- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-465-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-465-544/2021
teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06193-2020-6
2021 m. spalio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-499-1136/2021 pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei I. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, kylančių dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. K. prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir M. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš jo po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, patvirtinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodyta tvarka, priteisti ieškovui 11 475 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, išryškėjo charakterių neatitikimas, skirtingas požiūris į sutuoktinių pareigas vienas kitam. Sutiko, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nustatant jo pasiūlytą maksimalią bendravimo su vaikais tvarką. Prašė priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu sutiko teikti išlaikymą vaikams po 200 Eur kiekvienam. Santuokoje įgytą turtą siūlė dalinti taip, kad 16 000 Eur žemės sklypas ir jame stovintis sodo namelis būtų priteistas atsakovei, o jam priteista kompensacija už šią turto dalį. Automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 5 500 Eur vertės, kilnojamuosius daiktus, bendros 1 310 Eur vertės, prašė priteisti jam, o atsakovei priteisti kilnojamuosius daiktus bendros 3 760 Eur vertės. Už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį prašė jam priteisti 11 475 Eur piniginę kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams santuokines pavardes. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su atsakove. Priteisė iš ieškovo N. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka pagal infliaciją, lėšų, skirtų nepilnamečių sūnų išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė I. K.. Patvirtino N. K. bendravimo su sūnumis A. K. ir M. K. tvarką. Priteisė I. K. asmeninės nuosavybės teise: 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 500 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 26 000 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur vertės; valgomąjį stalą su 6 kėdėmis – 202 Eur; kambario stalą – 110 Eur vertės; 3 vienetus komodų – 330 Eur vertės; kampinę sofą – 575 Eur vertės; sekciją – 450 Eur vertės; kampinę spintą – 175 Eur vertės; skalbyklę – 145 Eur vertės, žoliapjovę – 225 Eur vertės. Priteisė N. K. asmeninės nuosavybės teise: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, televizorių LD – 300 Eur vertės; suktuką perforatorių Makita – 220 Eur vertės; perforatorių Makita – 180 Eur vertės; lazerinį nivelyrą Bosch – 260 Eur vertės; 3 vienetus gulsčiukų „Solo“ – 100 Eur vertės, 4 automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankius su ratais – 250 Eur vertės. Už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį ieškovo N. K. naudai iš atsakovės I. K. teismas priteisė 4 028,67 Eur kompensaciją.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje gimė du vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo registruotiną nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą: 0,0603 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, pripažįsta, jog santuokos atkurti nebeįmanoma, konstatavo, jog ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširusi, ir ją nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis). Sprendė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina, atsakove, geriausiai atitinka vaikų interesus. Teismo vertinimu, sutarto išlaikymo dydis (200 Eur kiekvienam vaikui) neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, o, atsižvelgus į vaikų amžių, tokio dydžio išlaikymas leis tenkinti vaikų poreikius (CK 3.53, 3.192 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
6. Teismas laikė, kad šalys santuokos metu įgijo 34 522 Eur vertės turtą, iš jo – žemės sklypo ir sodo namelio vertė yra 26 000 Eur (CK 3.119 straipsnis). Teismo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašas) leidžia daryti išvadą, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas už atsakovės asmenine nuosavybe priklaususias lėšas, gautas jos tėvui pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą ir gautas lėšas pervedus į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. Vertindamas nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, atsižvelgdamas į byloje pateiktą atsakovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašą bei atsakovės paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog tikroji turto pardavimo kaina yra 40 000 Lt (11 584,80 Eur), pervesta į pirkėjos banko sąskaitą.
7. Teismas vertino, jog byloje nustatyta, kad sodo namelis buvo pagerintas atsakovės lėšomis, gautomis pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovui iš šios sąskaitos 2008 m. rugsėjo 9 ir 17 dienomis buvo pervesti 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur). Ieškovo aiškinimą, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, teismas laikė nepagrįstu ir neįtikinamu, nes pinigų suma buvo pervesta per du kartus per trumpą laiką. Pažymėjo, jog tai, kad lėšos buvo panaudotos sodo namelio pagerinimui, patvirtino liudytojų M. B., S. Š., E. F. parodymai, nes jie parodė, kad padėjo ieškovui statyti sodo namelio priestatą, kad buvo tvarkomas namelio stogas, terasa, ieškovas rūpinosi statybinių medžiagų pristatymu. Vertindamas ieškovo finansines galimybes minėtu laikotarpiu pagerinti sodo namelį savo lėšomis, teismas sprendė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovo draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius patvirtina tik tai, kad ieškovas dirbo tam tikrose darbovietėse, tačiau nepatvirtina, kad jis gavo pakankamas pajamas, leidžiančias ir šeimą išlaikyti, ir atlikti sodo namelio pagerinimo darbus. Kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovui galėjus prisidėti piniginėmis lėšomis prie sodo namelio pagerinimo, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, ieškovas neįrodinėjo, kiek jis buvo prisidėjęs piniginėmis lėšomis prie namelio pagerinimo ir neprašė priteisti iš atsakovės jo išlaidas, patirtas gerinant sodo namelį.
8. Teismas sprendė, jog žemės sklypas su sodo nameliu buvo įgytas ir pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl, sprendžiant minėto turto padalijimo klausimą, atsakovė turi teisę į 23 746,67 Eur kompensaciją (40 000 Lt (11 584,80 Eur) + 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur); CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Šalims sutinkant, kad nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priklausytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui tenkančios kompensacijos dydis yra lygus pusei žemės sklypo su sodo nameliu turto vertintojų nurodytos vertės ir atsakovės įdėtų asmeninių lėšų skirtumui – 1 126,67 Eur (26 000 Eur – 23 746,67 Eur / 2; CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Teismas pabrėžė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nenustačius pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovo kompensaciją sudaro pusė nekilnojamojo turto vertės, likusios atėmus atsakovės asmenines lėšas (CK 3.117 straipsnio 1-2 dalys).
9. Įvertinęs šalims tenkantį kilnojamąjį turtą, teismas nurodė, jog ieškovui priteisiamas 2 810 Eur vertės, atsakovei – 5 712 Eur vertės kilnojamasis turtas. Kadangi atsakovei tenka didesnės vertės kilnojamasis turtas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 902 Eur kompensacija (5 712 Eur – 2 810 Eur). Todėl padalinęs šalių santuokoje įgytą dalintiną turtą teismas ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį priteisė 4 028,67 Eur (1 126,67 Eur + 2 902 Eur) piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas N. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria jam iš atsakovės priteista kompensacija, ir iš atsakovės už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį jo naudai priteisti 15 902 Eur kompensaciją.
11. Nurodo, kad nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Teismo įvardijami 23 746,67 Eur pagal šios bylos aplinkybes nėra atsakovės asmeninės lėšos, todėl atsakovė neturi teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalies normas. Nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) metais jų didžiulė šeima buvo išlaikoma išimtinai tik iš ieškovo darbo pajamų, kurių dydis yra pagal į bylą pateiktus duomenis yra ne mažesnis negu 230 000 Eur. Taigi ieškovo šeimos poreikių tenkinimui įnešta piniginė vertė yra beveik dešimt kartų didesnė negu namų valdos dabartinė rinkos vertė. Byloje taip pat nustatyta, kad namų valdos įrengimo ir pagerinimo darbus ieškovas atliko su savo draugų pagalba, taigi taip pat įnešė asmeninį indėlį kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ne tik pajamomis, bet ir darbu. Įvertinus tai, jog šalių šeima namų valdą įsigijo už konkrečiai tam tikslui skirtas atsakovės tėvo pinigines lėšas, kad atsakovė šalių santuokos metu nėra turėjusi pajamų, kad šalių didžiulė šeima visos jų santuokos metu buvo išlaikoma tik iš ieškovo darbo pajamų, kad atsakovas savo didžiuliu asmeniniu indėliu yra prisidėjęs prie namų valdos pagerinimo, teismas turi pripažinti, jog nei viena iš šalių šiuo konkrečiu atveju neturi teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį. Teismas, nusprendęs priešingai, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
12. Teigia, jog atsakovės tėvas, dovanodamas pinigines lėšas, siekė padėti dukters šeimai įsigyti būstą, o ne lėšas dovanojo jai asmeniškai. Tuo metu šeima gyveno darniai, sūnui A. buvo (duomenys neskelbtini) metai, o sūnus M. gimė tik (duomenys neskelbtini) metais. Šeimos iširimas nesudaro pagrindo spręsti kitaip dėl atsakovės tėvo dovanotų lėšų pobūdžio ir jo ketinimų dovanojimo metu, tuo labiau, jog pati ieškovė nurodė, kad tėvas pinigus dovanojo konkrečiai namų valdai įsigyti. Todėl tvirtina, jog atsakovės tėvo dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo namų valdai įgyti ir įrengti, jos nelaikytinos asmeninėmis sutuoktinių lėšomis, investuotomis į šį turtą. Tuo tarpu ieškovas prie bendrosios jungtinės nuosavybės (ginčo namų valdos) sukūrimo itin ženkliai prisidėjo savo asmeniniu indėliu ir darbo pajamomis. Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose taip pat laikosi pozicijos, kad sutuoktinių tėvų dovanotos lėšos, kurios panaudojamos sutuoktinių gyvenamajam būstui įsigyti ir jam remontuoti, nėra asmeninės sutuoktinių lėšos.
