Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-7965-1067/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-22
Bylos Nr.: e2-7965-1067/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-06-3-01510-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, A. P., J. P.
Trečiasis asmuo: mažoji bendrija „Danės architektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Vykintas Zulonas, Sigita Galbuogienė, Gintaras Aleknavičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7965-1067/2019Teisminio proceso Nr. 3-06-3-01510-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovų A. P. ir J. P. atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. P. ir J. P., tretieji asmenys mažoji bendrija „Danės architektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo: atkurti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus ir uždrausti atsakovams A. P. ir J. P. be ieškovės leidimo (sutikimo) neatlygintinai naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini) gatve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš atsakovų A. P. ir J. P. ieškovei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovams per tris mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą nutraukė, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams J. P. ir A. P. 3557,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nesutikdama su minėtu sprendimu apskundė jį Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-527-730/2019 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. patikslintu ieškiniu patikslino keliamus reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo:

1. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

2. Įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies besiribojančios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo: atstatyti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovo ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus.

3. Uždrausti atsakovams A. P. ir J. P. be ieškovo UAB „Lazija“ leidimo (sutikimo) įsirengti įvažiavimą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos - (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Iš atsakovų A. P. ir J. P. ieškovės UAB „Lazija“ naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakovui A. P. išdavė leidimą statyti naują statinį - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, statybą leidžiančio dokumento savivaldybė pagal pateiktą statinio projektą neturėjo teisės išduoti, kadangi su prašymu nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas neatitiko detaliojo plano sprendinių ir kitų privalomų reikalavimų. Ieškovės vertinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija privalėjo atkreipti dėmesį ir vertini tai, kad pagal sklypų pertvarkymo projektą (patvirtintą 2017 m. sausio 6 d. įsakymu) buvo numatyta tik galimybė iš ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) g. patekti į atsakovams priklausantį sklypą, (duomenys neskelbtini), dar 2003 m. administraciniu aktu nustatytu kelio servitutu. Tačiau nei sklypo plane, nei (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniuose matavimuose (kadastrinių duomenų byloje) toje vietoje nebuvo pažymėtas suformuotas įvažiavimas, toje atkarpoje buvo pastatyta medinė tvora, tiesioginio įvažiavimo nebuvo, buvo tik privažiavimas. Taigi iš esmės kelio servitutas suteikė teisę privažiuoti prie atsakovams priklausančio sklypo, tačiau galimybės tiesiogiai įvažiuoti ne, nes toje atkarpoje įvažiavimo faktiškai nebuvo. Turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad statinio projektiniuose pasiūlymuose ir projekte nurodytas įvažiavimas pažymėtas kaip jau esamos (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, tačiau ne kaip projektuojamas ir planuojamas įrengti. Skirtumas tarp žemės sklypo plane esančio žymėjimo (patekimo vietos) ir projektiniuose pasiūlymuose atvaizduotos esamos situacijos akivaizdus, todėl savivaldybė, matydama neatitikimus, turėjo įsitikinti, ar įvažiavimas tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovams priklausantį sklypą faktiškai egzistuoja ar jis tik planuojamas įrengti. Savivaldybei turint duomenų, kad sklypas - gatvė, per kurią bus tiesiamas įvažiavimas, priklauso ieškovei UAB „Lazija“, turėjo įsitikinti ar tie žemės darbai suderinti su gatvės, žemės sklypo savininku, tačiau, akivaizdu, to nepadarė. To reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 27 straipsnio 5 dalis: „5. Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai, tarp kurių: 6) žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius); (...).“ Pagal STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra. „54. Žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik: 54.1. statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškus sutikimus - vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje; 54.2. statytojui (užsakovui) gavus kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštišką sutikimą - vykdant žemės darbus kelio (gatvės) juostoje.“ Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymo) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „1. Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.“ Mano, kad šie privalomi reikalavimai buvo pažeisti. Tuo labiau, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybė iš esmės pakeitė savo poziciją, kurią ieškovei buvo išdėsčiusi dar 2017 m. birželio mėn. 28 d. rašte. Ieškovė pateikusi fotonuotraukas (2017 m. liepos mėn.) nurodė, kad statybos - žemės darbus ieškovei priklausančiame žemės sklype, atsakovai vykdė dar neturėdami statybą leidžiančio dokumento. Dėl galimos savavališkos statybos, savivaldybė, prieš išduodama ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, privalėjo išsiaiškinti, tačiau to nepadarė. Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalyje (2017 m. rugsėjo 1 d. redakcija) įtvirtinta: „18. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.“ Pažymėjo, kad statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir prisijungimo sąlygomis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta, jog prisijungimo sąlygos - statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Aiškindamas šios nuostatos turinį bei spręsdamas byloje klausimą, kada pasirinkimo teisė gali būti realizuota, Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog čia statytojo (užsakovo) teisė pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, yra sąlygojama dviejų alternatyvių aplinkybių: pirma, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus; antra, jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. UAB „Lazija“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išduotą statybos leidimą vykdomi statybos darbai, prisijungiama prie UAB „Lazija“ nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų - (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovė nurodo, kad byloje pateiktas 2018 m. sausio 9 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra įrengtas įvažiavimas iš UAB „Lazija“ priklausančio žemės sklypo - gatvės. Taip pat matyti, kad gatvės apsaugos zonoje įrengtas naujas nuotekų šulinys. Taigi, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti gautas UAB „Lazija“ sutikimas ne tik dėl prisijungimo prie lietaus nuotekų tinklų, bet ir dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. įrengimo, taip pat dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo statybai, tačiau tas nebuvo padaryta. Savivaldybė, manytina, neturėjo pagrindo išduoti statybą leidžiančio dokumento pagal projektą, kuriame teoriškai nenumatytas įvažiavimo įrengimas, tačiau pagal faktą jis būtinas ir projekte yra pažymėta įvažiavimo į sklypą vieta, suprojektuota trijų automobilių stovėjimo aikštelė, garažas. Taip pat projektiniuose pasiūlymuose ir 2017 m. sausio 6 d. žemės sklypo projekte buvo numatyta jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau leidimas išduotas statyti vietinius nuotekų surinkimo tinklus. Toks leidimas taip pat neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkto reikalavimų. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad „Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. 13. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti.“ Teritorijų planavimo dokumente, patvirtiname 2017 m. sausio 6 d. įsakymu, tiesti vietinius komunalinius tinklus nenumatyta, todėl statytojas turėjo pasirinkti naudojimąsi kitais komunaliniais tinklais. Taip pat minėto įsakymo aiškinamajame rašte 4 dalyje buvo nurodyta, kad „Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą planuojama teritorija patenka į gyvenamosios paskirties objektų teritoriją, kurio sprendiniams taryba pritarė 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio Tarybos sprendimo, kuris jau formuojant sklypą (duomenys neskelbtini) g., buvo įgyvendintas, tekstinių sprendinių 9.2.2. punktu buvo nuspręsta „Nutiesti ūkio nuotekų tinklus su reikiama įranga (nuotekų siurblinėms) naujai užstatytuose ir statomuose kvartaluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse.