Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant apeliantui (ieškovui) A. M., jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, atsakovei M. M., jos atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. M., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Kasacinis teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008-09-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikti ir teismų įvertinti įrodymai: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 išvada, kurioje nurodyta, kad vaikas yra susiformavęs tvirtą ir aiškią nuomonę – norą gyventi su tėvu, ir tokia nuomonė turėtų būti pagrindinis ir svarbiausias kriterijus, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; Klaipėdos apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) 2015-09-21 teismo psichologo nuomonė (išvada) apie individualių pokalbių su ginčo šalimis ir jų vaikais rezultatus, kurioje nurodyta, kad pastebėtas vaiko solidarumas su tėvu, tapatinimasis su tėvo jausmais, požiūriu, kas sukelia vaiko stiprius negatyvius jausmus, priešišką elgesį, norą maištauti, nors vaikas išsakė savo nuomonę ir norą gyventi su tėvu, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad vaiko nuomonės susiformavimui didelės įtakos turi tėvo nuomonė bei vertinimai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad išvardyti įrodymai nėra nuoseklūs, todėl nėra pakankami spręsti apie vienareikšmę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenimo su tėvu. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau psichologės išvadoje pažymėta, kad vaiko nuomonės susiformavimui įtaką galėjo turėti visa konfliktinė situacija, susijusi su tėvų skyrybomis, vaiko amžiumi bei jo noru maištauti. Kasacinis teismas pažymėjo, jog vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktų Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologės išvadų matyti, jog nepilnametis vaikas buvo apklausiamas 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta 2016 m. vasario–kovo mėnesiais, todėl neatmetama galimybė, kad vaiko požiūris galėjo arba pasikeisti, arba tapti dar tvirtesnis. Kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti ir aptarti galimybę ginčo šalių nepilnametį vaiką apklausti teismo posėdyje tiesiogiai.

Dėl būtinybės išsiaiškinti vaiko norą, kai sprendžiamas jo gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas

CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma ir vaiko nuomonė yra viena iš jų, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo apeliacine tvarka, visų pirma pasisako dėl šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvo. Teisėjų kolegija 2017-02-23 nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims (ieškovui, atsakovei ir išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui) pateikti teismui pasiūlymus dėl nepilnamečio vaiko apklausos organizavimo būdo. Atsakovė 2017-02-23 teismui pateikė prašymą paskirti psichologinę teismo ekspertizę ir šią nuomonę palaikė teismui pasiūlius vaiko apklausos organizavimo būdą. Apeliantas 2017-03-03 atsiliepimu į atsakovės prašymą skirti ekspertizę prašė atsakovės prašymą atmesti ir vaiką apklausti tiesiogiai teismo posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi, siekiant papildomai ištirti ir išsiaiškinti byloje fiksuojamas aplinkybes ir tiesiogiai išklausyti šalių paaiškinimus byloje aktualiais faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo klausimais, pereita į apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nusprendė 2017-04-03 teismo posėdžio metu atlikti vaiko apklausą specializuotame vaiko apklausos kambaryje, naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą (CPK 380 straipsnis).Teismo posėdžio metu apklaustas vaikas nurodė, kad pageidauja likti gyventi su tėvu. Motyvuodamas šį savo sprendimą vaikas nurodė, jog tėtis gali skirti jam daugiau laiko, stengiasi dėl jo, daug padeda moksluose, kartu dirba įvairius „vyriškus“ darbus, kas jam labai patinka, o mama labai daug dirba ir jam gali skirti mažiau laiko.Atsižvelgdama į vaiko apklausos metu duotus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog vaiko parodymai ir praėjus 1,5 metų nepasikeitė. Vaikas kaip ir anksčiau tvirtai laikėsi nuomonės gyventi kartu su tėvu ir tai tik patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 išvadoje nurodytą vaiko nuomonę gyventi kartu su tėvu ir vaiko Klaipėdos apygardos teismo vyriausiajai specialistei (psichologei) išsakytą nuomonę (2015-09-21 išvada) ir norą gyventi kartu su tėvu. Teisėjų kolegija 2017-04-03 protokoline nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl psichologinės teismo ekspertizės skyrimo.Kaip jau minėta anksčiau, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma ir vaiko nuomonė yra viena iš jų. Įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimą, grindžiamą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio. 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.174 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Bylos rašytiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vaikui gyvenant pas tėvą (vaikas pas tėvą nuolat gyvena nuo 2015-06-09) būtų nesaugu ar tai prieštarautų jo interesams. Byloje nepateikta duomenų, jog: tėvas nesirūpina vaiku; vaiko elgesys kelia susirūpinimą; aplinka, kurioje vaikas gyvena, yra nesaugi. Atsakovės byloje pateikta 2017-02-27 Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos vaiko charakteristika nepakankama daryti išvadą, jog dėl gyvenimo pas tėvą pablogėjo vaiko elgesys ar mokslai. Charakteristikoje nurodyta, kad vaikas draugiškas, paklusnus, paslaugus, labai mandagus, nors toliau nurodoma, jog dėl netinkamo vaiko elgesio kilo problemų lietuvių kalbos pamokose, tačiau vėliau teigiama, kad vaikas gavo pagyrimą iš tos pačios lietuvių kalbos mokytojos. Nežinoma, kaip situacija būtų vertinama vaikui gyvenant pas mamą, kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenant pas mamą situacija ir santykiai buvo konfliktiški, juolab kad per beveik dvejus metus gyvenant vaikui pas tėvą pasikeitė ne tik aplinka, bet ir vaiko amžius. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria vaiko norui gyventi su tėvu. 2017-04-28 išvadoje Nr. (24.50.)-VT4-1055 nurodyta, jog skyrius palaiko savo išvadą, teismui teiktą 2015-10-08 raštu Nr. (24.50.)-VT4-2216, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Išvadoje nurodyta ir tai, jog vaiko tėvas užtikrina nepilnamečio vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, atsižvelgęs į vaiko nuomonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog abu tėvai vaikui gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis, kiekvieno jų turtinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaiką. Atsakovės pateikti duomenys apie apelianto įsiskolinimą yra nepakankami teigti, jog apeliantas neturi galimybės išlaikyti vaiką, nes apeliantas yra darbingas, be to, pateikti duomenys nurodo, jog jis dirba UAB „Antano ūkis“. Atsakovės argumentai, jog vaiko noras likti gyventi su tėčiu nėra suderinamas su abiejų vaikų interesais, nepakankami daryti išvadą, jog dėl to nutruks abiejų vaikų ryšys, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, broliai ir toliau bendrauja, kartu būna tai pas vieną, tai pas kitą tėvą ir taip ketina ateityje bendrauti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas sudaro pagrindą išvadoms, jog nors vaikas ir nurodo, jog myli abu tėvus ir tiek su mama, tiek su tėvu jį sieja glaudus ryšis, tačiau artimesnius tarpusavio santykius vaikas nurodė su tėvu. Teisėjų kolegija mano, kad yra svarbu pažymėti, kad vaikui 14 metų ir vaikas pakankamai brandus išreikšti savo nuomonę, į kurią teismas turi atsižvelgti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Šios bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, vaiko pakankamai motyvuotas noras gyventi su tėvu, nesant duomenų, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams, šiuo atveju gali būti pripažintas pagrindu neginčijamai spręsti dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir gyvenimo su tėvu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, pasisako už šeimoje šiuo metu susiklosčiusios situacijos (gyvenimas su tėvu, pas kurį pats atvyko nurodydamas, jog nenori gyventi su mama) išsaugojimą, jos stabilizavimą, todėl konstatuoja, jog vaiko gyvenamoji vieta, kuri nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyta nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta su motina M. M., keistina, ją nustatant su tėvu A. M..

