- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-98-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06972-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 EUR nuo ieškovės pilnametystės iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio mokymo programą bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodo, kad ji yra pilnametė, tačiau moksi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ir atsakovas neprisideda prie jos išlaikymo. Ieškovę išlaiko jos mama ir giminaičiai. Teigia, kad dabartiniu metu be atsakovo pagalbos ji neturi galimybės patenkinti būtiniausių poreikių, dėl ko finansinės pagalbos kreipėsi į artimuosius. Nurodo, kad atsakovas dirba užsienyje, gauna nuolatines pajamas ir iki 2022 m. spalio 12 d. ieškovei teikdavo 250 Eur dydžio išlaikymą, tačiau ieškovei tapus pilnametei, atsakovas sprendė, kad jis neturi pareigos teikti išlaikymą. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra pašliję, ieškovė nežino duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, mano, kad jos siekia apie 6000 Eur, kadangi atsakovas dirba (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą pilnametei dukrai (ieškovei), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 10 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovė yra sulaukusi pilnametystės, mokosi gimnazijoje ir mokslus baigs 2023 m. birželio 1 d.. Ieškovė gyvena kartu su mama, kuri ją išlaiko. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovės duomenimis atsakovas išlaikymo neteikia, nutarė, kad šiuo atveju laikinai nesureguliavus ginčo situacijos gali būti pažeisti atsakovo pilnametės dukters (ieškovės), siekiančios išsilavinimo ir neturinčios pakankamai savarankiškų pajamų, interesai. Tai yra gali būti neužtikrinti minimalūs jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Dėl to, teismo vertinimu, pilnametės ieškovės, besimokančios ir neturinčios pakankamai savarankiškų pajamų poreikiams patenkinti, yra tikslinga priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą.
5. Teismas dėl ieškovei laikinai priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti išlaikymą, todėl atsižvelgdamas į ieškovės interesus nusprendė, kad šiuo atveju priteistas išlaikymas po 250 Eur dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį būtų protingo dydžio ir patenkintų ieškovės interesus. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, nevertinamas ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumas, o tik sprendžiama dėl tokių priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, priimdamas ieškinį neatsižvelgė į tai, jog šios bylos kategorijoms privaloma mediacija. Ieškovė šiuo atveju pateikė tik pažymą, iš kurios matyti, jog ieškovė teikė prašymą dėl mediacijos vykdymo, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė prieš teikiant ieškinį teismui, atliko privalomąją mediaciją byloje nėra, kas reiškia, kad ieškinys ir ginčijama nutartis yra priimti nesilaikant įstatymo.
6.2. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė jog jo atlyginimas yra ne 6000 Eur kaip nurodo ieškovė, o 2000 Eur, be to, apelianto šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, jis vienas išlaiko šeimą, moka banko ir vartojimo paskolas, turi įsipareigojimų lizingo bendrovei, moka būsto nuomos išlaidas (duomenys neskelbtini), o ir be to, tiek atsakovas tiek jo nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, kas reikalauja išlaidų. Nurodo, kad negali teikti 250 Eur išlaikymo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, kadangi ieškinys pateiktas neatliktus privalomosios mediacijos, o ir be to, tinkamai neįvertinus apelianto turtinės padėties, remiantis ieškovės nurodytomis klaidingomis aplinkybėmis apie apelianto gaunamas pajamas.
10. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė yra apelianto dukra, ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje ir mokslus baigs 2023 m. birželio 1 d.. Atskiruoju skundu neginčijama aplinkybė, jog apeliantas prie dukros išlaikymo neprisideda Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantas dėl turtinės padėties negali teikti dukrai 250 Eur laikino išlaikymo. Apeliantas nurodo, kad teismas tiek priimdamas ieškinį, tiek skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, jog šios kategorijos bylose yra privaloma ikiteisminė mediacija dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė proceso teisės normas. Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 24 straipsnio 3 dalis numato, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. MĮ 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 10 d. raštą, kuriuo remiantis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi dėl privalomosios teisminės mediacijos į tarnybą, kuri kreipėsi į apeliantą su prašymu dėl mediacijos vykdymo ar atsisakymo ją vykdyti, tačiau atsakymo negavo. Tarnyba raštu informavo ieškovę, kad apeliantas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl vadovaudamasi MĮ 21 straipsnio 5 dalimi, patvirtino, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šio rašto turinį, Mediacijos įstatymo nuostatas (nutarties 12 punktas), nutaria, kad apelianto nurodyti procesinio pobūdžio pažeidimai yra nepagrįsti ir iš esmės prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti šiuo atveju ieškovė kreipėsi dėl privalomosios teisminės mediacijos, ieškovė pirmosios instancijos teismui su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 10 d. raštą, kuris patvirtina, kad ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo, todėl apelianto argumentai dėl procesinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.
14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo turtinę padėtį, tai yra neatsižvelgė jog jo atlyginimas yra ne 6000 Eur kaip nurodo ieškovė, o 2000 Eur, be to, apelianto šeimoje auga tris nepilnamečiai vaikai, jis vienas išlaiko šeimą, moka banko ir vartojimo paskolas, turi įsipareigojimų lizingo bendrovei, apmoka būsto nuomos išlaidas (duomenys neskelbtini), o ir be to, tiek atsakovas tiek jo nepilnametis vaikas turi rimtų sveikatos problemų, kas reikalauja papildomų išlaidų.
15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Įvertinus apelianto pateiktus įrodymus nustatyta, jog apeliantas gauna apie 2500 Eur pajamas, yra sudaręs būsto kreditavimo sutartį, moka apie 589,92 Eur įmokas, patiria apie 400 Eur komunalinių išlaidų, yra sudaręs automobilio Audi Q7 lizingo sutartį (mokėjimų grafikas nepateiktas, įmokų dydis nenurodytas), moka apie 470 Eur vienviečio kambario nuomos mokestį (duomenys neskelbtini), taip pat turi tris nepilnamečius vaikus. Duomenų apie visas šeimos santaupas, investicijas apeliantas nepateikė.
16. Teismo vertinimu apeliantui nepateikus duomenų apie visas šeimos santaupas, gaunamas pajamas, išmokas vaikams, atsižvelgus į tai, kad apeliantas sudarinėjo kredito sutartis, sudarė brangaus automobilio Audi Q7 (27 000 Eur vertės) lizingo sutartį, leidžia manyti, kad apelianto pajamos tikėtinai yra didesnės ir apeliantas gali teikti laikiną ir būtiną išlaikymą ir pilnametei dukrai - ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad asmuo prisiimdamas bet kokio pobūdžio įsipareigojimus (kredito, lizingo sutartys) turi prisiimti atsakomybę, ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir suvokti, kad dėl tokio pobūdžio veiksmų negali nukentėti ir vaikų teisėti interesai.
17. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes (nutarties 16 punktas), tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad apelianto nurodyti argumentai dėl netinkamo jo turtinės padėties įvertino yra nepagrįsti ir nutaria, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9-17 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą