- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-695-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02280-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, V. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio P. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 163/489 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitos dalys pagal Nekilnojamojo turto išrašą priklauso: 163/489 dalis priklauso V. M. (paveldėjo po pareiškėjo brolio I. B. mirties) ir 163/489 dalis priklauso P. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinės ir vaikų neturėjo, o jo vardu registruota žemės dalimi naudojosi ir prižiūrėjo pareiškėjas. Broliui esant gyvam, jie kartu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti, išnuomoti, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau prašymai buvo išnagrinėti ir galutiniai sprendimai priimti 2022 m. kovo 12 d., nuspręsta atkurti nuosavybės teises ir grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams P. B. – 1,63 ha, P. B. – 1,63 ha ir I. B. – 1,63 ha. Pareiškėjas rūpinosi ir tvarkė tiek savo turimą dalį, tiek abiejų brolių turimas žemės sklypo dalis gan ilgą laiką, t. y. jis leisdavo žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą ūkininkams, vėliau po brolio I. B. mirties, jo sklypo dalį paveldėjo V. M. ir ta dalimi rūpinosi paveldėtoja, o brolio P. B. dalimi ir toliau rūpinosi pareiškėjas, po brolio P. B. mirties niekas į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nežinojo, kad palikimą gali sudaryti ne tik materialus turtas, bet ir turtinės teisės, pavyzdžiui, į nuosavybės atkūrimą jau po palikėjo mirties. Pareiškėjo nuomone, faktinį palikimo priėmimą įrodo pareiškėjo aktyvūs veiksmai – rūpinimasis savo mirusio brolio P. B. turtinėmis teisėmis atkuriant jam nuosavybę, nekilnojamojo turto dalies įregistravimas, tvarkymas, prižiūrėjimas, rūpinimasis turtu kaip savu, šie veiksmai išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti brolio palikimo priėmimą ir gautų paveldėjimo liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis P. B.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad P. B. 2002 m. balandžio 15 d. vardu registruotos 163/489 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 2023 m. lapkričio 14 d. Testamentų registro išrašą testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. B. palikimo priėmimo faktų. Pagal pareiškėjo pateiktus valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis, palikėjas P. B. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo.
Pareiškėjo teigimu, jis po savo brolio mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po palikėjo mirties rūpinosi jo turtu, jį prižiūrėjo, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po P. B. mirties pareiškėjas faktiškai priėmė mirusio P. B. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti – prižiūrėjo ir rūpinosi žeme, tokiu būdu pareiškėjas savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl P. B. teisės paveldėti P. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, suinteresuotam asmeniui V. M. pareiškimas įteiktas įstatymų nustatyta tvarka, atsiliepimo į pareiškimą ir prieštaravimų suinteresuotas asmuo nepareiškė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo brolio P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo brolio P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo P. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.