, kurie esą leistų pateisinti nuobaudos paskyrimą (kaip antai- jau minėtas J. K. paaiškinimas, gautas 2009 m. birželio mėnesį); kad darbdavys darbuotoją atleido itin kompromituojančiu pagrindu, kuris objektyviai apsunkino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje; kad darbdavys nesudarė galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus, konstatuojama, jog tokio pobūdžio ieškovo darbo teisių pažeidimas sudaro teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą (Darbo kodekso 248 str. 1 d. 4 p.).

Pasisakydama dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso 6.250 str. įtvirtinti kriterijai daugeliu atvejų yra itin subjektyvaus pobūdžio, todėl jų vertinimas pinigine išraiška galimas tik lyginamuoju aspektu, atsižvelgiant į teismų praktiką tiek darbo ginčų bylose, tiek kitose bylose, kada priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (padarytos nusikaltimu, sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovui buvo nepagrįstai paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo, be to, vienu iš labiausiai neigiamą požiūrį sukeliančių, kompromituojančių pagrindų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis- 6000 Lt yra adekvatus darbdavio padarytam pažeidimui ir kartu yra pakankamas, kompensuoti dėl to ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kita (turint galvoje, kad darbuotojo pažeista teisė atkuriama, taip pat ir panaikinant neteisėtą darbdavio įsakymą bei priteisiant piniginę kompensacija už visą laiką, kurį neteisėtai atleistas darbuotojas nedirbo), bei tuo pačiu, nesudaranti prielaidų darbuotojui nepagrįstai pasipelnyti darbdavio sąskaita.

Todėl apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas neturtinės (taip pat ir turtinės) žalos atlyginimas, iš esmės palieka nepakeistą, keisdama šios žalos priteisimo motyvus (teisnius argumentus).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, ieškinį patenkinus, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p., 93, 96 str.): 136,80 Lt už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.) bei 3 procentų dydžio nuo priteistos piniginių reikalavimų sumos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p.)- 3334,13 Lt, iš viso- 3470,93 Lt.

Taip pat, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra patenkinti (priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis bei nepatenkinti nedidelių sumų piniginio pobūdžio reikalavimai sudaro pagrindą laikyti, jog patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų), tokiomis proporcijomis paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui priteisiama iš atsakovo 90 procentų atstovavimo išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atsakovui atlyginama 10 procentų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas. Tokiu būdu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme 2800 (2 t., b.l. 119) ir 2400 Lt apeliacinės instancijos teisme (pateiktas pinigų priėmimo kvitas), iš viso 5200 Lt, nustačius 90 procentų patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją sudaro 4680 Lt. Atsakovo patirtos pirmosios instancijos teisme išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1050 Lt + 2450 Lt (2 t., b.l. 50-51-52), iš viso 3500 Lt, nustačius 10 procentų atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, sudaro 350 Lt. Teismas bylinėjimosi išlaidų dalyje atlieka tarpusavio reikalavimų užskaitymą, siekiant išvengti papildomų išlaidų išieškojimo procese ir galutinai nustato ieškovui iš atsakovo priteistiną atstovavimo išlaidų sumą- 4330 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p, 92, 96 str.) – 32,15 Lt už pirmąją instanciją ir 8,70 Lt- už apeliacinę instanciją, iš viso- 40,85 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.

O. K. ieškinį, pareikštą atsakovui UAB ,,Eksparas“ patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo UAB ,,Eksparas“ generalinio direktoriaus 2009-04-24 įsakymą dėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo- skyrimo ieškovui O. K. , pripažinti, kad ieškovas O. K. iš darbo UAB ,,Eksparas“ atleistas neteisėtai ir laikyti, kad darbo sutartis tarp O. K. ir UAB ,,Eksparas“ nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. liepos 12 d.

Panaikinti UAB ,,Eksparas“ generalinio direktoriaus 2009-04-08 įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio 1037,70 Lt ir priteisti ieškovui O. K. iš atsakovo UAB ,,Eksparas“ 1037,70 Lt nesumokėto darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovui O. K. iš atsakovo UAB ,,Eksparas“ 16500 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-04-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-07-12)- 87600 Lt, nurodant, jog šios sumos priteisiamos, neatskaičius privalomųjų mokėjimų į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus.

Teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovui O. K. iš atsakovo UAB ,,Eksparas“ priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 174,99 Lt turtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tokiu būdu: priteisti iš atsakovo UAB ,,Eksparas“ į valstybės biudžetą 3470,93 Lt žyminio mokesčio ir 40,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Priteisti ieškovui O. K. iš atsakovo UAB ,,Eksparas“ 4330 Lt. atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski