Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ 500,52 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2023-02-25 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui, nuotekos pateko į butą Nr. 24, įvykio metu butas buvo apgadintas. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0213806). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 500,52 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. UAB „Visagino būstas“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta minėto daugiabučio namo administratore, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdžių priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis ir buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad ieškinys reiškiamas dėl 2023-02-25 įvykusio apdrausto turto užliejimo. Apdraustas turtas buvo užlietas užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynui. Pagrindinis ginčas byloje tarp šalių yra dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala turtui. Atsakovė įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovė netinkamai vykdė nuotekų vamzdynų priežiūrą, todėl žala apdraustam turtui buvo padaryta dėl atsakovės neveikimo. Ieškovė laikosi pozicijos – teisės aktai nustatė atsakovei pareigą ne tik atlikti nuolatinius pastato stebėjimus ir apžiūras, tačiau ir, įpareigojo atsakovę užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad namo savininkams nebūtų padaryta žala. Teisės aktai nustatė atsakovei pareigą ne tik atlikti nuolatinius pastato stebėjimus ir apžiūras, tačiau ir, įpareigojo atsakovę užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir naudojimą, kad būtų išvengti galimi dideli materialiniai nuostoliai, ir nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, turėjo pareigą atlikti nuolatinius statinio konstrukcijų ir inžinerinių tinklų stebėjimus, turėjo laiku nustatyti sumažėjusį nuotekų vamzdyno pralaidumą. Atsakovė šių pareigų nevykdė, atlikdama namo priežiūrą, netikrino nuotekų vamzdyno sandarumo ir pralaidumo, priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė šią namo inžinerinę sistemą prižiūrėjo netinkamai: atsakovė paskutinį kartą iki draudžiamojo įvykio buitinių nuotekų inžinerinę įrangą apžiūrėjo tik 2021-05-15, nustatė jos trūkumus ir rekomendacijas jiems šalinti, tačiau duomenų, kad trūkumai būtų pašalinti byloje nėra. 2021-09-09 atliktos statinio apžiūros metu buitinių nuotekų inžinerinė sistema apžiūrėta nebuvo, taip pat ir po draudžiamojo įvykio vykdant namo priežiūrą šie inžineriniai tinklai nebuvo prižiūrimi. Atsakovė turėjo pareigą, nustačiusi defektus, kurie kelia grėsmę asmenų turtui imtis priemonių šiems trūkumams ištaisyti ir užkirsti kelią avarijos kilimui. Darbuotojai, kurie atliko avarijos likvidavimą, nepateikia duomenų apie tai, kad vamzdynas būtų užkimštas neleistinomis į nuotekų vamzdyną mestomis šiukšlėmis, todėl daroma išvada, kad vamzdynas užsikišo dėl įprasto jo naudojimo neatliekant periodinių valymų. Atsakovei turėjo būti žinoma, kad nuotekų vamzdyne kaupiasi riebalai, maisto likučiai ir kitos medžiagos, kurioms susikaupus vamzdynas gali užsikimšti. Atsakovė turėjo numatyti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė kad ji yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorė, paskirta 2022-06-20 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-E-282 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, atlieka daugiabučio gyvenamojo namo techninę ir naudojimo priežiūrą, vykdydamas jam pavestas funkcijas, atlieka gyvenamojo namo būklės stebėjimus vykdydamas sezonines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų apžiūras, fiksuoja pastebėtus defektus, vertina gyvenamojo namo gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, nustato jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybę, fiksuoja nustatytus defektus apžiūrų aktuose, informuoja apie tai savininkus, siūlo jiems priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo ir pagal priimtus savininkų sprendimus organizuoja jų įgyvendinimą. Savininkai apie būtinus atlikti darbus informuojami ilgalaikiais remonto planais, metiniais daugiabučio namo priežiūros ūkiniais finansiniais planais, aktuali informacija taip pat teikiama kasmetinėse ataskaitose. Atsakovė parengė ir pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ilgalaikį 2021-2024 m. remonto darbų planą, kuriuo savininkai buvo informuoti apie inžinierinių sistemų (tame