- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2-499-1136/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06193-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. K.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovėms Jurgitai Jankauskienei, Jurgitai Varanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir M. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš jo po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, patvirtinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodyta tvarka, priteisti ieškovui 11 475 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, išryškėjus charakterių neatitikimui, skirtingam požiūriui į sutuoktinių pareigas vienas kitam. Iš atsakovės nereikalauja išlaikymo ir pageidavo po santuokos palikti santuokines pavardes. Sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nustatant maksimalią bendravimo su vaikais tvarką pagal pasiūlytą tvarką. Prašė priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu sutiko teikti išlaikymą vaikams po 200 Eur kiekvienam.
Žemesnės instancijos teismas
3. Santuokoje įgytą turtą siūlė dalinti taip, kad žemės sklypą ir jame stovintį sodo namelį, 26 000 Eur vertės, priteisti atsakovei, o ieškovui – kompensaciją, automobilius Chrysler Voyager ir Audi A6, bendros 5 500 Eur vertės priteisti ieškovui, kilnojamuosius daiktus, bendros 1 310 Eur vertės priteisti ieškovui, o atsakovei kilnojamuosius daiktus 3 760 Eur bendros vertės. Už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį ieškovui priteisti 11 475 Eur kompensaciją iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir nutraukti santuoką dėl abejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų A. K. ir M. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo priteisti po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; žemės sklypą ir jame stovintį sodo namelį po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, nemokant ieškovui jokios piniginės kompensacijos; padalinti kilnojamuosius daiktus taip, kad ieškovui tektų turto už bendrą 2 810 Eur sumą, atsakovei – už bendrą 4 525 Eur sumą; patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant ją taikyti atsižvelgus į vaikų interesus ir norus, taip pat leidžiant atsakovei vaikus išvežti į užsienį be ieškovo leidimo, ieškovą apie tai informuojant per protingą terminą bei nurodant vaikų buvimo vietą, sudarant sąlygas bendrauti ieškovui su vaikais nuotoliniu būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad pritaria ieškinio reikalavimui dėl abejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Pažymėjo, kad ieškovas sutiko su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove ir vaikų išlaikymui priteistinų iš jo 200 Eur dydžio išmokų.
6. Paaiškino, jog žemės sklypas su sodo nameliu buvo nors ir santuokos metu, tačiau už atsakovės asmenines lėšas, minėto turto pagerinimas taip pat buvo atliktas už atsakovės asmenines lėšas. Nurodė, kad, jei ir pripažinus nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovė išsaugo teisę į kompensaciją, lygią jos indėliui asmeninėmis lėšomis į minėtą turtą. Teigė, jog kilnojamojo turto pasidalijimo klausimą šalys išsprendė tarpusavio nuolaidų ir derybų būdu, todėl ginčo neturėtų būti.
7. Neprieštaravo ieškovo pasiūlytai bendravimo su vaikais tvarkai, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovui nebendravus su vaikais ilgą laiką, prioritetas būtų teikiamas vaikų interesams ir poreikiams. Pažymėjo, kad būtina numatyti atsakovės teisę, esant objektyviam poreikiui be atskiro ieškovo leidimo, išvykti su vaikais į užsienį, apie tai informuojant ieškovą, kad pastarasis neprarastų galimybės susiekti ir bendrauti su vaikais.
8. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, išvadoje nurodė, kad rekomenduoja vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nes aplinka, esanti pas atsakovę, yra saugi, vaikai su motina gyvena vieni nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė deda visa pastangas, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, didesne dalimi prisidedanti prie vaikų kasdienių poreikių tenkinimo. Taip pat rekomendavo iš ieškovo priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Išvadą teikiančios institucijos žiniomis, tarp šalių nėra kilusių nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaikais, neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius su bendravimo tvarka, tačiau vaikai bijo tėčio dėl jo paties kaltų veiksmų, todėl mano esant tikslinga vaikų bendravimo su ieškovu tvarką nustatyti dalyvaujant psichologui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. K. ir I. K. sudarė santuoką Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys augina du nepilnamečius vaikus: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu N. K. ir I. K. įgijo registruotiną nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą: 0,0603 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), automobilius Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Chrysler Voyager), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Audi A6).
