Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-301-409/2024, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 (ROIK 23212477865) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrinta, administracine nuobauda – 40 Eur bauda už tai, kad 2023 m. sausio 15 d., nuo 11.10 val. iki 11.12 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę ir nustatytą vidutinį 66 km/h greitį viršijo 16 km/h, t. y. važiavo 82 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 ir 127 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5.9.1. Akcentuoja, kad vidutinio greičio matuoklių, stacionarių vaizdo fiksavimo sistemų ir mobilios įrangos, siekiant fiksuoti teisės pažeidimus, o realiai – rinkti ir apdoroti asmens duomenis, naudojimas, nėra įteisintas nei įstatymu, nei kitais teisės aktais, nors toks naudojimas yra tiesiogiai susijęs su asmens duomenų tvarkymu bei apsauga. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 11⁴ straipsniu projektas, kuriuo buvo siekiama įteisinti/legalizuoti vidutinio greičio matuoklių naudojimą, Seime įstatymo priėmimo procedūrų nepraėjo, įstatymu nevirto. Todėl bet koks vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių priemonių naudojimas, ypač, kiek tai liečia tiesiog asmens duomenų rinkimą, nesusijusį su greičio viršijimu, automobilio duomenų, automobilio ir asmens judėjimo laiko, automobilio numerio fiksavimą, iš kurio galima nustatyti automobilio savininko vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kitus saugotinus asmens duomenis, o jam nevairavus – kito asmens vardą ir pavardę bei kitus saugomus asmens duomenis, apelianto nuomone, yra grubus BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas” pažeidimas. Teigia, kad iš viešai prieinamo Europos Komisijos tinklapio https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection/reform/what-personal-datalt matyti, jog: „<...> asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Skirtinga informacija, kuri surinkta kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę, taip pat yra asmens duomenys. Asmens duomenys, iš kurių pašalinta asmeninė informacija, kurie yra užšifruoti ar kuriems yra suteikti pseudonimai, bet kuriuos galima panaudoti iš naujo nustatant asmens tapatybę, išlieka asmens duomenimis ir jiems taikomas BDAR. Asmens duomenys, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad asmens tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta, nebelaikomi asmens duomenimis. Kad duomenys būtų iš tiesų anoniminiai, anonimiškumas turi būti užtikrintas negrįžtamai. BDAR apsauga asmens duomenims suteikiama neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas tokiems duomenims tvarkyti. Ji yra „neutrali technologijų atžvilgiu“ ir taikoma duomenų tvarkymui tiek automatizuotomis, tiek neautomatizuotomis priemonėmis, jeigu duomenys yra rūšiuojami pagal iš anksto nustatytus kriterijus (pvz., abėcėlės tvarka). Taip pat nesvarbu, kaip duomenys yra saugomi: IT sistemoje, pasitelkiant stebėjimą vaizdo kameromis ar popierine forma. Visais šiais atvejais asmens duomenims taikomi BDAR nustatyti apsaugos reikalavimai. Asmens duomenų pavyzdžiai: vardas, pavardė; namų adresas; elektroninio pašto adresas, pavyzdžiui, vardas.pavardė@įmonė.com; asmens tapatybės kortelės numeris; buvimo vietos duomenys (pvz., buvimo vietos duomenys mobiliajame telefone); interneto protokolo (IP) adresas; slapukų identifikatoriai; jūsų telefono reklamos identifikatorius; ligoninės arba gydytojo turimi duomenys, kurie gali būti simbolis, pagal kurį galima konkrečiai nustatyti asmens tapatybę. <...>“. Ši informacija pateikta vadovaujantis BDAR 2 straipsniu, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 konstatuojamosiomis dalimis, 29 straipsnio darbo grupės nuomone 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos; 29 straipsnio darbo grupės nuomone 05/2014 dėl nuasmeninimo metodų.

6.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, išanalizavo A. K. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

6.7. Be to, administracinis nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje, todėl duomenys byloje buvo renkami įstatymu nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir BDAR, nėra draudžiama. Jokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami nebuvo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga sudaryti saugias ir visiems eismo dalyviams vienodas eismo sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Būtent eismo dalyvių žinojimas, kad jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami, turi motyvuoti eismo dalyvius būti sąmoningais ir laikytis KET reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kelia klausimus dėl nepagrįstai paskirtų administracinių nuobaudų už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, nepagrįsto visų aštuonių jo atžvilgiu nagrinėjamų administracinio nusižengimo bylų nesujungimo į vieną bylą, galimai pažeisto proceso operatyvumo principo ir byloje surinktų įrodymų galimo neteisėtumo. Taipogi apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kuriose neįtvirtintas vidutinio greičio matuoklių naudojimo teisėtumas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui; Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės), kurie nedetalizuoja vidutinio greičio matuoklių naudojimo teisėtumą, neprieštarauja Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

9. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį teise kreipimusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai yra jei kyla abejonių, jog tam tikra įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės yra siejamas ne su konkretaus įstatymo ar kito teisės akto normos konstitucingumu, o su tam tikrų teisinių santykių reglamentavimo nepakankamumu. Be to, apeliantas nenurodė jokių aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl įstatymo ar kito teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitikties Konstitucijai, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas. Šiuo metu galiojantys stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimą, asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai apygardos teismui nekelia abejonių dėl jų atitikimo Konstitucijos 22 straipsniui ar Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms. Todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina ir tai, kad teisinių santykių reguliavimas priskiriamas ne Konstitucinio Teismo kompetencijai, nes Konstitucinis teismas sprendžia jau priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus (a posteriori kontrolė), o priskiriamas išimtinai įstatymų leidėjui, ar kitiems teisėkūros subjektams.

10. Kaip matyti, analogišką prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliantas teikė ir pirmosios instancijos teismui. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad toks apelianto prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad prašymas yra nekonkretus, abstraktus, į Konstitucinį Teismą prašoma kreiptis siekiant išsiaiškinti, ar tam tikrų teisinių santykių nereglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos nubaustas A. K., buvo padaryti viešoje vietoje, todėl duomenys byloje buvo renkami įstatymo nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir BDAR, nėra draudžiama, be to, byloje surinkti duomenys tik leidžia identifikuoti galimai nusižengimą padariusį asmenį, o kitokie duomenys apie asmens privatų gyvenimą nebuvo renkami. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, asmens duomenų tvarkymo taisyklės, susijusios su vidutiniais greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimu, pastatymu, jų panaudojimu asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, yra pakankamai detaliai reglamentuotas įstatyminiais bei poįstatyminiais teisės aktais, kurie aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 4 straipsnis numato eismo saugumo užtikrinimo principus, kurie yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

12. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. BDAR 6 straipsnyje nurodyta, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Tiek pagal BDAR nuostatas, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 5 dalį šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme, atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai šie duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.

14. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei eismo automobilių keliais priežiūra. Vienos iš pagrindinių policijos funkcijų – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šių policijos uždavinių įgyvendinimui būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose (Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Be to, tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones (Policijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį informacinė sistema – tai programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu.

15. Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikomos įstatymų normos, reglamentuojančios stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimą, asmens duomenų tvarkymą, kurios apima ir Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, nekelia abejonių, todėl apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