“ Statinio projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad planuojama jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau atsakovas, išduodamas statybos leidimą dėl nuotekų tinklų pagal šiuos projektinius pasiūlymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad ne visi tinklai, prie kurių turėtų jungtis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), priklauso savivaldybei, dalis jų priklauso UAB „Lazija“. Ieškovei priklauso lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), einantys ir per (duomenys neskelbtini) g., kurie priskirtini nuotekų šalinimo tinklams. Be to, Savivaldybė manytina, be jokio pagrindo išdavė leidimą statyti ir vietinius nuotekų surinkimo tinklus, kai teritorijų planavimo dokumentuose statytojo teisė pasirinkti nenumatyta. Kaip jau minėta, 2007 m. balandžio 5 d. Taryba nusprendė nutiesti centralizuotus nuotekų tinklus ir tai buvo įgyvendinta, toje teritorijoje nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, įskaitant ir lietaus nuotekų, prie kurių gyventojai jungėsi ir turėtų jungtis. Tokiu būdu, manytina, neteisėtai ir be pagrindo buvo išvengta būtinumo gauti tinklų savininko - UAB „Lazija“ sutikimą. Ieškovė mano, kad Teismas, nustatęs teisės aktų pažeidimus išduodant statybos leidimą, turi pripažinti jį negaliojančiu ir vienu ar kitu būdu privalo išspręsti administraciniu aktu sukeltų pasekmių panaikinimo klausimą. Pažymėjo, jog į bylą pateikti ieškovės 2017 m. fotonuotraukose ir 2018 m. sausio mėn. 9 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. užfiksuotas suformuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); konstatavo, kad nuimtas viršutinis žemės sluoksnis su žole, išardyta tvora, ėjusi skersai suformuoto įvažiavimo, nugriauti ir į šiukšlių krūvą sumesti komunikacijų ženklų stovai su lentelėmis, suguldyti kelio bortai, užfiksuotas šulinys, esantis naujai suformuotame įvažiavime. Antstolė taip pat konstatavo, kad naujai suformuotu įvažiavimu, faktinių aplinkybių konstatavimo metu niekas nesinaudojo, bet sprendžiant iš sunkiasvorės technikos vėžių ir išmuštų duobių, akivaizdu, kad juo buvo naudojamasi statybai vystyti. Tokie atsakovų veiksmai, ieškovės vertinimu, yra neteisėti ir pažeidžiantys ne tik imperatyvius įstatymo reikalavimus, bet ir ieškovės nuosavybės teises, blogina ieškovės nuosavybės būklę. Dėl aukščiau aptartų atsakovų savavališkų veiksmų kenčia ieškovės nuosavybė, kadangi jos būklė suprastėjo ir toliau prastėja, naudojantis įvažiavimu (duomenys neskelbtini) g. apsaugos juostoje, važinėjant stambiagabaritėms transporto priemonėms, vykdant statybos darbus. Be to, visi įvažiavimai į privačius sklypus, sudarančius kvartalą, suformuotą 2003 m. detaliuoju planu, iš (duomenys neskelbtini) g. yra kadastruoti kaip sudėtinė (duomenys neskelbtini) g. dalis, gatvės elementas, ir jie nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovei UAB „Lazija“. Atsakovai be ieškovės sutikimo įrengdami įvažiavimą pakeitė (duomenys neskelbtini) g. kadastrinius duomenis. Faktinė situacija, atsakovams įrengus įvažiavimą pasikeitė, pasikeitė kadastriniai (duomenys neskelbtini) gatvės duomenys, dėl to bus būtina juos tikslinti. Toje vietoje, kur įrengtas įvažiavimas, aplink gatvę nebuvo įrengtų net šaligatvių, nes už medinės tvoros jau esantys sklypai nebepriklausė kvartalui, ten buvo pasodinta veja, augo medžiai. Įsirengus įvažiavimą, buvo pakeistas ir ieškovei priklausančio žemės sklypo sutvarkymo planas. Toje dalyje atsirado važiuojamoji dalis. Ir visai tai buvo atlikta be suderinimo su ieškove - žemes sklypo ir gatvės savininke. Tokiu būdu, nesikreipus į ieškovę ir neatlygintinai be jos sutikimo naudojantis jos nuosavybe, ieškovė negauna jokio atlygio ir jokių išlaidų kompensavimo už savo nuosavybės papildomą suvaržymą, bloginimą, kadangi akivaizdu, jog dėl tokio atsakovų veikimo, padidėjo (duomenys neskelbtini) gatvės apkrova, kas lemia didesnį ir greitesnį gatvės nusidėvėjimą, taip pat dalis gatvės apsaugos zonos neteko žolės, kurią atsodinti/apželdinti reikalingos papildomos išlaidos. Pagal ieškovę, aukščiau išvardintos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovų veiksmų (įvažiavimo į sklypą įsirengimo, dalies žemės sklypo paviršiaus nukasimo, dalies tvoros nugriovimo, gatvės bortelių išardymo, komunikacijų ženklų stovų nugriovimo, neatlygintino naudojimosi privačiame sklype esančia gatve) yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės, todėl ieškovė turi teisę ir pagrindą reikalauti pašalinti šiuos pažeidimus, atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį ir patekimui į sklypą (duomenys neskelbtini) g. 3 uždrausti atsakovams be ieškovės leidimo įsirengti įvažiavimą ir juo naudotis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais ieškinyje. Papildomai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti ne tik iš atsakovų A. P. ir J. P., bet ir iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Prašo teismo įvertinti kiekvieno iš atsakovų veiksmus, padalinti proporcingai patirtas bylinėjimosi išlaidas visiems atsakovams.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, ir nurodė, jog prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą vieno buto gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), išvardintų statinių sąraše nėra nurodytas įvažiavimas, todėl šio inžinerinio statinio įrengimui statybos leidimas išduotas net ir nebuvo. Dėl šios priežasties nesutinka su ieškovės teiginiais, kad Statybos leidimas yra naikintinas dėl to, kad yra nesuprojektuotas, bet įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad įvažiavimas į sklypą yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio įrengimui, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatomis, statybos leidimas nėra privalomas. Todėl Statybos leidimas negali būti naikinamas dėl to, kad jame nespręsta dėl įvažiavimo į sklypą. Dėl statybą leidžiančio dokumento įvažiavimui į ginčo sklypą į savivaldybės administraciją net nebuvo kreiptasi. Ir svarbiausia tai, jog dėl tokios statinio statybos į savivaldybės administraciją kreiptis net ir nereikia, nes tai I grupės nesudėtingas statinys dėl jo užimamo ploto. Techninio projekto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau - Projektas) teikimo statybos leidimui gauti metu nebuvo projektuojamas prisijungimas prie centralizuotų lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Todėl tinklų savininko sutikimas Statybos leidimo išdavimo metu nėra reikalingas. Statytojas pats sprendžia kokiu būdu bus surenkamos ir šalinamos lietaus nuotekos. Be to, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.2. punkto nuostatomis, statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas gatvių raudonosiose linijose, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. Ir negana to, yra net ir servitutas nustatytas, kurio teisėtumo ieškiniu nėra bandoma kvestionuoti. Jei ieškovė inicijuotų bylą dėl ginčo servituto panaikinimo ir ją laimėtų, tuomet būtų galima apeliuoti į tai, kad nebuvo gautas ieškovės sutikimas. Nurodo, kad 2017 m. sausio 6 d. patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, numatyta prisijungimo prie esamos susisiekimo sistemos galimybė patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 42 punktas numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose“ patvirtino aprašo 16.3. punktas nurodo, kad „prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas.“ Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausančiame žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) yra numatyti kelio servitutai. Tai aiškiai matyti iš ieškovės pateikto šio žemės sklypo nekilnojamojo turto registrų išrašo 6.5 punkto duomenų. Servitutas nustatytas dar 2003 m. liepos 4 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (teisė praeiti, pravažiuoti). Jame aiškiai nurodoma, jog nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai pagal priedą (priede 95 pozicija). Priedo 95 pozicijoje nurodoma, kad ieškovės žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė tiesti ir remontuoti inžinerines komunikacijas, praeiti, pravažiuoti. Šis servitutas nustatytas įgyvendinant ieškovės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, patvirtintus 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas taip pat pačio ieškovo žemės sklypo detalusis planas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie šio servituto egzistavimą ieškovei atsakovas buvo nurodęs net ir 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atkreipiant dėmesį, jog servitutas nustatytas suformuotoms gatvėms (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvei) pagal 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas pačios ieškovės žemės sklypo detalusis planas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi esant 2003 m. liepos 4 d. įsakymu nustatytam servitutui, 2017 m. sausio 6 d. patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) numatant prisijungimo prie esamos susisiekimo sistemos galimybę patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę kelti klausimo dėl statybos leidimo panaikinimo nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, atsakovė neturėjo jokio įstatyminio pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą atsakovams P., laikėsi visų įstatymuose numatytų procedūrų, todėl mano, jog ieškovės prašymas panaikinti išduotą statybos leidimą yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovai J. P. ir A. P. pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ieškovės į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo naudojimo būdą yra skirtas inžinerinei infrastruktūrai. Būtent dėl to visą šio žemės sklypo plotą užima tik susisiekimo komunikacijos, t. y. šiame sklype esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos. Iš to paties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (6.5 - 6.7 punktai) matyti, kad 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatyti: (1) kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti), (2) servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas bei (3) servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (6.5 - 6.7 punktai) 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų servitutų plotai ieškovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išskirti, kas reiškia, kad servitutai yra nustatyti visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui. 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytos žemės sklypų specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai, priede (95 pozicija) taip pat numatyta, kad servitutai tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas, praeiti bei pravažiuoti yra nustatomi visam 2,5753 ha ploto žemės sklypui (tuo metu šis sklypas priklausė R. B.). Toks servitutų nustatymo principas yra visiškai suprantamas, kadangi šiame sklype buvo išimtinai numatyta tiesti tik susisiekimo komunikacijas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves), todėl būtų buvę neracionalu nustatyti siauresnės apimties servitutus. Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja CK. CK 4.