- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- eI-1787-243/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01233-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Lazija“ (toliau – ir UAB pareiškėja) skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Klaipėdos departamentą atlikti statybos teisėtumo patikrinimą dėl įvažiavimo įrengimo į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad jai Klaipėdos mieste nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir susisiekimo komunikacijos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse ir kad liepos mėnesį nustatė, jog jai priklausančioje (duomenys neskelbtini) vykdomi žemės kasimo darbai, siekiant prijungti privažiavimą iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nurodyto žemės sklypo savininkai nesikreipė į ją su prašymu leisti vykdyti žemės darbus ir tiesti įvažiavimą, todėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. ji padavė skundą Klaipėdos departamentui, prašydama ištirti įvažiavimo statybos teisėtumą, konstatuoti savavališkos statybos faktą ir įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos departamentas išnagrinėjęs skundą skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Infostatyba duomenų bazės duomenis ir prie skundo pateiktas nuotraukas nustatė kad nuimtas viršutinis žemės sluoksnis ir nenustatyta statinių statyba. Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia tuo, jog Klaipėdos departamentas neatliko patikrinimo vietoje, išvadą padarė įvertinęs su skundu pateiktus dokumentus, nuotraukas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra statybos neteisėtumo požymių. Klaipėdos departamento veiksmus vertina kaip prieštaraujančius valstybinę statybos priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams. Nurodo, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Prašo remiantis šiais ir kitais skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atlikti patikrinimą.
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Šiaulių departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įvertinęs pareiškėjos prie skundo pridėtus dokumentus, fotonuotraukas nustatė, jog tiesiant privažiavimą prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nukastas viršutinis dirvožemio sluoksnis. Atsakovės teigimu, teisės aktai numato, kad su viršutiniu dirvožemio sluoksnio nukasimas ar kiti su juo atliekami darbai nėra statybos darbai ir negali būti laikomi statyba. Atsikirtimą grindžia tuo, jog viršutinio dirvožemio nukasimas negali būti laikomas statybos darbais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos skundo pateikimo metu buvo pradėta statyba ar vykdomi statybos darbai. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos asmenų prašymu, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės nustato prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo procedūrą. Pagal taisykles numatyta galimybė darbuotojui savarankiškai įvertinti ar yra poreikis atlikti patikrinimą vietoje, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokios informacijos pavyko surinkti naudojantis prieinamomis duomenų bazėmis. Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundas buvo tiriamas laikantis šios tvarkos, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Dovilė Morkūnaitė nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu kaip nepagristą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
administracinės bylos ginčo dalykas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Klaipėdos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Lazija“ skundą dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.
Iš rašytinių byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja UAB „Lazija“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. padavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui skundą dėl savavališkos statybos. Skunde pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ir susisiekimo komunikacijos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse, ir kad 2017 m. liepos mėnesį nustatė, jog iš jai priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), nutiestas įvažiavimas į naujai suformuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atlikus įvažiavimo tiesimo darbus buvo išgriautas (duomenys neskelbtini) gatvės bortelis, nebėra keleto medžių, tinklų apsaugos zonos stulpelių, įvažiavimas nutiestas per tinklų apsaugos zonas, kurios patenka į UAB „Lazija“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, įvažiavimas tiesiamas neturint jų sutikimo, Infostatyba duomenų bazėje nėra informacijos apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skundu prašė Klaipėdos departamentą ištirti įvažiavimo į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos neteisėtumą, konstatuoti savavališkos statybos faktą ir įpareigoti žemės sklypo savininkus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos Infostatyba duomenis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbaus statinio – vieno buto gyvenamojo namo projektavimą. Prie prašymo pateiktas 2017 m. projektuotojo MB „Danės architektai“ parengto vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto dalis Projektiniai pasiūlymai. Projektinių pasiūlymų dalyje pridėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. AD1-83, kuriuo yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimas į du atskirus sklypus, iš kurių vienas yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie įsakymo pridėta padalintų sklypų susisiekimo sistemos schema, kurioje įvažiavimas į minėtą žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per sklypo dešinę pusę. Atsakovė įvertinusi nurodytus duomenis ir prie skundo pridėtas nuotraukas nurodė, jog pradėto rengti įvažiavimo į sklypą vieta atitinka susisiekimo sistemos schemoje nurodytą įvažiavimo kelio į sklypą vietą ir kad nuotraukose matosi nuimtas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kurį nuėmus pradedamas formuoti kelio į įvažiavimas į sklypą. Sprendime padarė išvadą, kad viršutinio žemės sluoksnio nuėmimu statinys nėra sukurtas, nes nėra įrengtų kelio pagrindų. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui yra numatytas kelio servitutas kaip tarnaujantis daiktas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atlikti įvažiavimo tiesimo žemės darbai priskirtini statybos darbams. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad statyba - veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis reglamentuoja, jog statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statinio apibrėžimas pateikiamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje, kurioje nurodyta, kad statinys tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pareiškėjai argumentuojant, kad jos nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje vykdomi žemės darbai, kurie vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, priskirtini bendriesiems statybos darbams, nurodytina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. įsakymu Nr. D1-848 ‚Dėl statybos techninio reglamento STR:1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statybos priežiūra 4.1 punktas numato, jog žemės darbai - viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju nebuvo atliekami nurodyti darbai. Lietuvių kalbos žodynas (www.lietuviuzodynas.lt), tarptautinių žodžių žodynas (www.zodziai.lt) apibrėžia gruntą kaip žemės sluoksnį, esantį po dirvožemiu. Iš pareiškėjos pateiktų fotografijų matyti, kad vykdant įvažiavimo į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tiesimo darbus buvo nukastas viršutinis dirvožemio sluoksnis, tačiau nėra įrodymų, jog buvo kasamas gruntas ar pilamas atvežtinis gruntas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjos nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje 2017 m. rugpjūčio 1 d. skundo padavimo metu buvo vykdomi statybos darbai.
Pareiškėjai skunde argumentuojant, kad Klaipėdos departamentas nagrinėdamas jos skundą padarė procedūrinius pažeidimus, nes skundą nagrinėjo vertindamas Infostatyba duomenis ir pateiktas fotografijas, tačiau neatliko patikrinimo vietoje, nurodytina, kad Statybos valstybinės priežiūros funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir TPSVPĮ). TPSVPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Remiantis TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalimi statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. Įvertinus šį teisinį reguliavimą, nurodytina, kad į statybos valstybinės priežiūros apimtį patenka statybos dalyvių veiksmų tikrinimas ir asmenų, prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas.
Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienas iš pagrindų, kada atliekamas statybos patikrinimas yra viešojo administravimo subjekto, fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio pateiktas skundas. TPSVPĮ nėra imperatyviai nurodyta, kad visais atvejais, kai yra gaunamas asmens skundas, susijęs su statybos procesu, Inspekcija privalo atlikti statybos patikrinimą vietoje. Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos Asmenų, prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Išanalizavus skundų ir pranešimų nagrinėjimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos diagramos (Taisyklių 1 priedas) turinį matyti, kad Inspekcijos darbuotojas atlikęs skundo įvertinimą ir surinkęs pirminę informaciją apie atvejį turi teisę įvertinti, ar yra pagrindas atlikti patikrinimą vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog Inspekcija padarė procedūrinį pažeidimą neatlikdama patikrinimo vietoje ir skundžiamą sprendimą grįsdama tik Infostatyba duomenų bazės duomenimis ir pateiktomis fotografijomis, nes remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu sprendimas galėjo būti priimtas ir neatlikus statybos patikrinimo.
Pareiškėja skunde argumentuoja, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normoms, reglamentuojančioms individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Teisėjų kolegija įvertinusi Klaipėdos departamento 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“ turinį, konstatuoja, kad administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų konstatuotina, kad nėra ABTĮ 91 straipsnyje numatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų ir nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos skundas dėl panaikinimoValstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją atlikti statybos teisėtumo patikrinimą dėl įvažiavimo į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo, todėl šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja UAB „Lazija“ prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84- 88 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2D-11647(16.17) „Dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.