Dėl galimo dokumentų klastojimo ar piktnaudžiavimo tarnyba

16. Apeliaciniame skunde A. K. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis 2024 m. sausio 15 d. padarytą ir pažeidimo fiksavimo sistemomis užfiksuotą KET pažeidimą, buvo surašytas vėliau, nei byloje priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas. Tokiu būdu, apelianto nuomone, suklastotas yra arba institucijos nutarimas, arba KET pažeidimo duomenų protokolas, arba pastarasis į bylą pateiktas vėliau, piktnaudžiaujant tarnyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. K. atžvilgiu dėl 2023 m. sausio 15 d. padarytų administracinių nusižengimų surašytas 2024 m. birželio 3 d. (b. l. 9–11), o nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 14–16), kai tuo tarpu Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodyta data – 2024 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 60), tačiau iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad duomenys apie padarytą pažeidimą sistemoje įregistruoti dar 2023 m. sausio 16 d. ir šis pažeidimas yra susijęs su pagrindiniu AN 23212477865 (b. l. 61), analogiškas ROIK 23212477865 nurodytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime. Įvertinus ir tai, kad šis KET pažeidimo duomenų protokolas į bylą atspausdintas tik tuomet, kai institucijoje buvo gautas apelianto skundas, darytina išvada, kad minėtas protokolas 2024 m. rugsėjo 12 d. tik buvo atspausdintas iš sistemos pridėti į bylą, tuo tarpu pats pažeidimas, kaip minėta, įregistruotas dar 2023 m. sausio 16 d. Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad KET pažeidimo duomenų protokolas, administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas šioje byloje būtų suklastoti ir/ar piktnaudžiauta tarnyba, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl tęstinio/trunkamojo pažeidimo

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jam inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų – transporto priemonės neregistravimas, neapdraudimas, nepraėjimas techninės apžiūros, neišsiėmimas naujo vairuotojo pažymėjimo, tai yra neveikimo laikas yra tęstinis, trunkamasis nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo, todėl šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

18. Šiuo atveju 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 (ROIK 23212477865) A. K. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrinta, administracine nuobauda – 40 Eur bauda už tai, kad 2023 m. sausio 15 d. nuo 11.10 val. iki 11.12 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę ir nustatytą vidutinį 66 km/h greitį viršijo 16 km/h, t. y. važiavo 82 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 ir 127 punktus.

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

20. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to spręstina, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas). Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl trunkamųjų teisės pažeidimų (2AT-46-895/2016, 2AT-45-895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015), kadangi šiose bylose teismas išaiškino trunkamojo teisės pažeidimo pabaigos momento nustatymo aplinkybes.

21. Be šioje byloje apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, buvo surašyti dar septyni administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 415, 416 ir 424 straipsnius. Pažymėtina, kad juose užfiksuoti administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku (2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.) ir skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini)). Šiuos pažeidimus sieja tik tas pats pažeidėjas ir ta pati transporto priemonė, kuria buvo padaryti nusižengimai. Padaryti pažeidimai yra panašaus pobūdžio – transporto priemonės vairavimas neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad A. K. administracinėn atsakomybėn, be kita ko, buvo traukiamas ne už pareigos – apdrausti transporto priemonę, atlikti transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, nevykdymą, o už tai, kad jis kaskart vairavo transporto priemonę, kuri negali dalyvauti viešame eisme, nes nustatyta tvarka yra išregistruota (neperregistruota) ir neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Todėl tokie A. K. veiksmai skirtingu laiku, skirtingose vietose vairavus automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pagrįstai kvalifikuoti ne kaip trunkamasis (tęstinis) nusižengimas, o kaip atskiri nusižengimai. Kaip pagrįstai nurodyta ir institucijos atsiliepime, analogiškus pažeidimus A. K. darė žinodamas, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo ((duomenys neskelbtini) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d.), o automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ir šioje byloje jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, nustatyta tvarka neįregistruotas (neperregistruotas), nes už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2017 m. rugsėjo 27 d., dalyvaujant pačiam A. K., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 17073009353). Taigi šioje byloje apelianto padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, laikyti tęstiniais ar trunkamaisiais su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 415 ir 424 straipsniuose, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį, apeliantui šioje byloje inkriminuojami administraciniai nusižengimai su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 415 ir 424 straipsniuose, yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl jo padarytiems minėtiems administraciniams nusižengimams idealiosios sutapties teisinis institutas negali būti taikomas.