tarpe ir buitinės kanalizacijos) fizinį susidėvėjimą ir raginami kuo skubiau priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo remonto ir inžinierinių sistemų aptarnavimo darbų atlikimui. Bendrovės darbuotojai bandė savo iniciatyva surengti savininkų balsavimą raštu reikiamų sprendimų priėmimui, tačiau savininkai savo valios neišreiškė ir sprendimo nepriėmė, todėl (duomenys neskelbtini), savininkams taikomas minimalus kaupiamųjų įmokų tarifas, kuris naudojamas kaip rezervas nenumatytiems namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams. Šias aplinkybes patvirtina statinio techninės priežiūros žurnalas, sezoninių apžiūrų protokolai, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto ilgalaikis planas su balsavimo protokolu, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, ataskaitos. Sprendimą privalėjo priimti butų savininkai, kurie buvo informuojami apie buitinės kanalizacijos vamzdžių susidėvėjimą ir apie tai, kad būtinas kanalizacijos vamzdynų remontas. Atsakovė teigia, kad apliejimas įvyko ne tiesiogiai dėl buitinės kanalizacijos vamzdyno defekto, o dėl jo užsikimšimo, tačiau būtent vamzdžių korozija ir kanalizacijos vamzdyno naudojimas ne pagal paskirtį, galėjo lemti vamzdyno užsikimšimą. Butų savininkai žinojo tikrąją padėtį, tačiau nekaupė lėšų namo nuotekų šalinimo sistemos sandarinimo palaikymui, defektų šalinimui, nuotekų valymui ir nuotekų sistemos pralaidumo palaikymui, todėl nesielgė pakankamai atidžiai, apdairiai ir protingai, kad būtų išvengta žalos. Atsakovė vykdo nuolatinius stebėjimus, sezonines apžiūras, veda statinio techninės priežiūros žurnalą, fiksuoja pastebėtus defektus, tame tarpe ir nuotekų kanalizacijos būklę. Atsakovė nurodė, kad jos atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės, nes jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė nevykdė savo funkcijų, pvz. neatliko pastato konstrukcijų apžiūrų, nereagavo į gyventojų pranešimus apie konstrukcijų ar inžinierinių tinklų defektus, nustačiusi defektus neinformavo savininkų ir nepasiūlė priemonių jų šalinimui, kad buvo priimtas savininkų sprendimas dėl techninės priežiūros ir profilaktinių ar privalomųjų darbų atlikimo, kurio administratorė neįgyvendino ir pan. Paaiškino, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų eksploatavimo darbai (pvz. kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklų aptarnavimo ir kt.) apmokami pagal jų atlikimo faktą, iš namo kaupiamųjų lėšų. Administratorė tinkamai vykdė STR 1.07.03.2017 nustatytus reikalavimus ir atlikinėjo profilaktinius darbus, tame tarpe ir gyvenamųjų namų buitinės kanalizacijos valymus pagal patvirtintus grafikus. Paaiškina, kad pareiškus ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo, pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (dėl buto apliejimo) tenka ieškovei. Ieškovė teigia, kad 2021-09-09 statinio sezoninės apžiūros akte ir vėlesniuose sezoninių apžiūrų aktuose nėra fiksuota buitinės kanalizacijos apžiūrų. Tačiau tai neeliminuoja to fakto, kad buitinės kanalizacijos susidėvėjimas buvo nustatytas ir apie tai buvo informuoti savininkai, jiems pasiūlyta kaipti lėšas buitinės kanalizacijos remontui ir profilaktikai. Ieškovė niekaip nepaaiškina priežastinio ryšio tarp 2021-09-09 statinio apžiūros akte neįrašytos buitinės kanalizacijos apžiūros fakto ir įvykio, dėl kurio įvyko 2023-02-23 apliejimas bute adresu(duomenys neskelbtini) , ir kad jei tokia apžiūra būtų įrašyta į aktą, užliejimas nebūtų įvykęs. Be to, bendrovė pastoviai vykdo ir specializuotas apžiūras.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atlikdama namo priežiūrą, būtų tikrinusi nuotekų vamzdyno sandarumą ir pralaidumą, priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė šią namo inžinerinę sistemą prižiūrėjo netinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad prašo teismo pilna apimti vadovautis aplinkybėmis, kurios išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Paaiškina, kad su ieškiniu nesutinka. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nurodė, kad pagal šį teisės aktą atsakovė įvykio metu turėjo pareigą atlikti tik nuolatinius pastato stebėjimus ir apžiūras bei pildyti su tuo susijusius dokumentus. Atsakovė teigia, kad namo gyventojams nepriėmus sprendimo dėl atsakovės parengto 2021-2024 m. ilgalaikio remonto darbų plano, atsakovė neturėjo pareigos (negalėjo) savarankiškai atlikti nuotekų vamzdyno