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Kaip matyti iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, jokių naudojimosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis apribojimų numatyta nėra. 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant servitutus ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo nustatyta nei išimčių dėl asmenų, kurie turi teisę šiais servitutais pasinaudoti, nei konkrečių naudojimosi šiais servitutais tikslų. Vadinasi, tiek ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vietinės reikšmės viešuoju keliu), turi teise naudotis visi asmenys, t. y.: bet kas turi teisę eiti ir pravažiuoti šiuo žemės sklypu bei jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis, nesvarbu, ar šie asmenys eina, praeina, įeina, išeina, pravažiuoja, privažiuoja, įvažiuoja, išvažiuoja ar dar kokiu kitu būdu naudojasi minėtais objektais. Atsakovų nuomone, išdėstyti argumentai yra aktualūs ne tik atsikertant į antrąjį kartą patikslinto ieškinio I punkte išdėstytus argumentus, bet aiškiai patvirtina antrąjį kartą patikslinto ieškinio X punkte išdėstytų deklaratyvių ieškovės samprotavimų apie galimai siauresnį 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto turinį nepagrįstumą. Atsakovai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, dėl galiojančių servitutų savaime turėjo ir tebeturi teisę naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančia (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesvarbu, kokiu tikslu jie šiais servitutais besinaudotų. Kol 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti servitutai yra galiojantys, jokie ieškovės leidimai ar sutikimai naudotis minėtais ieškovei priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais nebuvo ir nėra reikalingi. Kitaip tariant, jei visiems asmenims yra suteikta daiktinė teisė (servitutas) eiti ir pravažiuoti ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotis šiame sklype esančiomis susisiekimo komunikacijomis, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šia daiktine teise gali naudotis visi suinteresuoti asmenys, o ypatingai – atsakovai P., kadangi jokio kito būdo įvažiuoti į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovai neturi. Ieškovė jai priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų neginčijo, todėl nesvarbu, ar atsakovai ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoja patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar šiaip važiuoja minėta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, atsakovai gali naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl teisėtai nustatytų galiojančių viešame registre įregistruotų servitutų. Tuo tarpu bet koks draudimas atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikštų teisėtai nustatytų galiojančių viešame registre įregistruotų servitutų paneigimą. Kol 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas yra galiojantis, ieškovė jai priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų neginčijo, jokie papildomi ieškovės leidimai ar sutikimai tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ieškovei priklausančiame žemės sklype ir įsirengti įvažiavimą į atsakovams priklausantį žemės sklypą nebuvo reikalingi. Be to, kaip jau minėta, atsakovai neturi jokio kito būdo patekti (įvažiuoti) į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaip tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėto įvažiavimo įrengimas atsakovams buvo objektyviai būtinas. Tai, kad atsakovai turi teisę naudotis pėsčiųjų tako servitutu per kaimyninį žemės sklypą ir tokiu būdu pėsčiomis iš kitos gatvės patekti į savo sklypą, niekaip nekeičia tos situacijos, kad įvažiavimas į atsakovų sklypą yra vienintelis - tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai taip pat mano, kad ieškovės ginčijamas 2017 m. spalio 13 d. leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas be ieškovės kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančių susisiekimo komunikacijų - (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimo yra teisėtas dėl minėtų 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šiam sklypui nustatytų servitutų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu nustatytų sprendinių. Minėtų individualaus taikymo teisės aktų sprendinių galiojimas bei atsakovų veiksmai įgyvendinant šiais teisės aktais patvirtintus sprendinius jokiu būdu negali būti laikomi neteisėtais, pažeidžiančiais ieškovės nuosavybės teisę ir pan. Taigi, aptariamu atveju akivaizdu, kad įvažiavimą į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai turėjo teisę suprojektuoti ir įsirengti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prisijungti prie buitinių nuotekų tinklų, esančių tame pačiame sklype, be jokių ieškovės sutikimų, leidimų ar papildomų servitutų. Todėl 2017 m. spalio 13 d. leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teisėtai ir nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Dėl ieškovės nurodomų reikalavimų ir argumentų dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovai mano, kad ieškovės teiginiai jog padidėjo (duomenys neskelbtini) gatvės apkrova, kas lemia didesnį ir greitesnį gatvės nusidėvėjimą, taip pat dalis gatvės apsaugos zonos neteko žolės, kurią atsodinti/apželdinti bus reikalingos papildomos išlaidos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, o tik 2018 m. sausio 9 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytomis prielaidomis. Akivaizdu, kad vien tik pagal vėžes ir tariamai išmuštas duobes nėra jokio pagrindo spręsti apie tai, kokia, kokių „gabaritų“ ir kokio svorio „technika“ važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, kadangi pati antstolė nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu naujai suformuotu įvažiavimu niekas nesinaudojo. Kita vertus, jau minėta, kad visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, todėl (duomenys neskelbtini) gatve naudojasi visi iš devyniasdešimt penkių sklypų suformuoto gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai ir jų svečiai, todėl visiškai natūralu, kad gatvės danga nuo jos įrengimo 2006 - 2007 m. yra suprastėjusi, o visiškai netvarkyta kvartalą juosianti medinė tvora jau baigia išgriūti. Tačiau niekas iš šių kvartalo gyventojų niekuomet nėra mokėjęs ieškovei jokių kompensacijų už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) ar kitomis ieškovei priklausančiomis kvartalo gatvėmis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o jei ir mokėjo, tai tokiems mokėjimams nebuvo jokio teisėto pagrindo, kadangi dėl nustatytų servitutų visi asmenys turi teisę šiomis gatvėmis naudotis neatlygintinai. Atsakovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikro žemės sklypo ir/ar statinio savininkas, reikšdamas negatorinį reikalavimą, faktiškai gina savo privatų interesą - netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Todėl grįsdamas savo negatorinį reikalavimą ir įgyvendindamas šį privatų interesą, žemės sklypo ir/ar statinio savininkas turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Svarbu pažymėti, kad įvažiavimo į atsakovų sklypą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas, taip pat prisijungimas prie ieškovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių buitinių nuotekų tinklų, nedaro ir negali daryli jokio neigiamo poveikio ieškovės, kaip minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkės interesams. Nors žemės sklypas ir (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso ieškovei, tai nėra išskirtinai privataus naudojimo objektai. Tai yra absoliučiai servitutiniai daiktai, skirti neapibrėžto rato asmenų poreikiams tenkinti - eiti, važiuoti, tiesti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas. Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra skirtas išimtinai inžinerinei infrastruktūrai, jame negalima statyti nieko kito, išskyrus susisiekimo ar kitas inžinerines komunikacijas. Todėl atsakovų įrengtas įvažiavimas ir nutiesti buitinių nuotekų tinklai pilnai atitinka ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtį ir niekaip negali pabloginti naudojimosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve sąlygų. Taigi, net tuo atveju, jei būtų konstatuotas formalus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo dėl trukdymo jai naudotis savo nuosavybe ir/ar dėl sukelto neigiamo poveikio ieškovės, kaip minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkės, interesams.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai pažymėjo, kad viso ginčo esmė yra ieškovės siekis pasipelnyti iš šalia jai nuosavybės teise priklausančių komunikacijų gyvenančių asmenų, siūlant jungtis prie komunikacijų ar duodant sutikimus už tam tikrą kainą. Mano , kad tokie atvejai kai privatūs asmenys valdo kelius ir jie nėra perduoti savivaldybei yra ydinga. Pažymėjo, kad konkrečiai ginčo ((duomenys neskelbtini)) gatve ir jos apsaugos zona pati ieškovė nesirūpina, (duomenys neskelbtini) gatvę ir žiemą, ir vasarą valo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, taip pat apsaugos zonose tvarko želdinius, geni medžius. Nurodė, kad atsakovams nesutikus mokėti už galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovė kreipėsi į teismus, nurodė daug teisės normų, kurios netinka ginčo situacijai, nes iš esmės jokie teisės aktai nenurodo, kad įsirengiant įvažiavimą nuo gatvės, tuo labiau kai nustatytas servitutas, reikėtų gauti gatvės savininko leidimą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, tačiau teikdama rašytinę nuomonę nurodė, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (administraciniu aktu), įgyvendinant aukščiau paminėto detaliojo plano sprendinius, visam 2,5753 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė servitutus - teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, suformavo du žemės sklypus ir pasiūlė naujai nustatyti du servitutus. Taigi, servitutai nustatyti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), išliko (nepanaikinti) ir šį faktą patvirtina teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro banko išrašai.