10. Atsakovui pripažįstant dalį ieškinio reikalavimų, sprendime teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Šalys sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokinių pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo neprieštaravo, sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove, ieškovas vaikų išlaikymą teiks 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pasidalijo dalį kilnojamojo turto, todėl surašytini sutrumpinti motyvai.
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, pripažįsta, kad santuokos atkurti nebeįmanoma. Teismas konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširusi, todėl nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnis).
12. Nutraukus santuoką, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės. Kadangi šalys yra sveikos ir neprašo priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.69 straipsnis, 3.72 straipsnis).
13. Kaip nurodyta sprendimo 9 punkte, šalys augina du nepilnamečius vaikus A. K. ir M. K.. Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, kuri tam neprieštarauja. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina, atsakove, geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl A. K. ir M. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove I. K. (CPK 185 straipsnis).
14. Šalys sutiko, kad ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui teiks po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad 200 Eur dydžio išlaikymas vaikams atitiktų jų poreikius. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, net ir gyvendami skyriumi (CK 3.53, 3.192 straipsniai), teismo vertinimu, sutarto išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, o atsižvelgus į vaikų amžių, vaikams skirtino išlaikymo dydis leis tenkinti vaikų poreikius (CPK 185 straipsnis).
15. Teismas sprendžia esant pagrindui priteisi iš ieškovo N. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir M. K. po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuotinomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustato, kad atsakovė I. K. vaikams skirtą išlaikymą tvarkys uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovas prašė patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė neprieštaraujanti ieškovo pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, tačiau nurodė, kad, nustatant ieškovo bendravimą su vaikais, prioritetas būtų teikiamas vaikų interesams ir poreikiams. Taip pat nurodė, esant reikalui bendravimo tvarkoje nurodyti atsakovės teisę esant objektyviam poreikiui be atskiro ieškovo sutikimo išvykti su vaikais į užsienį, apie tai informuojant ieškovą, kad pastarasis neprarastų galimybės susisiekti ir bendrauti su vaikais. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog ieškovas mažai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, todėl, nors ir neprieštarauja ieškovo pasiūlytai bendravimo su vaikais tvarkai, tačiau nėra tikslo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovo pasiūlytąją.
17. Teismas, atsižvelgęs į šalių, jų atstovų teiktus paaiškinimus, sprendžia esant pagrindui nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pasiūlytąją. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Šioje konkrečioje byloje, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas leis nenutrūkti nepilnamečių vaikų ryšiui su tėvu (ieškovu). Ieškovo atžvilgiu, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas įpareigos ieškovą išlaikyti ryšį su vaikais, bendravimą su jais.
18. Atsakovė, sutikdama su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, nurodė, jog ieškovas galėtų bendrauti su vaikais tik įvertinęs vaikų norus ir poreikius. Teismas, vertindamas tokio pobūdžio siūlymą / reikalavimą, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti atvejai, kada nepilnamečiai vaikai būtų atsisakę bendrauti su tėvu (ieškovu), o ieškovas primygtinai būtų reikalavęs atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais. Atsakovė pati nurodė, jog ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja retai. Teismo manymu, esant tokiai situacijai, nereikalinga bendravimo tvarkoje numatyti tam tikrų įpareigojimų, juo labiau, kad tėvų bendravimas su vaikais, dalyvavimas jų auklėjime negali prieštarauti vaikų interesams. Pažymėtina, jog pasikeitus situacijai, šalims nėra draudžiama keisti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
19. Taip pat atsakovė nurodė esant būtina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje numatyti sąlygą be ieškovo atskiro leidimo leisti atsakovei išvykti su nepilnamečiais vaikais į užsienį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad tokiam bendravimo su vaikais tvarkos papildymui ieškovas neprieštarauja ir su juo sutinka. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės pasiūlytos sąlygos įtraukimo į bendravimo su vaikais tvarką, ieškovo bendravimo su vaikais tvarka papildytina atsakovės nurodyta sąlyga, tačiau ji tikslintina nurodant konkretų terminą, per kurį atsakovė privalės informuoti ieškovą. Teismo vertinimu, 8 valandų terminas, per kurį atsakovė informuoja ieškovą apie nepilnamečių vaikų išvykimą į užsienį, yra optimalus terminas, nepažeisiantis ieškovo teisę žinoti, kur yra jo nepilnamečiai vaikai, ir kaip su jais susisiekti.
20. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.
21. Santuokos metu šalys 2008 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 0,0603 ha ploto žemės sklypą ir jame stovintį sodo namelį, (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė minėto nekilnojamojo turto 2021 m. vasario 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog viso turto vertė yra 26 000 Eur, iš jų: sodo namelio rinkos vertė yra 24 500 Eur, žemės sklypo – 1 500 Eur. Atsakovė santuokoje įgyto turto vertės dydžio neneigė, todėl laikoma, kad žemės sklypo ir sodo namelio, (duomenys neskelbtini), vertė yra 26 000 Eur (CK 3.119 straipsnis).
22. Be nekilnojamojo turto, šalys santuokos metu įgijo du automobilius Chrysler Voyager ir Audi A6. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad automobilio Chrysler Voyager vertė yra 1 500 Eur, todėl teismas laiko, jog minėto automobilio vertė yra 1 500 Eur. Šalys skirtingai nurodė automobilio Audi A6 vertę – ieškovas įvertino 4 000 Eur, atsakovė – 3 000 Eur. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių arba ieškovo nurodytą automobilio vertę, arba atsakovės nurodytąją, teismas sprendžia, jog automobilio Audi A6 vertė yra vidurkis ieškovo ir atsakovės nurodytų verčių, t. y. 3 500 Eur (4 000 Eur + 3 000 Eur / 2).
23. Šalys susitarė, kad kitus santuokoje įgytus dalintinus kilnojamuosius daiktus pasidalins taip: ieškovui tektų televizorius LD – 300 Eur vertės, suktukas perforatorius Makita – 220 Eur vertės, perforatorius Makita – 180 Eur vertės, lazerinis nivelyras Bosch – 260 Eur vertės, 3 vienetai gulsčiukų Solo – 100 Eur vertės, 4 vienetai Audi A6 ratlankiai su ratais – 250 Eur vertės. Atsakovė su minėtų daiktų nurodytomis vertėmis sutiko, jų neginčijo.
24. Atsakovei po santuokos nutraukimo tektų valgomojo stalas su 6 kėdėmis, ieškovo siūlymu – 230 Eur vertės, atsakovės – 175 Eur vertės, kambario stalas, ieškovo siūlymu – 110 Eur vertės, 3 vienetai komodų, ieškovo siūlymu 360 Eur vertės, atsakovės – 300 Eur vertės, kampinė sofa, ieškovo siūlymu – 650 Eur vertės, atsakovės – 500 Eur vertės, sekcija, ieškovo siūlymu – 800 Eur vertės, atsakovės – 100 Eur vertės, kampinė spinta, ieškovo siūlymu – 200 Eur vertės, atsakovės – 150 Eur vertės, skalbyklė, ieškovo siūlymu – 190 Eur vertės, atsakovės – 100 Eur vertės, žoliapjovė, ieškovo siūlymu – 250 Eur vertės, atsakovės 200 Eur vertės. Kadangi šalių nurodytos dalintinų daiktų vertės skirtingos, nesant kitokių įrodymų, patvirtinančių vienos kurios iš šalių pateiktų verčių teisingumą, teismas sprendžia, jog minėtų daiktų, kurių vertes šalys pateikė skirtingas, vertės yra vidurkiai ieškovo ir atsakovės nurodytų verčių, t. y. valgomojo stalo su 6 kėdėmis vertė yra 202 Eur (230 Eur + 175 Eur / 2), 3 vienetų komodų vertė 330 Eur (360 Eur + 300 Eur / 2), kampinės sofos vertė 575 Eur (650 Eur + 500 Eur / 2), sekcijos vertė 450 Eur (800 Eur + 100 Eur / 2), kampinės spintos vertė 175 Eur (200 Eur + 150 Eur / 2), skalbyklės vertė 145 Eur (190 Eur + 100 Eur / 2), žoliapjovės vertė 225 Eur (250 Eur + 200 Eur / 2). Kadangi atsakovė neginčijo kambario stalo vertės, laikytina, kad šio daikto vertė yra tokia, kokia nurodyta ieškovo - 110 Eur.
25. Atsižvelgiant į sprendimo 21-24 punktus, šalys santuokos metu įgijo dalintino turto bendros 34 522 Eur vertės.
26. Ieškovas prašė visą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o jam – iš atsakovės kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė tokiam prašymui neprieštaravo, tačiau nurodė, jog žemės sklypą su sodo nameliu po santuokos nutraukimo pripažinus atsakovės asmenine nuosavybe, už tai ieškovu nemokant jokios kompensacijos, nes buvo įgytas bei pagerintas už asmenines atsakovės lėšas.
27. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašas) leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas už atsakovės asmenine nuosavybe priklaususias lėšas, gautas jos tėvui E. F. pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą ir gautas lėšas pervedus į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. Ieškovas iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad žemės sklypas su sodo nameliu buvo įgytas atsakovės asmeninėmis lėšomis. Vertinant minėto nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, atsižvelgiant į byloje pateiktą atsakovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašą bei atsakovės paaiškinimus darytina išvada, jog tikroji turto pardavimo kaina yra 40 000 Lt (11 584,80 Eur), pervesta į pirkėjos banko sąskaitą.
28. Taip pat byloje galima laikyti esant nustatytam faktui, jog sodo namelis buvo pagerintas atsakovės lėšomis, gautomis pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Iš atsakovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui 2008 m. rugsėjo 9 d., 17 d. buvo pervesta bendra 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur) suma (CPK 185 straipsnis). Ieškovo minėtų sumų aiškinimą, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, teismas laiko nepagrįstu ir neįtikinamu, nes suma buvo pervesta per du kartus per trumpą laiką. Tai, kad lėšos buvo panaudotos sodo namelio pagerinimui, galima teigti ir išklausius liudytojų M. B., S. Š., E. F. teismo posėdžio metu teiktų parodymų. Minėti liudytojai nurodė, kad padėjo ieškovui statyti sodo namelio priestatą, buvo tvarkomas namelio stogas, terasa, ieškovas rūpinosi statybinių medžiagų pristatymu. Vertinant ieškovo finansines galimybes minėtu laikotarpiu pagerinti sodo namelį savo lėšomis, byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovo draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius patvirtina tik ieškovui dirbus tam tikrose darbovietėse, tačiau negali patvirtinti ieškovui gavus pakankamas pajamas, leidžiančias ir šeimą išlaikyti, ir atlikti sodo namelio pagerinimo darbus. Kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovui galėjus prisidėti piniginėmis lėšomis prie sodo namelio pagerinimo, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, ieškovas neįrodinėjo, kiek jis buvo prisidėjęs piniginėmis lėšomis prie namelio pagerinimo, ir neprašė priteisti iš atsakovės jo išlaidas, patirtas gerinant sodo namelį.
29. Remdamasis sprendimo 27-28 punktais, teismas sprendžia, jog žemės sklypas su sodo nameliu, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl sprendžiant minėto turto padalijimo klausimą, atsakovė turi teisę į 23 746,67 Eur kompensaciją (40 000 Lt (11 584,80 Eur) + 41 992,50 Lt (12 161,87 Eur); CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Šalims sutinkant, kad nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priklausytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui tenkančios kompensacijos dydis yra lygus pusei žemės sklypo su sodo nameliu turto vertintojų nurodytos vertės ir atsakovės įdėtų asmeninių lėšų skirtumui – 1 126,67 Eur (26 000 Eur – 23 746,67 Eur / 2; CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Teismas pabrėžia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nenustačius pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovo kompensaciją sudaro pusė nekilnojamojo turto vertės, likusios atėmus atsakovės asmenines lėšas (CK 3.117 straipsnio 1-2 dalys).
30. Kaip nurodyta sprendimo 23 ir 24 punktuose, šalys pasidalijo kilnojamuosius daiktus, dėl kurių nekilo ginčo, todėl laikytina, kad ieškovui tenkančių daiktų vertė yra 1 310 Eur, atsakovei – 2 212 Eur. Taip pat šalys sutiko, kad automobilis Chrysler Voyager, kurio vertė yra 1 500 Eur, po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui.
31. Šalys nesutarė dėl automobilio Audi A6, kurio vertė 3 500 Eur (sprendimo 22 punktas) – ieškovas prašė minėtą automobilį priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovė – jos asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas savo prašymą grindė automobilio įsigijimui paimta paskola ir jo gaunamomis lėšomis išmokėta jau šalims gyvenant skyrium. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas neprašė nedalinti turto, įsigyto jau gyvenant skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, automobilis Audi A6 buvo dar šalims gyvenant kartu. Atsakovė, prašydama minėtą automobilį priteisti jai, paaiškino, kad automobiliu tik ji rūpinosi, gyvenant ne mieste, automobilis jai labai reikalingas susisiekimui, vaikų vežimui į mokyklą. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad teisinga ir sąžininga atsakovei po santuokos nutraukimo tektų automobilis Audi A6, 3 500 Eur vertės (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, jog ieškovas nėra paliekamas be transporto priemonės (sprendimo 30 punktas).
32. Apibendrinant šalims tenkantį kilnojamąjį turtą, ieškovui po santuokos nutraukimo atitektų minėto turto bendros 2 810 Eur vertės, atsakovei – 5 712 Eur vertės (sprendimo 30-31 punktai). Kadangi atsakovei tenka didesnė dalis bendro dalintino kilnojamojo turto lyginant su ieškovui, ieškovui priklauso 2 902 Eur kompensacija (5 712 Eur – 2 810 Eur; CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
33. Padalinus šalių santuokoje įgytą dalintiną turtą, ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, priklauso 4 028,67 Eur (1 126,67 Eur + 2 902 Eur) kompensacija, priteistina iš atsakovės (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
34. Teismas konstatuoja, kad ieškinys iš dalies tenkintinas.
35. Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 527 Eur žyminį mokestį, patyrė 250 Eur turto vertinimo išlaidų. Ieškiniui esant iš dalies patenkintam (60 procentų), iš atsakovės ieškovui priteistinas 316,20 Eur žyminis mokestis, 150 Eur turto vertinimo išlaidos, laikytinos pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88, 93 straipsniai).
36. Atsakovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Savo atsiliepime tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį atsakovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas informavo, jog nėra dar gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl negalėjo pateikti teismui laiku, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, nepaisant nesančių išlaidas patvirtinančių dokumentų, atstovas suformulavo ir baigiamosiose kalbose. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teisme gauta 2021 m. balandžio 22 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybė atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl tikėtinai pavėluotų įrodymų pateikimo, bei nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 419,24 Eur suma, todėl iš ieškovo priteistina valstybės naudai 167,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai – 6,84 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalį). Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai, todėl likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis (10,26 Eur) nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį iš dalies patenkinti.
Nutraukti santuoką tarp N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti buvusią pavardę „K.“, I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „K.“.
Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka pagal infliaciją; lėšų, skirtų nepilnamečių sūnų išlaikymui tvarkytoja, uzufrukto teise paskirti jų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Patvirtinti N. K. bendravimo su sūnumis A. K. ir M. K. tvarką:
1. tuo metu, kai N. K. dirba ne Lietuvoje, visais kartais, kai grįžtą į Lietuvą, jis turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos grįžimo dieną 16 val. visam grįžimo laikotarpiui ir praleisti su jais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki paskutinės grįžimo dienos 18.00 val. pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka negali trukdyti vaikų mokymuisi. N. K. apie savo grįžimo į Lietuvą laikotarpį informuoja vaikų mamą prieš dvi dienas telefonu, SMS žinute ar kitomis mums abejiems priimtinomis priemonėmis;
2. be to, N. K. turi teisę ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 16.00 val. ir praleisti su jais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val. Sekmadienį 18.00 val. vaikai pristatomi į jų gyvenamąją vietą;
3. be to, N. K. papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16.00 val. ir praleisti su jais laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 19.00 val. Apie numatomą tokį pasimatymą su vaikais N. K. iš anksto informuoja vaikų mamą telefonu ar SMS ne vėliau kaip 4 val. prieš susitikimą;
4. be to, N. K. turi teisę praleisti su vaikais pusę jiems priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų, bei 30 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laiko;
5. be to, N. K. turi teisę praleisti su vaikais ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu, pranešant vaikų mamai apie savo planuojamas atostogas prieš 2 savaites;
6. be to, N. K. turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, paimant vaikus penktadienį 16.00 val. ir grąžindamas antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
7. be to, N. K. turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias / Šv. Kalėdas, paimant juos gruodžio 24 d. 15.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
8. be to, N. K. turi teisę vaikus jų arba savo atostogų metu išsivežti į užsienį. Tokios kelionės išlaidas apmoka N. K. Vaikai į jų gyvenamąją vietą tokiu atveju grąžinami ne vėliau nei 2 dienos iki prasidedant mokslams;
9. tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu taiku N. K. negalės paimti vaikų (liga ar pan.) ar vaikai negali išvykti su juo, apie tai tėvai vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš 12 valandų telefonu, SMS žinute ar kitomis abejiems priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis;
10. N. K. sutinka, kad I. K., esant objektyviam poreikiui, išsivežtų vaikus į užsienį be N. K. leidimo, N. K. apie tai informavusi per 8 valandas nuo vaikų išvykimo iš jų gyvenamosios vietos, nurodžiusi vaikų buvimo vietą ir sudariusi sąlygas bendrauti N. K. su vaikais nuotoliniu būdu.
Priteisti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės; sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 500,00 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 26 000,00 Eur vertės; automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), 3 500,00 Eur vertės; valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 202,00 Eur; kambario stalą -110,00 Eur vertės; 3 vienetus komodų – 330,00 Eur vertės; kampinę sofą – 575,00 Eur vertės; sekciją – 450,00 Eur vertės; kampinę spintą – 175,00 Eur vertės; skalbyklę -145,00 Eur vertės, žoliapjovę – 225,00 Eur vertės.
Priteisti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Chrysler Voyager, v/n (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur, televizorių LD – 300,00 Eur vertės; suktuką perforatorių Makita – 220,00 Eur vertės; perforatorių Makita -180,00 Eur vertės; lazerinį nivelyrą Bosch – 260,00 Eur vertės; 3 vienetus gulsčiukų „Solo“, 100,00 Eur vertės, 4 automobilio Audi A6 ratlankius su ratais – 250,00 Eur vertės.
Už I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atitenkančią didesnę dalintino turto dalį N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 4 028,67 Eur (keturių tūkstančių dvidešimt aštuonių eurų 67 ct) kompensaciją.
Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 316,20 Eur žyminį mokestį, 150,00 Eur turto vertinimo išlaidų, viso 466,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 167,70 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 70 ct) išlaidas už I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.