remonto ir aptarnavimo darbų. Gyvenamojo namo būklė įvertinama atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui). Atsakovė vykdė savo pareigas, todėl statinio techninės priežiūros žurnale darė atžymas apie statinio priežiūrą, namo būklės stebėjimą. Taip pat pateikti statinio apžiūros aktai, kurie patvirtina, kad buvo nuolat apžiūrimos buitinės kanalizacijos vamzdžiai, lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Nėra reikalavimo atlikti apžiūrą kiekviename bute, jos atliekamos rūsyje, su atitinkama įranga. Tai nurodo atsakovės tinkamą pareigų atlikimą. Atsakovė informavo pastato savininkus apie inžinierinių sistemų (tame tarpe ir buitinės kanalizacijos) fizinį susidėvėjimą ir raginami kuo skubiau priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo remonto ir inžinierinių sistemų aptarnavimo darbų atlikimui. Šias išdėstytas aplinkybes patvirtina į pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas, sezoninių apžiūrų protokolai, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto ilgalaikis planas su balsavimo protokolu, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, ataskaitos. Gyventojai neišreiškė valios atlikti inžinierinių sistemų (tame tarpe ir buitinės kanalizacijos) remonto darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, veikdama kaip namo administratorė, neturėjo įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo ir buitinės kanalizacijos vamzdyno remonto ir aptarnavimo dabų atlikimo. Tokį sprendimą privalėjo priimti butų savininkai, kurie buvo informuojami apie buitinės kanalizacijos vamzdžių susidėvėjimą ir apie tai, kad būtinas kanalizacijos vamzdynų remontas. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė nevykdė savo funkcijų, pvz. neatliko pastato konstrukcijų apžiūrų, nereagavo į gyventojų pranešimus apie konstrukcijų ar inžinierinių tinklų defektus, nustačiusi defektus neinformavo savininkų ir nepasiūlė priemonių jų šalinimui, kad buvo priimtas savininkų sprendimas dėl techninės priežiūros ir profilaktinių ar privalomųjų darbų atlikimo, kurio administratorė neįgyvendino ir pan. Akcentuoja, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Pažymi, kad ieškovė visiškai nekonkretizuoja, kokių tiksliai veiksmų neatliko atsakovė ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2023-02-25 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui nuotekos pateko į butą Nr. 24. Šio įvykio metu Butas buvo apgadintas. Ieškovas ADB Compensa Vienna Insurance Group šį butą įvykio metu buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu, draudimo poliso Nr. 2200213806. Šios sutarties pagrindu Ieškovas, kaip šio Buto draudikas, įgijo pareigą atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Jis

atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500,52 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Draudimo išmoka išmokėta iš remonto sąmatos išskaičius draudimo sutartyje numatytą 60,00 EUR

išskaitą. Ieškovas teigia, kad už padarytą žalą 2584,51 Eur atsakingas daugiabučio gyvenamojo namo administratorius atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“, kuri netinkamai vykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas.

Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu nes mano, kad žala nustatyta neįvertinus turto nusidėvėjimo, tačiau įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė. Žalos kilimo priežasties, t. y. jog žala kilo užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui nuotekos, atsakovė neginčija. Tačiau atsakovė nesutinka, kad dėl žalos atsiradimo kaltė yra jos.

UAB „Visagino būstas“ UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2022-06-20 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-E-282 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“.

Teismas konstatuoja, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo kanalizacijos vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Kaip jau minėta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-E-828, administravimas buvo paskirtas vykdyti UAB „Visagino būstas“. Ieškovas patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasis CK 6.263 str. pagrindu, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Be to argumentuoja CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, bei CK 4.84 str. 1 d. savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Kaip jau minėta aukščiau daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus nėra daikto savininkas ar valdytojas, jo teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1 -971 (toliau - STR 1.07.03:2017), kiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai, savivaldybės ir bendrovės lokaliniai aktai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.

Kaip matyti, atsakovui UAB „Visagino būstas“ pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovo negalima laikyti turto valdytoju. Nuostatų 3 p. nustato, kad administratorius administruoja namo bendrojo naudojimo objektus užtikrindamas jų techninę priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.4. papunkčiu, administratoriaus funkcijoms priskiriamas metinio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano ir (ar) ilgalaikio (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas, mėnesinių kaupiamųjų įmokos tarifų apskaičiavimas ir teikimas juos patalpų savininkams tvirtinti. Patvirtintą ilgalaikį ir (ar) metinį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas administratorius skelbia savo interneto svetainėje ir teikia patalpų savininkams Nuostatų V skyriuje nurodytu būdu.

STR 1.07.03:2017 87 p. reglamentuoja, kad gyvenamojo namo būklė įvertinama atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (87.1. p. p.) ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (87.1.1. p. p.), periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui) (87.2. p. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (91 p.). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (92 p.). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (101 p.). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. (97 p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (98 p.) Gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (99 p.).

Pagal nuolatinių stebėjimų ir periodinių (sezoninių) apžiūrų rezultatus, UAB „Visagino būstas“ parengė ir pateikė savininkams gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), ilgalaikį remonto darbų planą 2021 – 2024 metams, kuriuo savininkai informuojami apie inžinierinių sistemų (tame tarpe ir buitinės kanalizacijos) fizinį susidėvėjimą ir raginami kuo skubiau priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo remonto ir inžinierinių sistemų aptarnavimo darbų atlikimui. Bendrovės darbuotojai bandė savo iniciatyva surengti savininkų balsavimą raštu reikiamų sprendimų priėmimui, tačiau savininkai eilinį kartą parodė visišką abejingumą klausimams, susijusiems su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu, savo valios neišreiškė ir sprendimo nepriėmė, todėl (duomenys neskelbtini), savininkams taikomas minimalus kaupiamųjų įmokų tarifas, nustatytas Aprašo 11.1. p., kuris naudojamas kaip rezervas nenumatytiems namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams, nurodytiems daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano punktuose. Šias išdėstytas aplinkybes patvirtina statinio techninės priežiūros žurnalas, sezoninių apžiūrų protokolai, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto ilgalaikis planas su balsavimo protokolu, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, ataskaitos.

Taigi, atsakovas veikdamas kaip namo administratorius, neturėjo įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo ir buitinės kanalizacijos vamzdyno remonto ir aptarnavimo dabų atlikimo. Tokį sprendimą privalėjo priimti butų savininkai, kurie buvo informuojami apie buitinės kanalizacijos vamzdžių susidėvėjimą ir apie tai, kad būtinas. Nagrinėjamu atveju nors apliejimas įvyko ne tiesiogiai dėl buitinės kanalizacijos vamzdyno defekto o tik dėl jo užsikimšimo, tačiau būtent vamzdžių koroziją ir tuo pačiu kanalizacijos vamzdyno naudojimas ne pagal paskirtį, galėjo lemti vamzdyno užsikimšimą. (duomenys neskelbtini), butų savininkai nors ir žinojo tikrąją padėtį, ilgalaikio remonto darbų plano 2021 – 2024 metams 5 punktu jiems buvo siūloma kaupti namo nuotekų šalinimo sistemos sandarinimo palaikymui ,defektų šalinimui, nuotekų valymui ir nuotekų sistemos pralaidumo palaikymui (2 kartus per metus), tačiau nesielgė pakankamai atidžiai, apdairiai ir protingai, kad būtų išvengta žalos.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vadinasi, atsakovas pagal nurodytas pareigas, nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Analogiško praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. žr. 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovą laikyti namo valdytoju, dėl to jam negali kilti atsakomybė ne tik ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodytais pagrindais, bet ir pagal CK 6.266 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.