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).Apeliantas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad ginčo dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nebuvo. Analogiško dydžio išlaikymą apeliantas mokėjo atsakovei, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja.Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, apelianto reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis), nustatant, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovė privalo mokėti sūnaus A. M. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o apeliantui pavestina uzufrukto teise tvarkyti šalių nepilnamečiam vaikui priklausantį išlaikymą (CK 3.190 straipsnis).Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-04-09) iki vaiko pilnametystės. Apeliantas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (sustabdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014, kuria iš apelianto priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, vykdymas) nurodė, kad vaikas kartu su apeliantu gyvena nuo 2015-04-24, tačiau vėlesniuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad vaikas pas jį gyvena nuo 2015-06-09. Be to, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-04 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , laikina gyvenamoji vieta su tėvu A. M., palikta galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 dalies, kuria iš A. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vykdymo sustabdymas iki sprendimo priėmimo, palikta galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Byloje nėra duomenų, kad šiuo periodu skyrium gyvenanti mama būtų teikusi išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina, kad vaikas pas tėvą gyvena nuo 2015-06-09 iki šiol, todėl išlaikymas vaikui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovės priteistinas nuo 2015-06-09 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Įstatymai numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Nors nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo reikalavimo vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium nuo mažamečių vaikų, nustatyti bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016)Apeliantas ieškiniu, apeliaciniu skundu, taip pat ir atsakovė byloje pateiktais procesiniais dokumentais neprašė nustatyti skyrium gyvenančios motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs ankstesnę apeliacinės instancijos nutartį, bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinėje instancijoje negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinusi tai, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatavus esant pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su apeliantu, konstatuotina esant pagrindą panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatė apelianto bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, ir priimti naują sprendimą, nustatant atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Teisėjų kolegija bendravimo su nepilnamečiu A. M. tvarką šiuo atveju nustato žvelgdama iš priešingos šalies pusės. Nustatytina, kad M. M. apie planuojamą nepilnamečio vaiko A. M. pasiėmimą bei jo grąžinimą į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą privalo informuoti A. M. ne vėliau kaip 24 val. iki planuojamo pasiėmimo ir grąžinimo termino.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei atsakovės teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka.Apibendrinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir visus apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo aspektus, nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas ir, ieškovo ieškinį atmetęs, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylioje pareikštų reikalavimų naikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas – apelianto nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užstato grąžinimo, ekspertizės neskyrimo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos LR CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 207 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 726 Eur už ieškinio surašymą, 450 Eur (150 Eur – 2015-08-17; 150 Eur – 2015-09-22; 150 Eur – 2015-10-08) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, žyminis mokestis – 31 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio (8.2, 8.17, 8.18, 8.19 p.). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės apeliantui priteistinas 1 207 Eur (726 + 450 +31) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: už apeliacinio skundo surašymą 500 Eur; 300 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, žyminis mokestis – 31 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.9, 8.17, 8.18, 8.19 p.), juolab atsižvelgiant į tai, kad vyko du apeliaciniai procesai, kasacinis procesas. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai iš atsakovės apeliantui priteistinas 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Iš viso iš atsakovės apeliantui priteistinas 2 038 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidas neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio, šis reikalavimas patenkintas atsižvelgiant į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, t. y. nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas yra išvestinis, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš atsakovės valstybei už šį reikalavimą priteisti žyminį mokestį. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Iš atsakovės valstybei priteistinos 8,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalie 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 nustatytą nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą su motina M. M., ir nustatyti vaiko A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu A. M..

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 priteistą iš A. M. nepilnamečiui vaikui A. M. išlaikymą po 500,00 Lt (144, 81 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovės M. M. nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui po 144,81 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-09 iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. M. ir nustatyti, kad M. M. apie planuojamą nepilnamečio vaiko A. M. pasiėmimą bei jo grąžinimą į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą privalo informuoti A. M. ne vėliau kaip 24 val. iki planuojamo pasiėmimo ir grąžinimo termino.

Priteisti iš atsakovės M. M. ieškovui A. M. 2 038 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės M. M. valstybei 8,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užstato grąžinimo, ekspertizės neskyrimo palikti nepakeistą.