Atsiliepimas

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė ir į posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei UAB „Lazija“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir susisiekimo komunikacijos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Susisiekimo komunikacijos (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. II tomas, 32-35, 96-101 psl.).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovams J. P. ir A. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. I tomas, 74-76 psl., II tomas, 102-104 psl.).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad UAB „Lazija“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra inžinerinių infrastruktūrų teritorijos, taip pat nurodyta, kad šiame sklype yra nustatyti servitutai pagal sutartis – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kiti servitutai (tarnaujantis) servituto turėtojas – AB VST, bei servitutai, kurių įregistravimo pagrindas - 2003 m. liepos 4 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) - teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kelio servitutas (tarnaujantis) (el. b. II tomas, 96-101 psl.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (el. b. I tomas, 33-43 psl.; II tomas, 37-49 psl.), kuriuo buvo suformuotas naujas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytą projektą siūlomi nustatyti servitutai: naujai suformuotam žemės sklypui Nr. 1 – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); naujai suformuotam sklypui Nr. 2, kuris priklauso atsakovams P. – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamąją rašto 6 dalį, nustatyta, kad į pertvarkomus žemės sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) (žemės sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) – teisė praeiti, pravažiuoti, 2003 m. liepos 4 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių (žiūrėti susisiekimo schemą) (el. b. I tomas, 39-43 psl.).

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. A. P. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai (el. b. I tomas, 99-101 psl.). Pagal išduotą statybos leidimą, J. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomas vieno buto gyvenamasis namas (el. b. I tomas, 21-43 psl.).

Ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl aukštesnės instancijos teismo konstatuotų aplinkybių.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-527-730/2019 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentuodamas, kad teismas neįvertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal projektą buvo padalyti ginčo sklypai į atskirus vienetus teisėtumo detaliojo plano aspektu, neišsiaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovė savivaldybė nurodytame įsakyme nepažymėjo, kad atsakovams nėra suteikiama teisė įvažiuoti į sklypą, tai prieštarauja minėtoms taisyklėms, dėl to neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių dėl statybos leidimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė teigia, jog atsakovai atlieka įvažiavimo įrengimo darbus ir šias aplinkybes įrodo antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, į tai, kad įvažiavimas galbūt prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimo teisėtumo aktualios ir Statybų įstatymo 27 straipsnio 18 dalies nuostatos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suformavus naujus sklypus, teisė į sklypą patekti įrengiant įvažiavimą atsakovės savivaldybės nebuvo aiškiai numatyta, byloje lieka neaišku, kodėl nustatant galimybę eiti (naudotis pėsčiųjų taku), nebuvo sprendžiamas klausimas dėl patekimo į žemės sklypą motorizuotomis transporto priemonėmis, tai kelia pagrįstų abejonių dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypų padalinimo ir padalinimo sprendinių, kas gali atitinkamai padaryti įtaką ir klausimui dėl statybos leidimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta (nutarties 17–18 punktai), pagal šį detalųjį planą galimybės patekti į ginčo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo (el. b. II tomas, 107–110 psl., IV tomas, 120 psl.). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis (duomenys neskelbtini) teritorijos sutvarkymo ir inžinerinės infrastuktūros paruošimo planu, taip pat nustatė atitiktį byloje pateiktam detaliajam planui, kad į ginčo sklypą patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo numatytas (el. b. IV tomas, 92–105 psl.).

Atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos pastebėjimus, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą iš naujo, pirmiausia analizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), atitikimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buv. (duomenys neskelbtini) k. detalusis planas. Taip pat visus kilusius neaiškumus dėl nustatytų servitutų, turinčių įtakos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams atsakovams P.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo detalųjį planą (el. b. I tomas, 103-107 psl.) (toliau – detalusis planas). Šiuo detaliuoju planu buvo suplanuotas R. B. priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją atsakovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepateko (tuo metu buvęs vientisas žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), todėl šiuo detaliuoju planu nebuvo ir negalėjo būti nustatomi servitutai, konkrečiai susiję su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apimančia teritorija. Tačiau minėtu detaliuoju planu buvo nustatyti servitutai šiuo metu ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtam Nr. 95), kaip tarnaujančiam daiktui, t. y.: (1) kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti), (2) servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas bei (3) servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės 95 pozicija (el. b. II tomas, 105 psl.). Šie servitutai detalizuoti 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. II tomas, 50-51 psl.), jie nustatyti visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių išimčių dėl asmenų, kurie turi teisę šiais servitutais pasinaudoti, nenustatyta.

Detalusis planas ir 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamos bylos atveju patvirtina, jog ieškovės sklypui nustatytų servitutų pagrindu visi asmenys (nesant jokių išimčių) savaime turi teisę naudotis šiame sklype esančiais keliais bei įsirengti įvažiavimus į savo žemės sklypus. Pažymėtina, kad detaliajame plane ne tik nebuvo žymimas įvažiavimas į atsakovams šiuo metu priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jis, kaip nurodyta aukščiau, nepateko į detaliuoju planu patvirtintą teritoriją, tačiau taip pat nebuvo žymimi įvažiavimai į suplanuotoje teritorijoje esančius visus kitus žemės sklypus.

Vertinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (el. b. I tomas, 33-43 psl.; II tomas, 37-49 psl.), kuriuo buvo naujai suformuoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sprendinius, pažymėtina tai, kad siūlomi nustatyti servitutai: naujai suformuotam žemės sklypui Nr. 1 – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); naujai suformuotam sklypui Nr. 2, kuris priklauso atsakovams P., – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), nesusiję su atsakovų galimybe įvažiuoti į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio (el. b. I tomas, 37 psl.), žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas žemės sklypas, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, ir priklauso A. G. ir A. R. Žemės sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų teritorija yra pažymėta geltona spalva su oranžiniais brūkšneliais ir eina nuo (duomenys neskelbtini) gatvės palei dešinįjį sklypo kraštą iki žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Minimas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, buvo nustatytas žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai, kad pastarojo žemės sklypo savininkai atsakovai J. P. ir A. P. galėtų praeiti į jiems priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, kad šio servituto suteikiamų teisių apimtis nesuteikia atsakovams teisės įvažiuoti į savo sklypą per A. G. ir A. R. priklausantį žemės sklypą, nes tai yra tik pėsčiųjų tako servitutas, suteikiantis teisę eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais, neturinčiais variklių ir vesti už pasaito galvijus (CK 4.118 straipsnis).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose“ patvirtino aprašo 16.3. punktas taip pat nurodo, kad „prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas. Taigi, išdėstytas teisinis reguliavimas aiškiai numato alternatyvą - arba projekte numatoma galimybė į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), arba siūlomi servitutai. Servitutai siūlomi tuo atveju, jei galimybės įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) į suplanuotą žemės sklypą nėra, t. y. reikia važiuoti per svetimą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gatvė, ribojosi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir (duomenys neskelbtini) gatvė, nustatytas kelio servitutas ir servitutas tiesti komunikacijas visų suinteresuotų asmenų naudai, kurių ratas neapibrėžtas, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte jokių papildomų servitutų dėl įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nereikėjo numatyti ir papildomi servitutai nebuvo nustatyti. Šiame projekte vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, buvo numatyta galimybė į atsakovams priklausantį žemės sklypą patekti iš ieškovei priklausančiame žemės sklype esančios (duomenys neskelbtini) gatvės (įvažiavimo vietos susisiekimo sistemos schemoje pažymėtos geltonais trikampiais – el. b. I tomas, 38 psl.). Be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto 6 punkte „Transporto organizavimas“ taip pat numatyta, kad į pertvarkomus žemės sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (el. b. I tomas, 43 psl.).

Analizuojant aukščiau aptartus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buv. (duomenys neskelbtini) k. detalusis planas, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicijų skirtumų nagrinėjamu atveju nenustatyta, 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti servitutai nėra susiję ir neturi įtakos įvažiavimui į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, bei remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro banko išrašais, servitutas, nustatytas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), išliko (nepanaikintas), jo papildomai aptarti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytame servitute aiškiai nurodoma, jog nustatomas specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai pagal priedą (priede 95 pozicija). Priedo 95 pozicijoje nurodoma, kad ieškovės žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė tiesti ir remontuoti inžinerines komunikacijas, praeiti, pravažiuoti. Šis servitutas nustatytas įgyvendinant ieškovės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, patvirtintus 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas ieškovės žemės sklypo detalusis planas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie šio servituto egzistavimą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo nurodžiusi 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipiant dėmesį, jog servitutas nustatytas suformuotoms gatvėms (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvei) pagal 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas ieškovės žemės sklypo detalusis planas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina ir tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovė teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas skirtas tik išimtinai ieškovės suformuoto kvartalo 95 gyvenamųjų namų sklypų gyventojams, tačiau tikslinant ieškinį, šalims keičiantis argumentais, šalys nekėlė ginčo, jog remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas nustatytas visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, ieškovė pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gatve gali naudotis visi suinteresuoti asmenys, be jokių išimčių, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve gali naudotis ir atsakovai P. Taigi, ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės sutiko, kad 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas atsakovams suteikė teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau mano, kad servitutas nesuteikia teisės įvažiuoti į savo sklypą, nes toje atkarpoje įvažiavimo faktiškai nebuvo. Ieškovė mano, kad būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo pastebėti ir įvertinti, kad jokiuose dokumentuose nebuvo suformuoto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovams priklausantį žemės sklypą, o to nepadariusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. nepagrįstai A. P. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.

Dėl 2017 m. spalio 13 d. statybos leidimo teisėtumo.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra viešojo administravimo veikla, kurią vykdant viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, privalo laikytis ne tik statybą reglamentuojančių teisės aktų, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, nagrinėjamu ginčo atveju, teismas vertina ar atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. A. P. išduodama statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, nepažeidė teisės normų, ar išduotas statybos leidimas yra teisėtai išduotas.

Leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta statytojo pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo redakcija keista 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-336, galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d.).

Teismų praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurių pagrindu statybos leidimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1) statybos leidimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 2) statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarauja projektavimo sąlygoms; 3) statybos leidimas išduotas neturint statinio ar žemės sklypo savininko ar bendrasavininkų sutikimo atlikti statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas). Pažymėtina, jog taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai.

Ieškovė patikslintame ieškinyje reikalavimą pripažinti neteisėtai išduotu Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. spalio 13 d. A. P. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai iš esmės grindžia tuo, jog statybą leidžiantis dokumentas atsakovams išduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, pagal netinkamai parengtą statinio projektą, kuris neatitiko/prieštaravo teritorijų planavimo dokumentams. Konkrečiau, ieškovės argumentais, statybos leidimas išduotas pažeidžiant šias imperatyvias statybos leidimų išdavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas: Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 ir 13 dalis, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, 18 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktą ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, apie kuriuos teismas pasisako detaliau.

Teismas pažymi, kad įvažiavimo statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis ir 5 dalis numato, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais ir kokie dokumentai yra privalomi pateikti norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Taigi STR 1.05.01:2017 IV skyriaus 11 punktas numato, kad norint gauti rašytinį pritarimą savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje), o Reglamento 6 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ 1 punkte nurodyta, jog iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektui: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais, nei nurodyti pirminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų. Ieškovės manymu, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo gautas ieškovės sutikimas dėl įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą įrengimo, jis nėra suprojektuotas ir statybos projekte, neišspręsti jo techniniai parametrai, todėl statybą leidžiantis dokumentas laikytinas išduotu neteisėtai. Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima, iš teismui pateikto suvestinio inžinerinių tinklų plano (el. b. II tomas, 36 psl.), kuris yra sudėtinė vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto dalis. Pagal Suvestinių inžinerinių tinklų planą, įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip, kaip numatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte. Iš (duomenys neskelbtini) sklypo Suvestinių inžinerinių tinklų plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos riba sutampa su atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6.6 punktą gatvės raudonosios linijos yra linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Taigi, palei atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), einanti (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugos zona yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (gatvės elementas, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6.3 punktas). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede išvardinti atvejais, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui, į šį sąrašą įvažiavimas į sklypą nepatenka, taigi jo įrengimui leidimas nėra privalomas. To paties reglamento 7 priedo 9.2 punktą statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų, rašytiniai besiribojančiu žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi.