Dėl protokolų surašymo laiko ir administracinės nuobaudos paskirties

22. Apeliantas skunde akcentuoja ir tai, kad visi jo nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., t. y., daromi beveik metus, tačiau institucija visus 8 protokolus surašė vienu metu – 2024 m. birželio 3 d., praėjus 1,5 m. nuo pirmojo nusižengimo, nors duomenys apie transporto priemonės vairuotoją jai buvo pateikti laiku ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo, tokiu būdu nebuvo pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

23. Visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatyme įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administraciniai nusižengimai ne visais atvejais yra užfiksuojami tiesiogiai, tačiau yra fiksuojami ir atitinkamų stacionarių ar kilnojamųjų prietaisų pagalba, kurių užfiksuotų duomenų perkėlimas į Institucijos duomenų bazes bei šių duomenų fizinis įvertinimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo pateikta tik 2024 m. gegužės 3 d. (b. l. 75). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Institucija savalaikiai pateikė asmeniui informaciją apie jo įvykdytus administracinius nusižengimus ir jų pagrindu pradėtus tyrimus, administracinės nuobaudos paskirtos įstatymo nustatytu terminu, o ilgesnis administracinių nusižengimų tyrimas užtruko ne dėl institucijos veiksmų, o dėl kitų aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių visumos. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad apie daromus pažeidimus sužinojęs iškart, kai tik buvo užfiksuoti pirmieji nusižengimai, jis jų būtų nebedaręs, vertintini kaip deklaratyvūs, nes dar 2017 m. buvo užfiksuoti analogiški apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, paskirta ir įvykdyta nuobauda, tačiau tai jo neatgrasė nuo vėlesnių administracinių nusižengimų darymo.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

24. Apelianto nuomone, nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio, ar vidutinio greičio matavimo sistemomis, tokie duomenys byloje yra surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka, nerenkant duomenų apie privatų asmens gyvenimą.

25. Nagrinėjamu atveju administraciniai nusižengimai 2023 m. sausio 15 d. viešoje vietoje – Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti vidutinio greičio matavimo sistema; VGMS (K1005005, K1005025), kurios metrologinės patikros liudijimo Nr. 1336867 (b. l. 9). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei šios nutarties 11-14 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. 2023 m. sausio15 d. padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti tinkama ir teisiškai be apribojimų leidžiama naudoti matavimo priemone ir tokie duomenys nėra laikomi duomenimis apie asmens privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad automatine patikros įranga (vidutinio važiavimo greičio matavimo sistema) asmens tapatybė nėra nustatoma, minėta įranga galima identifikuoti automobilį ir jo registracijos numerius. O tai patvirtina, kad apelianto asmens duomenys buvo nustatyti ne greičio matavimo sistema pažeidimo padarymo metu, o jau tiriant padarytą pažeidimą, kai policijos pareigūnas, vykdydamas jam tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, tiek ir kitais įstatymais bei norminiais teisės aktais pavestas funkcijas, duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį nustatė patikrinęs duomenis registruose. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenys apie A. K. 2023 m. sausio 15 d. padarytus administracinius nusižengimus gauti teisėtai ir pagrįstai vertinti kaip įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

26. Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, todėl tenkinti apelianto skundo reikalavimą ir panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos

27. ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 12 iki 30 eurų, o ANK 424 straipsnio 1 dalyje – baudą nuo 30 iki 50 eurų. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 (ROIK 23212477865) A. K. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį paskirta bauda 30 Eur, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – 40 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 40 Eur. Tokio dydžio nuobaudos ir galutinė administracinė nuobauda A. K. paskirtos nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Įvertinusi tai, kad A. K. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka iš viso baustas 15 kartų, už analogiškus nusižengimus baustas ir 2017 m., 2021 m., turi galiojančių nuobaudų, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 17–56), taigi nuolat daro KET pažeidimus ir išvadų iš tokio savo elgesio nedaro, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. K. už padarytus atskirus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos ir galutinė subendrinta nuobauda nėra per griežtos, yra proporcingos A. K. padarytų nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-301-409/2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.