13. Tvirtina, jog teismo tvirtinimas, kad visi 12 161,87 Eur buvo investuoti į ginčo namų valdą, dėl ko atsakovė turi teisę į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, yra tik niekuo neparemta prielaida, nes neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek iš 12 161,87 Eur buvo panaudota namų valdai pagerinti. Tam, kad teisingai būtų apskaičiuota priteistina kompensacija, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis, tuo labiau, jog minėtos lėšos atsakovei buvo dovanotos ne asmeniškai, o šeimos būstui įsigyti ir jo pagerinimui. Atsakovės pateikti įrodymai – du piniginiai pervedimai į ieškovo sąskaitą nepatvirtina, jog būtent tokia konkreti suma buvo panaudota išimtinai tik namų valdai pagerinti. Teisiškai pagrįsta teismo išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo namų valdą, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo, todėl šis turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Kadangi ieškovas sutinka, kad namų valda natūra atitektų atsakovei, tai jam iš atsakovės turi būti priteista pusė namų valdos rinkos vertės, t. y. 13 000 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Nurodo, kad ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir jos tėvo parodymai patvirtino, jog lėšas jis dovanojo išimtinai dukrai ir siekdamas, kad nuosavybę įsigytų ji, o ne šeima, ką mėgina įrodyti apeliantas. Todėl jai tėvo dovanotos lėšos jokia apimtimi negali būti pripažintos ir vertinamos kaip šeimos turtas ir turi būti eliminuotos vertinant kompensacijos mokėjimo ar nuosavybės pripažinimo asmenine klausimą. Apeliantas neįrodinėjo savo galimybių įgyti ginčo būstą, priešingai, net apeliaciniu skundu patvirtino, jog būstas įgytas būtent už atsakovei jos tėvo dovanotas lėšas, jam prie to savomis lėšomis neprisidėjus.
16. Teigia, jog apeliantas siekia klaidinti teismą, tvirtindamas, kad jis pastoviai dirbo ir turėjo pastovias pajamas, nes tuomet logiškai nepaaiškinama, kaip dirbantis asmuo galėjo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 22 d. būti registruotas darbo biržoje. Be to, dar iki oficialios registracijos darbo biržoje nagrinėjant ieškovo administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. gegužės 3 d. jis teismui nurodė, kad yra bedarbis, pripažino neturintis jokio nekilnojamo turto, kas įrodo, jog tik santuokos pabaigoje apeliantas pradėjo neteisėtai pretenduoti į atsakovei priklausančią nuosavybę, siekiant iš to nepagrįstai praturtėti.
17. Pažymi, jog apeliantui nereikėjo patirti papildomų išlaidų išlaikant atsakovės vaikus, nes prie vaikų išlaikymo prisidėjo tikrasis biologinis tėvas, kuris niekada nepažeidė išlaikymo pareigų ir neturėjo įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Ieškovo N. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus, t. y. pažymą apie pajamas, darbo ieškančio asmens atmintinę, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, juos apeliantas gavo ir dėl jų turėjo galimybę pasisakyti. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Apeliaciniu skundu ieškovas N. K. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo naudai iš atsakovės priteista 1 126,67 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto – žemės sklypo su sodo nameliu, esančių (duomenys neskelbtini), dalį (visos priteistos kompensacijos dydis 4 028,67 Eur). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
22. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, yra priimta netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, kadangi 23 746,67 Eur, į kurių kompensavimą teismas manė turinti teisę atsakovė, pagal šios bylos aplinkybes nėra laikytini atsakovės asmeninėmis lėšomis, taigi atsakovė šiuo konkrečiu atveju neturi teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalies normas.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir iš esmės tinkamai nustatė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino ir taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio1-3 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepakankamai atsižvelgė bei netinkamai įvertino dalį įrodymų ir reikšmingų bylai aplinkybių, todėl neteisingai nustatė ieškovui iš atsakovės priteisiamos piniginės kompensacijos dydį, dėl ko skundžiamo teismo sprendimo dalis keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
24. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokio dydžio piniginė kompensacija turi būti priteista ieškovui iš atsakovės už šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį.
26. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamos sutuoktiniui dovanotos lėšos po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Bylos duomenys rodo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės tėvas E. F. (pardavėjas) su fiziniu asmeniu (pirkėju) sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį, kurios 2.1 punktu nustatė, kad buto pirkėjas už butą turi atsiskaityti pervesdamas 101 000 Lt (29 251,62 Eur) į pardavėjo nurodytą atsakovės asmeninę sąskaitą ir nenurodė, kad lėšos perduodamos šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Atsakovės AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. buto pirkėjas į atsakovės sąskaitą pervedė 101 000 Lt. Todėl pagal savo prigimtį šie pinigai buvo asmeninės atsakovės lėšos. 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovė I. K. su fiziniu asmeniu sudarė 0,0603 ha ploto žemės sklypo ir jame esančio sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurios 1.1 punktu nustatė, kad minėtą turtą įgyja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1. punkte nurodyta, kad šalys namų valdą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovės AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad už minėtą turtą buto pardavėjai atsakovė sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) iš lėšų, gautų iš jos tėvo E. F., šiam pardavus nuosavybės teise priklausiusį butą.
27. Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
28. Įvertinus nutarties 26 punkte nustatytas aplinkybes ir 27 punkte nurodytą sutuoktinių turto teisinio režimo reglamentavimą bei teismui nustačius, kad atsakovė savo asmenines lėšas 11 584,80 Eur laisva valia panaudojo minėtam nekilnojamajam turtui įsigyti ir jo įsigijimo metu aiškiai neišreiškė valios turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, priešingai – turto pirkimo pardavimo sutartyje pati nurodė, kad turtas įsigyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad žemės sklypas su sodo nameliu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurio rinkos vertė pagal 2021 m. vasario 17 d. turto vertinimo duomenis buvo 26 000 Eur.
29. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas tik asmeninėmis atsakovės I. K. lėšomis (12 161,87 Eur), gautomis iš jos tėvo, šiam pardavus butą pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį, ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovė turi teisę į 23 746,67 Eur kompensaciją (40 000 Lt (11 584,80 Eur) + 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur) CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes priteisti kompensaciją iš ieškovo nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovė reikalavimo nepareiškė, o tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad minėtas nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas atsakovei.
30. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.
31. Atsakovės AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad ji iš savo sąskaitos 2008 m. rugsėjo 9 ir 17 dienomis į atsakovo sąskaitą, nurodydama, kad tai jo sąskaitos papildymas, pervedė 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur), kuriuos buvo gavusi iš savo tėvo po jo buto pardavimo. Apeliantas tvirtina, kad šios atsakovės tėvo dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo namų valdai įgyti, įrengti, bendriems šeimos poreikiams tenkinti bei kad jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės (ginčo namų valdos) pagerinimo bei šeimos poreikių tenkinimo ženkliai prisidėjo savo asmeniniu darbu, savo gautomis pajamomis, todėl minėta pinigų suma neturėjo būti vertinama kaip asmeninė atsakovės investicija tik į nekilnojamąjį turtą, o jam turėjo būti priteista didesnio dydžio piniginė kompensacija už atsakovei natūra priteisiamą nekilnojamojo turto dalį. Šie apelianto argumentai vertinami iš dalies pagrįstais.
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės ieškovui pervesti 12 161,87 Eur buvo asmeninė atsakovės investicija į ginčo namų valdą, o, vertindamas ieškovo finansines galimybes aktualiu laikotarpiu pagerinti sodo namelį savo lėšomis, nurodė, jog pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovas dirbo tam tikrose darbovietėse, tačiau nepatvirtina, kad jis gavo tokio dydžio pajamas, kurios būtų leidę ir šeimą išlaikyti, ir atlikti sodo namelio pagerinimo darbus. Ši išvada pagrįsta tik iš dalies, nes bylos duomenys patvirtina, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus A., o (duomenys neskelbtini) metais – sūnus M. Šalių šeimoje augo dar du atsakovės vaikai iš jos ankstesnės santuokos, todėl šeimos poreikiams tenkinti neabejotinai reikėjo ne minimalaus dydžio lėšų. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė nedirbo, tuo metu jos pajamas sudarė iš esmės tik išmokos vaikams. Tuo tarpu išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, kad apeliantas dirbo beveik 16 metų, todėl gavo nuolatines pajamas. Iš kitos pusės, jis nepateikė įrodymų, kokio dydžio buvo tos pajamos, o užimtumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio buvo registruotas šioje tarnyboje kaip ieškantis darbo. Tokios faktinės aplinkybės leidžia tikėtinai manyti, jog 6 asmenų poreikiai (net jei ir prie kitų dviejų vaikų išlaikymo prisidėjo buvęs sutuoktinis iš ankstesnės santuokos) buvo tenkinami ir iš ieškovo gaunamų pajamų. Pažymėtina, jog nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).
33. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad 12 161,87 Eur buvo naudojami namų valdos priežiūrai ir remontui, kad ieškovas šia suma disponavo savo nuožiūra, prisidėjo prie ginčo namų valdos gerinimo savo darbu, jam padėjo jo samdomi asmenys, teisme apklausti liudytojai M. B. ir S. Š., kurie šias aplinkybes taip pat patvirtino. Tai vertinama kaip ieškovo investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra įrodymų apie tikslias namų valdos pagerinimui išleistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrą ūkį ir gerinant šeimos gyvenamąją vietą, pajamos ir išlaidos laikomos bendromis (jei šalys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialūs susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas išlaidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram šeimos labui. Be to, dalį iš tėvo gautų lėšų atsakovė ieškovui pervedė dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (2008 m. rugsėjo 9 d.), taip pat sutuoktiniai pirko du automobilius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Todėl nepaneigta, kad tam tikra pinigų dalis iš 12 161,87 Eur buvo panaudota ne tik namų valdos pagerinimui, bet ir kitų bendrų šeimos poreikių tenkinimui.
34. Nustačius, kad 12 161,87 Eur, kuriuos atsakovė gavo iš savo tėvo ir kurie pagal savo prigimtį buvo asmeninės jos lėšos, pačios atsakovės valia buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, nurodant, kad tai jo sąskaitos papildymas, ir vėliau panaudoti įsigyto turto remontui ir kitiems šeimos interesams, atsakovei to neginčijant ir ilgą laikotarpį iki pat kreipimosi dėl santuokos nutraukimo jų nereikalaujant, spręstina, kad tos lėšos pačios atsakovės valia tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
35. Kaip jau nurodyta nutarties 27 punkte, pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 30-35 punktuose nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertina, kad, nustatant ieškovui iš atsakovės priteisiamos kompensacijos dydį už atsakovei natūra priteisto nekilnojamojo turto dalį, yra pagrindas taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinusi šios konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, reikšmingomis aplinkybėmis, dėl kurių yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad byloje yra įrodyta, jog ženklią 23 746,67 Eur asmeninių lėšų sumą atsakovė perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn nekilnojamojo turto įgijimui, jo pagerinimui, bendrų šeimos poreikių tenkinimui bei kad su atsakove minėtoje namų valdoje lieka gyventi du reikalaujantys išlaikymo šalių nepilnamečiai vaikai. Tai įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo dalis 0,0603 ha ploto žemės sklype su sodo nameliu, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra 1/4, atsakovės dalis –3/4, o kompensacija, kuri ieškovui iš atsakovės priteisiama už minėto 26 000 Eur rinkos vertės nekilnojamojo turto dalį, yra 6 500,00 Eur. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 9 402,00 Eur piniginė kompensacija (6 500 Eur + 2 902 Eur už kilnojamąjį turtą).
37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, be kitų argumentų nurodo, kad santuokos metu šalių 2008 m. rugsėjo 10 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigyti 0,0603 ha ploto žemės sklypas ir jame esantis sodo namelis buvo įgyti kaip asmeninė jos nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo tokia ir turi likti. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas), todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik ieškovas ir jis neginčija teismo sprendimo išvados apie tai, kad šalių santuokoje įgytas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
39. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 777,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (527,00 Eur žyminis mokestis, 250,00 Eur turto vertinimo išlaidos). Atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir šios išlaidos sudarė 419,24 Eur. Byloje buvo 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (apie 80 procentų), iš atsakovės ieškovui priteisiama 622,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 84,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, nes atsakovė nuo jų mokėjimo atleista pagal įstatymą, o ieškovui tenkanti šių išlaidų dalis neviršija dydžio, nuo kurio tokios išlaidos valstybei priteisiamos.
40. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 358,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina laiku pateikti mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (apie 45 procentus), ieškovui iš atsakovės priteisiama 836,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (161,00 Eur žyminis mokestis ir 675,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis dėl ieškovo N. K. naudai iš atsakovės I. K. priteistos 4 028,67 Eur kompensacijos ir dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas išdėstyti taip:
„Už atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenkančią didesnę dalintino turto dalį ieškovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 9 402,00 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų) kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 777,00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,00 (aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų už atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 836,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.