Ieškovė taip pat nurodo, jog išduotame statybos leidime tokių statinių kaip įvažiavimo statyba aptarta nebuvo. Teigė, kad vien ta aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte, kurį įgyvendinus buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) numatyta galimybė įsirengti įvažiavimą, nesuteikė atsakovams teisės jo statyti ginčo teritorijoje. Pagal žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du sklypus, nustatytas naudojimo būdas – vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji namai. Iš plano brėžinio matyti, kad į sklypą, susisiekimo schemoje pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimas numatytas iš kelio, esančio greta šio sklypo (duomenys neskelbtini) g. (el. b. I tomas, 35 psl.). Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo įvažiavimas yra įrengtas nenukrypstant nuo namo statybos projektinių sprendinių. Ginčo įvažiavimas pagal projektinius techninius parametrus priskiriamas neypatingų statinių kategorijai ir atitinka I grupės nesudėtingą statinį, kurio įrengimui leidimo gauti nereikia. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė teigia, kad įvažiavimas automatiškai tampa gatvės dalimi ir dėl to priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, taip kaip D2 ir D3 kategorijos gatvės priskirtinos prie II grupės nesudėtingų statinių, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 punktą plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas užima nuo 10 kv. m iki 100 kv. m, yra priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Kaip matyti iš sklypo sutvarkymo plano su pažymėtu įvažiavimo į sklypą plotu (el. b. V tomas, 121 psl.), suprojektuotas įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užima 27,90 kv. m. todėl yra priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių, kuriems jokie statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktas). Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, kad nuovaža, einanti per gatvės apsauginę juostą iš atsakovams priklausančio žemės sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę yra laikoma (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gatve yra laikomas kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6.3 punktą gatvės elementai yra inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje. Taigi, įvažiavimai iš kelio į palei jį einančius žemės sklypus (nuovažos) nėra kelio (gatvės) elementai ir nėra laikomi kelio (gatvės) sudėtine dalimi, todėl įvažiavimas į atsakovų žemės sklypą nei projektiniuose pasiūlymuose, nei statinio projekte, nebuvo ir negalėjo būti pažymėtas kaip esamos (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, o dėl tokio I grupės nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad savivaldybė be jokio pagrindo išdavė leidimą statyti vietinius nuotekų surinkimo tinklus, kai teritorijų planavimo dokumentuose statytojo teisė pasirinkti nenumatyta. Ieškovė akcentuoja, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau leidimas išduotas statyti vietinius nuotekų surinkimo tinklus. Atsakovų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovams nepavyko gauti ieškovės sutikimo dėl prisijungimo prie ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų, dėl to šio sprendimo buvo atsisakyta ir pagal vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius nuspręsta, jog lietaus vanduo bus kaupiamas rezervuare ir infiltruojamas į gruntą, dėl to ieškovės sutikimas, atsakovams su projektu kreipiantis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl namo statybos leidimo išdavimo, reikalingas nebuvo. Pagal projekto sprendinius matyti, kad kaip teisingai nurodo atsakovai, sprendinių 9.2 punkte yra nustatyti ne lietaus, o ūkio nuotekų šalinimo ir valymo įrenginių sistemų vystymo prioritetai. Tuo tarpu lietaus nuotekų tinklų vystymo prioritetai yra nustatyti tekstinių sprendinių 9.3 punkte, kuriame nėra kalbama apie pareigą jungtis prie vienokių ar kitokių lietaus nuotekų tinklų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 426 punktą, buitinėms ir gamybinėms nuotekoms sudoroti paprastai įrengiami centralizuoti nuotekų šalintuvai, paviršinėms - vietiniai. To paties Statybos techninio reglamento 428 punkte nustatyta, kad nuotakynu šalinamų paviršinių (lietaus) nuotekų kiekį galima sumažinti gerdinant jas grunte arba mažinant nelaidžių paviršių plotą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą, planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia išnagrinėjamos galimybės įrengti techninius sprendimus, sumažinančius paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su atsakovais, kad dėl minėtų priežasčių vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendiniai kaupti lietaus vandenį rezervuare ir infiltruoti jį į gruntą, yra kaip tik atitinkantys minėtų statybos techninių reglamentų reikalavimus. Atsakovai nuotekas susidarančias tiek buityje, tiek paviršines (lietaus) tvarkys individualiai, jas išleisdami į individualius jiems nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Pažymėtina, kad nei įstatymai, nei statybos leidimų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato imperatyvių nuostatų kokiu konkrečiu būdu asmuo savo žemės sklype privalo šalinti nuotekas, taip pat nėra įtvirtintas įpareigojimas jungtis prie vienokių ar kitokių lietaus nuotekų tinklų. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat akcentavo, jog ieškovės pateiktame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I tomas, 136-141 psl.) buvo užfiksuotas naujas šulinys, kuris patvirtina, jog atsakovai vykdė žemės kasimo darbus, be ieškovės leidimo, tačiau atsakovų paaiškinimais užfiksuotas šulinys buvo įrengtas tam, kad būtų įgyvendinti suvestiniame Inžinerinių tinklų plane (II tomas, 36 psl.) nurodyti sprendiniai ir prisijungta prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių buitinių nuotekų tinklų, einančių per ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos (raudona linija, pažymėta F1), dėl kurio prisijungimo ieškovės leidimas taip pat buvo nereikalingas dėl galiojančių servitutų.

Pažymėtina, kad ieškovė nėra Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkte aptariamas paslaugų teikėjas, ji neteikia jokių komunalinių ar kokių nors kitų viešųjų paslaugų, o tiesiog yra tam tikros atkarpos lietaus nuotekų tinklų savininkė. Skirtingai nuo komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ieškovė nerenka ir neturi teisės rinkti jokių mokesčių už naudojimąsi jai priklausančiais lietaus nuotekų tinklais, neužsiima surinktų lietaus nuotekų valymu, todėl teismo vertinimu, ieškovė nėra Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkte aptariamas asmuo, kurį atsakovai turi teisę pasirinkti kaip paslaugų teikėją. Analogiškai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad komunaliniai inžineriniai tinklai yra inžineriniai tinklai kartu su bendrais maitinimo šaltiniais, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirųjų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti. Taigi, iš šios sąvokos matyti, kad ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai jokiu būdu nėra komunaliniai inžineriniai tinklai, kurie yra aptariami Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 punkte, ir prie kurių būtų privaloma prisijungti, jei teritorijų planavimo dokumentuose nebūtų numatyta alternatyva.

Patikslintame ieškinyje ieškovė cituoja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, pagal kurį statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktą žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik: (54.1 p.) statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškus sutikimus - vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje; (54.2 p.) statytojui (užsakovui) gavus kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštišką sutikimą - vykdant žemės darbus kelio (gatvės) juostoje. Patikslintame ieškinyje taip pat yra paminėta ir Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.

Išdėstytų teisės aktų nuostatos nepatvirtina išvados, jog atsakovai, įsirengdami įvažiavimą į jiems priklausantį žemės sklypą, privalėjo gauti ieškovės sutikimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra aiškiai nurodyta išimtis, kuomet, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, nėra reikalinga sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo (teritorijos), kuriame numatoma vykdyti statybos darbus ar jis bus laikinai naudojamas statybos metu, t. y. jei statant inžinerinius statinius yra pateikiami servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai. Kadangi 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatyti: (1) kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti). (2) servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas bei (3) servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl sutartys, sutikimai ar susitarimai su ieškove gaunant statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto pagrindu nebuvo reikalingi.

