Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Valstybės įmonės „Turto bankas“ įgaliotam asmeniui Justei Žibūdienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teigė, kad skola susidarė dėl to, kad ieškovas ilgą laiką nesiėmė veiksmų dėl skolos išieškojimo, buvo neapdairus, taigi ji susidarė dėl atsakovo kaltės ir neturi būti priteisiama iš atsakovo. Pateiktose sąskaitose yra daug neatitikimų. Delspinigiai neturi būti priteisiami dar ir dėl to, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-31 išrašo duomenimis butas, adresu Draugystės pr. 12-61, Šiauliuose, nuosavybės teise nuo 2016-11-02 priklauso Lietuvos Respublikai. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2016-09-27 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 8327. Minėtą butą patikėjimo teise nuo 2016-11-02 valdo Lietuvos Respublikos valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija VĮ Turto bankas. Palikėja N. M. mirė 2015-01-20. Atsakovas savo nesutikimą su skola grindžia ieškovo kalte, o su delspinigių priteisimu nesutinka dėl to, kad šalys nėra susitarę dėl jų mokėjimo, be to, yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. M. mirė 2015-01-20, taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015).

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo nuo 2014-05-31 iki 2016-12-31 (iki palikėjos mirties susidarė 57,08 EUR įsiskolinimas, o po jos mirties – 4 263,70 EUR ). Atsakovas šį reikalavimą ginčija tuo, kad dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kaltas ieškovas. Teigia, kad ieškovas turi pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokesčių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Teigė, kad ieškovas laiku neinformavo atsakovo apie palikėjos mirtį. Nurodo, kad šiuo atveju, ieškovas nevykdė minėtos pareigos, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl palikėja nebemoka mokesčių, ir jos mirties faktas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, kaip specifinis subjektas, teikia paslaugas labai dideliam vartotojų skaičiui, todėl objektyviai neįmanoma preciziškai kontroliuoti jų kaitos, taip pat ir mirties atvejų. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad ieškovas, sužinojęs apie palikėjos mirtį ir įvykusį gedimą, ėmėsi aktyvių veiksmų – siekė sumažinti kilsiančią žalą, įvairiais būdais bandė patekti į palikėjos butą. Be to, pažymėtina tai, kad pagal Nekilnojamos turto registro duomenis, valstybės paveldėto buto vidutinė rinkos vertė (22 000 EUR) yra gerokai didesnė už skolos ieškovui sumą. Valstybė atsako už palikėjos skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Neigiamų padarinių, galinčių kilti paveldėtojui, teismas nenustatė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių bendradarbiavimo principas reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra, ar viena šalis iš šio sandorio negavo nepagrįstos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, kuris yra susidaręs nuo 2014-05-31, todėl galima iš dalies sutikti su atsakovo nuostata, kad ieškovas savo pažeistų teisių negynė pakankamai ilgą laikotarpį. Kartu atsižvelgtina į tai, kad jokie teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį ieškovas turėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas, ir nuo kada tokia ieškovo teisė yra laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad civiliniame procese egzistuojantis dispozityvumo principas lemia tai, jog ieškovas savo pažeistas teises gali ginti per visą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl vien tai, kad ieškovas nepakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nėra pakankama aplinkybė atsisakyti ginti ieškovo teises. Negalima daryti išvados, jog ieškovas būtų iš esmės pažeidęs šalių bendradarbiavimo pareigą ir dėl to būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo prievolės ieškovui vykdymo.

Apie tai, kad niekas nepriėmė palikimo, ir kitas CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kurių pagrindu paveldimas turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn, privalėjo pranešti ne ieškovas, bet kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai). Taigi šiuo atveju atsakovas – valstybė, turėjo laiku ir tinkamai pasirūpinti, kad mirusių asmenų perėjimo valstybės nuosavybėn faktas būtų teisiškai įformintas, mokami mokesčiai už teikiamas paslaugas, tinkamai prižiūrėti savo turtą, todėl neįvykdžiusi prievolės pasirūpinti jai perėjusiu paveldėtu turtu laiku, turi prisiimti riziką už palikėjos kreditoriui kilusią turtinę žalą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas tinkamai neįgyvendino numatytų pareigų. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, be ieškinio senaties, kada kreditorius turi pradėti ginti savo pažeistas teises.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Atsakovas neginčija, kad paslaugos buvo suteiktos. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-05-31 iki 2016-12-31 susidarė 4 320,78 EUR įsiskolinimas (iki palikėjos mirties susidarė 57,08 EUR įsiskolinimas, o po mirties – 4 263,70 EUR). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Teismas konstatuoja, jog ieškovas įrodė reikalavimo dėl skolos už suteiktas paslaugas susidarymo pagrįstumą, atsakovas nors ir nurodė, kad ieškovo skaičiavimai yra klaidingi, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė, byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovui būtų sumokėta, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 158,83 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2016-08-31 iki 2017-01-31. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Tarp ieškovo ir palikėjos buvo sudaryta Atsiskaitymo už gyventojams pateiktą vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartis, kurios 2.10. punkte numatyta, jog delspinigiai mokami LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas apskaičiavo 158,83 EUR dydžio delspinigius, kurių apskaičiavimo atsakovas neginčijo. Atsakovas su delspinigių priteisimu nesutiko dėl to, kad nėra sudaręs sutarties su ieškovu, įstatymo pagrindu delspinigiai skaičiuojami tik fiziniams asmenims, todėl nepriteistini. Vis dėlto, teismas negali sutikti su tokiu atsakovo vertinimu, nes atsakovas perėmė visas palikėjos teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą mokėti delspinigius. Tuo remiantis, ieškovo reikalavimas priteisti 158,83 EUR delspinigių yra tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 479,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 107 EUR sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas bylos eigoje sumažino savo reikalavimą, todėl jo mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti 101 EUR dydžio. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 101 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“, į. k. 144133366, naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, į. k. 111105555, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, į. k. 112021042, 4 320,78 EUR (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 78 euro ct) skolos, 158,83 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 83 euro ct) delspinigių, 101 EUR (vieną šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 479,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.