Ginčui aktualioje ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje tėra tik (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kelias), ir kelio apsaugos zona (žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla). (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos riba sutampa su atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Šis faktas aiškiai matyti iš suvestinio inžinerinių tinklų plano, pagal kurį (duomenys neskelbtini) gatvės raudonoji linija sutampa su atsakovams priklausančio sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.2 punktą statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. Statybos darbai apima žemės darbų sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis), todėl išdėstyti argumentai paneigia ieškovės teiginius dėl jos sutikimo būtinumo pagal Statybos techninio reglamento SRT 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktą.

Statybos techninio reglamento SRT 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1 punkte nustatyta, kad žemės darbai yra viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. To paties Statybos techninio reglamento 54 punkte, kuriuo remiasi ir ieškovė, reglamentuojami atvejai, kuomet reikalingi žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiški sutikimai, atlikti būtent žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje. Byloje nėra jokių įrodymu, kad atsakovai, įrengdami įvažiavimą į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų atlikę žemės darbus, t. y. kasę gruntą, pylę atvežtinį gruntą ar atlikę požeminius darbus.

Vertinant ieškovės cituojamą Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad ji reglamentuoja ne statybos darbų atlikimo tvarka kaip tokią, o darbų atlikimo keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose tvarką eismo saugumo prasme. Dėl to šioje įstatymo nuostatoje yra kalbama apie draudimą dirbti „įvairius darbus“ be kelio savininko leidimo bei papildomai nurodoma, kad darbų atlikimo atveju technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Tuo tarpu statybos darbų kelių apsaugos zonose atlikimo tvarką reglamentuoja Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Atsakovai įvažiavimą į savo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengė pagal vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto susisiekimo sistemos schemą tam numatytoje (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonoje. Atsakovai nurodė, jog jokie kiti darbai pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ir nebus atliekami, todėl jokių Kelių įstatymo 13 straipsnio pažeidimų teismas šiuo atveju taip pat nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje taip pat reikšmingos administracinėje byloje Nr. eI-1787-243/2017 nustatytos aplinkybės. Ieškovės nurodytais duomenimis dėl tariamai neteisėtai vykdomų statybų ieškovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu ištirti įvažiavimo įrengimo teisėtumą, tačiau 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2D-11647(16.17) ieškovės prašymą tenkinti buvo atsisakyta. Šį sprendimą ieškovė apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir prašė įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą atlikti statybos teisėtumo patikrinimą dėl įvažiavimo į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas ieškovės skundą atmetė, o ieškovė šio sprendimo neskundė. Ginčijamas aktas buvo priimtas dėl šio ginčo įvažiavimo įrengimo, teisėtumo klausimo (byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje). Minėtu aktu departamentas įvertinęs nurodytus duomenis ir prie skundo pridėtas nuotraukas nurodė, jog pradėto rengti įvažiavimo į sklypą vieta atitinka susisiekimo sistemos schemoje nurodytą įvažiavimo kelio į sklypą vietą ir, kad nuotraukose matosi nuimtas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kurį nuėmus pradedamas formuoti kelio įvažiavimas į sklypą. Sprendime padarė išvadą, kad viršutinio žemės sluoksnio nuėmimu statinys nėra sukurtas, nes nėra įrengtų kelio pagrindų. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ieškovei priklausančiam žemės sklypui yra numatytas kelio servitutas kaip tarnaujantis daiktas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas aptartoje nutartyje pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančius išvadą, kad viršutinio dirvožemio sluoksnio nukasimas ar kiti su juo atliekami darbai nėra statybos darbai ir negali būti laikomi statyba, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas patikrinimo metu pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės skundo pateikimo metu buvo pradėta statyba ar vykdomi statybos darbai. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad ieškovė, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui atsisakius pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą, kuriuo konstatuota, kad ginčo įvažiavimo įrengimo pripažinti neteisėtu pagrindo nėra, siekia nuginčyti 2017 m. spalio 13 d. namo statybos leidimą, motyvuojant tuo, kad namo statybos projekte nesuprojektuotas įvažiavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas, atsakovai P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose atsiliepimuose, rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad įvažiavimo įrengimui ne tik nebuvo reikalingas leidimas, bet ieškovei priklausančiam sklypui yra nustatytas servitutas (ieškovės sklypas numatytas kaip tarnaujantis), kuris savaime suteikia atsakovams teisę naudotis ieškovės sklype esančiu keliu, kas savaime taip pat reiškia, kad jokių atskirų leidimų gauti nebuvo reikalinga.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė duomenų, jog ginčijamas statybos leidimas prieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, taip pat byloje nėra duomenų, jog statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarautų projektavimo sąlygoms, statybos leidimui išduoti nebuvo reikalingi sutikimai atlikti statybos darbus. Prašymas išduoti statybos leidimą namo statyboms atitiko visus reikalavimus, prie jo buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Iš prie prašymo pridėtų dokumentų sąrašo matyti, kad su prašymu buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, minėtas pertvarkymo projektas, žemės sklypo nuosavybės, sklypo sutvarkymo planas, namo statybos projektas. Teismui išanalizavus visus byloje esančius procesinius dokumentus, statybų įstatymo ir kitų teisės normų imperatyvius reikalavimus, susijusius su statybos leidimo išdavimu, nenustatė pagrindų, kuriais remiantis atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo teisę atsisakyti išduoti statybos leidimą atsakovams P. 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, suteikė atsakovams, kaip ir bet kuriems kitiems asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka, teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ieškovei priklausančiame žemės sklype, t. y. įsirengti įvažiavimą į savo sklypą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per ieškovei priklausančios susisiekimo komunikacijos - (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugos juostą be jokių papildomų ieškovės sutikimų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktą teisės normų aiškinimą, darytina išvada, jog atsakovai įsirengdami įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įstatymų nuostatų nepažeidė. Vadovaujantis statybų procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, įvažiavimas į kiemą yra nesudėtingas statinys, kurio įrengimui jokio atskiro leidimo nereikia. Be to statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas gatvių raudonosiose linijose, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų palei atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), einanti (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugos zona yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos leidimas buvo išduotas teisėtai, todėl pagrindo naikinti išduotą leidimą namo statybai nėra, juolab, esant ginčui dėl įvažiavimo projektavimo ar jo techninių parametrų, statybos leidimo visam namui panaikinimas būtų neproporcinga ir atsakovų nuosavybės teises pažeidžianti priemonė.

Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto servituto.

Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota konkreti kelio servituto rūšis, tai yra nurodytos konkrečios naudojimosi daiktu teisės – teisė eiti, važiuoti, todėl kelio servitutas nesuteikia teisės be tarnaujančio daikto savininko valios jame vykdyti statybos darbus, per jo apsaugos zonas įsirengiant įvažiavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-374/2013). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad ginčijamas servitutas yra nustatytas administraciniu aktu pagal imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl jį nustatant daikto savininko valia nereikalinga (CK 4.124 straipsnio 3 dalis), o atsižvelgiant į jo turinį bei paskirtį – tenkinti viešuosius interesus servituto pasibaigimas CK 4.124 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu negalimas. Servitutas ieškovės sklype esančiu keliu naudotis yra nustatytas viešajam poreikiui tenkinti. Žemės įstatymas užtikrina laisvą asmenų patekimą į savo žemės sklypus. Pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį tarnaujančio daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar jį panaikinti, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų pateiktus išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas yra teisėtas, nenuginčytas, nepakeistas ir galiojantis visam ieškovės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taikytinas pažodinis servituto aiškinimas, jis negali būti aiškinamas nei plečiamai nei siaurinamai – servitutas nustatytas viršininko įsakymu, viešųjų poreikių tenkinimui, nustatant servitutą jokių išimčių dėl asmenų, kurie turi teisę šiais servitutais pasinaudoti, nebuvo nustatyta, o tai reiškia, kad tiek ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), turi teisę naudotis visi asmenys, tarp jų ir atsakovai. Tuo pačiu, nors žemės sklypas ir (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso ieškovei, tai nėra išskirtinai privataus naudojimo objektai. Tai yra absoliučiai servitutiniai daiktai, skirti neapibrėžto rato asmenų poreikiams tenkinti - eiti, važiuoti, tiesti ir naudoti antžemines ir požemines komunikacijas. Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra skirtas išimtinai inžinerinei infrastruktūrai, jame negalima statyti nieko kito, išskyrus susisiekimo ar kitas inžinerines komunikacijas. Todėl atsakovų įrengtas įvažiavimas ir nutiesti buitinių nuotekų tinklai pilnai atitinka ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirti ir niekaip negali pabloginti naudojimosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve sąlygų.

Dėl įpareigojimo atkurti buvusią situaciją.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies besiribojančios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo: atstatyti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovo ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus.

Reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ieškovės reikalavimo, kuris anksčiau išdėstytais motyvais teismo netenkintinas.

Bylą nagrinėjant ieškovės atstovė nurodė, kad padėtis turėtų būti atstatyta į iki 2017 m. atlikto įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad kelio dangos keitimui – paprastajam įvažiavimo įrengimui, remiantis į bylą pateiktomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išvadomis bei atstovų atstovo paaiškinimais, nereikėjo nei projekto, nei statybą leidžiančių dokumentų, kelio danga atitinka reikalavimus ir kraštovaizdį. Padėtį atstačius į iki 2017 m. atlikto įvažiavimo suformavimo padėtį, būtų paneigta atsakovų J. P. ir A. P. kaip sklypo savininkų teisė patekti ir naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Šiuo požiūriu ieškovės pozicija bendrame kontekste, ginčijant 2017 m. spalio 13 d. statybos leidimą ir neigiant net paties namo statybos teisėtumą, yra nenuosekli, nepagrįsta konkrečiomis teisės normomis. Nors statybos metu ieškovei priklausančios gatvės būklė galimai gali kiek nukentėti dėl nuimto paviršinio žolės sluoksnio gatvės apsaugos zonoje, tačiau ši situacija bus sutvarkyta atlikus pagrindinius statybos darbus bei pagal techninį statybos projektą įvažiavimą išklojus trinkelėmis, sustačius naujus gatvės bortelius palei įvažiavimą t. y. baigus įvažiavimo įrengimo darbus atsakovai pagal parengtą techninį statybos projektą sutvarkys aplinką. Pažymėtina, kad šalys neteikė į bylą įrodymų kaip bylos nagrinėjimo metu atrodo įvažiavimas, tačiau atsakovų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad teritorija, aplinka yra sutvarkyti. Išdėstytais motyvais, atmetus reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo, reikalavimas dėl restitucijos t. y. dėl įpareigojimo atstatyti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros dalį, kelio bortelį, komunikacijų stovus taip pat atmestinas.

Dėl savininko teisių gynimo uždraudžiant įsirengti įvažiavimą.

Ieškovė taip pat prašo uždrausti atsakovams A. P. ir J. P. be ieškovo UAB „Lazija“ leidimo (sutikimo) įsirengti įvažiavimą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos - (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ieškovės reikalavimo, kuris anksčiau išdėstytais motyvais teismo netenkintinas.

Savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nė viena subjektinė teisė nėra ir negali būti absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes, ir spręsti ginčą taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.

Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Pagal įstatymus jos yra saugomos ir ginamos. Šioje byloje ieškovė prašė teismo apginti jos nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, dėl to, siekdama pagrįsti savo kaip savininko teisių pažeidimo faktą, ji visų pirma privalo įrodyti, kad ginčo žemė jai priklauso nuosavybės teise; antra, kad atsakovų naudojimasis ginčo žemės sklypu neturi teisinio pagrindo, todėl yra neteisėtas (CPK 178 straipsnis).

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Viešieji keliai jungia rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, tai jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Vidaus keliai naudojami fizinių ar juridinių asmenų reikmėms, tai miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams (Kelių įstatymas 3 straipsnis).

(duomenys neskelbtini) gatvės, kaip matyti iš dokumentacijos, paskirtis buvo ir yra sklypų savininkų privažiavimui prie sklypų. Gatvė eina šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, kartu veda prie atsakovams A. P. ir J. P. priklausančios namų valdos ir tenkina jų poreikius. Kito patekimo į atsakovams A. P. ir J. P. priklausančią namų valdą nėra.

Atsakovai įsirengė įvažiavimą į savo namų valdą iš šio privažiavimo kelio. Taigi nagrinėjamos bylos specifika diktuoja tai, kad negalima atsakovų A. P. ir J. P. palikti be jokios galimybės privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo sklypo – tai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, šiuo atveju nenustatyta antroji būtina nuosavybės teisės gynimo sąlyga – neįrodyta, kad jo (savininko) teisės yra pažeistos t. y. atsakovų naudojimasis ginčo žemės sklypu neturi teisinio pagrindo.

Be to ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovams be ieškovės leidimo (sutikimo) įsirengti įvažiavimą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra nepagrįstas ir dėl to, jog įvažiavimo į žemės sklypą kaip tokio įrengimas yra susijęs su atsakovų teisės į statybą realizavimu. Tuo tarpu teisės į statybą realizavimas yra ne privačios, o viešosios teisės reguliavimo dalykas. Kitaip tariant, jei atsakovai įrenginėtų įvažiavimą į savo žemės sklypą neteisėtai dėl to, jog yra pažeidžiamos tam tikros teisės aktų, reglamentuojančių teisę į statybą, nuostatos. Atsakovams atlikti tokius veiksmus draustų viešoji teisė (Statybos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai ir Statybos techniniai reglamentai). Todėl teismo draudimas atsakovams be ieškovės leidimo (sutikimo) įsirengti įvažiavimą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės būtų perteklinis.

Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas laiko, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lazija“ neįrodė, jog jos reikalavimai yra pagrįsti, nenustatyta atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovams P. išduoto 2017 m. spalio 13 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pagrindų, nenustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), neatitikimai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad atsakovai P. teisėtai įsirengė įvažiavimą iš ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės į sau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), be ieškovės sutikimo, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovai A. P. ir J. P. byloje iš viso patyrė 7538,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. V tomas 28-41, 135-137 psl.; VIII tomas, 184-189 psl.).

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patyrė 3135 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. V tomas 51-58 psl.; VIII tomas, 192-193 psl.).

Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byla yra didelės apimties, sudėtinga, nagrinėjama pirmos instancijos teisme antrą kartą, bylinėjimosi išlaidos patirtos už visą ginčo laikotarpį tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, be to atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismuose, todėl atsakovų išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis, iš ieškovės UAB „Lazija“ priteistinos 3135 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir 7538,30 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovams A. P. ir J. P.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“, į. k. 302767693, atsakovams J. P. ir A. P. 7538,30 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“, į. k. 302767693, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 3135 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė