- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1140-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01649-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- D. L. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. L. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KVDC“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu, kaltu asmeniu dėl BUAB „KVDC“ tyčinio bankroto pripažinti D. L. J., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad administratoriui nebuvo perduoti bendrovės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neperduoti finansiniai įmonės dokumentai, pagrindžiantys duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus. Įrodymų, patvirtinančių, kodėl neperduoti bendrovės dokumentai ir turtas, suinteresuotas asmuo nepateikė. Pareiškėjos įsitikinimu, tai patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrovės tyčinio bankroto požymį.
3. Paskutinis bendrovės balansas VĮ Registrų centrui pateiktas už 2021 metus. Bendrovės administratorės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.
4. Bendrovė nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės balansinio turto vertės ir jo santykio su bendrovės finansiniais įsipareigojimais aktualiu laikotarpiu. Administratorė, įvertinusi turimus bendrovės dokumentus nustatė, jog bendrovės finansiniai įsipareigojimai pradėjo formuotis 2020 m. kovo mėn. ir šiuo metu yra 18 770,10 Eur. Bendrovė nemoki buvo nuo 2020 m. kovo mėn., todėl visi bendrovės įsiskolinimai jos kreditoriams kurie susiformavo nuo šios dienos, laikytini žala. Buvęs bendrovės vadovas sąmoningai nuslėpė bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, kad administratorei būtų sudarytos kliūtys nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir pareikšti ieškinį teisme bei išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius.
5. Bendrovės banko išrašų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2022 m. sausio 24 d. duomenimis, akcininkei S. J. periodiškai buvo išmokamos sumos, nurodant „avansinis apmokėjimas ūkio išlaidoms“; dvidešimt septyniais mokėjimais buvo išmokėti 18 185 Eur.
6. Buvusiam vadovui nevykdžius savo pareigos kontroliuoti, kaip vedama buhalterinė apskaita, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Administratorei nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorines skolas, nėra aišku, kokia piniginių lėšų mokėjimų, išgrynintų iš bendrovės banko sąskaitų paskirtis. Administratorės nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina esant nustatytą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo, buvęs įmonės vadovas D. L. J., prašė atmesti prašymą dėl BUAB „KVDC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigoti administratorę perimti įmonės dokumentus ir automobilį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –– CPK) 95 straipsnio 2 dalimi skirti administratorei MB „Nemokumas ES“ 5 000 Eur baudą už tyčinius veiksmus, kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos inicijuojant administratorės veiklos patikrinimą. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 14 d. raštu jis pranešė administratorei dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau iki šios dienos administratorė turto ir dokumentų neperėmė. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškime dėl BUAB „KVDC“ pripažinimo bankrotą tyčiniu, rašoma netiesa.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi pripažino likviduojamos dėl bankroto UAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu, atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą pripažino buvusį likviduojamos dėl bankroto UAB „KVDC“ vadovą D. L. J..
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą buvusiam bendrovės vadovui D. L. J. skirta 300 Eur bauda, 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi skirta 500 Eur bauda, o 2023 m. liepos 28 d. nutartimi apribota teisė 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas pažymėjo, jog prievolė perduoti įmonės turtą ir dokumentus buvusiam įmonės vadovui yra žinoma ir suprantama.
10. Teismas nustatė, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2020 m.; pagal bendrovės balansą už 2020 m. laikotarpį, įmonė turėjo 20 493 Eur vertės turto, o įsipareigojimų suma sudarė 51 544 Eur. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė jau nuo 2020 m. kovo mėn. atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką.
11. Teismo vertinimu, pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022 metus, buvęs įmonės vadovas nenurodė šių dokumentų nepateikimo priežasčių ir šios priežastys iš kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bendrovės vadovas D. L. J. teigdamas, kad administratorės nurodyti argumentai neteisingi, tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad buvęs įmonės vadovas administratorei nėra perdavęs įmonės automobilio, kito turto bei dokumentų, šiuo klausimu atsisako bendradarbiauti su administratoriumi ir su teismu.
12. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita organizuota netinkamai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Tokie veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.
13. Taip pat teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo D. L. J., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti jos finansinę padėtį. Teismas nusprendė, jog buvęs vadovas D. L. J. laikytinas atsakingu dėl BUAB „KVDC“ tyčinio bankroto.
14. Teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą įpareigoti administratorę perimti įmonės dokumentus ir automobilį, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui nustatyta pareiga perduoti administratorei UAB „KVDC“ dokumentus ir turtą, jis turi bendradarbiauti su administratore ir dėti pastangas atlikti įstatyme nustatytas pareigas, pristatyti administratorei įmonės automobilį kartu su dokumentais.
15. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo prašymo dėl baudos skyrimo nepagrindė, nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti administratorės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos inicijuojant administratorės veiklos patikrinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Suinteresuotas asmuo D. L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria MB „nemokumas ES“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, įpareigoti MB „Nemokumas ES“ perimti BUAB „KVDC“ buhalterinius dokumentus bei turtą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl baudų skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. 2023 m. balandžio 14 d. pranešimu apeliantas informavo administratorę MB „Nemokumas ES“, kad turtas ir dokumentai saugomi (duomenys neskelbtini), paprašė nurodyti datą bei laiką, kada galės atvykti jų perimti.
16.2. 2023 m. balandžio 18 d. apeliantui paskambino asmuo, prisistatęs teisėju, kuris nurodė, jog apeliantas turi besąlygiškai vykdyti MB „Nemokumas ES“ reikalavimus. Vėliau sužinojo, kad apeliantui 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi skirta 500 Eur bauda. Pažymi, kad po pokalbio su teisėju teismo sprendimų bei nutarčių nebegavo.
Atsiliepimas
16.3. Sekretorė buvo informuota, kad apeliantas neturi gebėjimų prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo, pateikti atsiliepimą EPP sistemoje, kad negauna teismo sprendimų, negali pasinaudoti CPK 142 straipsnio nuostatomis. Apeliantas negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismo veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio bei 29 straipsnio nuostatas.
16.4. Apeliantas pažymi, kad atsiliepime nurodė faktines aplinkybes, kodėl nėra perduoti dokumentai ir prašė teismo įpareigoti juos perimti. Po pateikto atsiliepimo gavo MB „Nemokumas ES“ prašymą dėl dokumentų perdavimo. Apeliantas atsakė, jog dokumentai yra (duomenys neskelbtini), ir kad suderinus laiką dokumentai ir turtas bus perduoti. Pasak apelianto, teismo nutarties 14 punkte nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės.
16.5. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjas nevertino MB „Nemokumas ES“ piktybinio nenoro perimti dokumentų, neįpareigojo administratorės perimti dokumentus, iš kurių nustatytų faktinę bendrovės padėtį. Pažymi, kad įmonės įsiskolinimas atsirado dėl pandemijos ir pablogėjusios geopolitinės situacijos. Įmonė vykdė pervežimo paslaugas ir bandė atnaujinti veiklą, tačiau to padaryti nepavyko ne dėl įmonės kaltės. Teismas vadovavosi tik pareiškėjos teikiamais teiginiais bei išvadomis. Neįmanoma įvertinti įmonės finasninės situacijos neperėmus dokumentų. Abejonės dėl pareiškėjos neteisėtų reikalavimų išliko. Teismo nutartimi pažeistas teisingumo vykdymas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie BUAB „KVDC“ finansinę būklę, pastangas perimti buhalterinius dokumentus.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos BUAB „KVDC“ nemokumo administratorė MB „Nemokumas ES“ prašo atskirąjį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaida. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 ir 31 straipsnių bei Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio nuostatas, priimta šališko teismo bei nemotyvuota.
17.2. Pareiškimas dėl BUAB „KVDC“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovui buvo įteiktas, atsakovas pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus pareiškimą. Atsakovas turėjo teisę ir pareigą pateikti visus įrodymus pagrindžiančius atsiliepime nurodytus argumentus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo.
17.3. Nesant objektyvių duomenų apie teismo šališkumą, atsakovui nereiškus nušalinimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo vertintini kaip nepagrįsti.
17.4. Buvęs vadovas nėra įvykdęs 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nurodytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Atsakovui buvo paaiškinta, kokie įmonės dokumentai nemokumo administratorei turi būti pateikti, kokia forma, tačiau atsakovas šių veiksmų neatlieka.
17.5. Atsakovas nurodo, kad įmonės įsiskolinimas atsirado iki pandemijos bei pablogėjus geopolitinei situacijai, tačiau nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai.
17.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės buhalterinė apskaita organizuota netinkamai, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, kas atitinka tyčinio bankroto požymius. Pirmos instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis turimais į bylą pateiktais duomenimis, o ne prielaidomis. Teismas, išanalizavęs pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus bei kreditorių pareikštus kreditorinius reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad BUAB „KVDC“ jau nuo 2020 m. kovo mėnesio atitiko nemokios įmonės statusą, o D. L. J. įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą nesiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti BUAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu ir atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą pripažinti buvusį bendrovės vadovą D. L. J., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Apeliantas D. L. J. prie atskirojo skundo pridėjo 2023 m. spalio 5 d. el. laišką, taip pat 2023 m. balandžio 14 d. pranešimą BUAB „KVDC“ nemokumo administratoriui, 2023 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimo į prašymą kopiją bei skundžiamą nutartį.
5. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismo nutartis, atsiliepimas į prašymą, taip pat apelianto 2023 m. balandžio 14 d. pranešimas yra byloje, todėl netikslinga spręsti apie jų pakartortinį priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamu 2023 m. spalio 5 d. el. laišku apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti minėtą naujai pateiktą įrodymą, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dalyvaujantiems byloje asmenims jis išsiųstas kartu su atskiruoju skundu ir yra žinomas.
Dėl teismo šališkumo
7. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai minėtų teiginių nepagrindžia.
8. CPK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nušalinti teisėją nebuvo pateikęs, o atskirąjame skunde teisėjo šališkumą iš esmės sieja su skundžiamos nutarties motyvais (įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų argumentų vertinimu) bei rezultatu. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apelianto abejonėmis dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kurios, nesant konkrečių šias abejones galinčių patvirtinti įrodymų, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad teismas priėmė galbūt suinteresuotam asmeniui nepalankų procesinį sprendimą, nesant konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas instancine tvarka, t. y. nagrinėjant suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto argumentai, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu (ne)pagrįstumo
11. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
12. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023). Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė jau nuo 2020 m. kovo mėn. atitiko nemokios įmonės statusą. Taip pat teismas sprendė, kad BUAB „KVDC“ buhalterinė apskaita organizuota netinkamai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir kad tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokią išvadą teismas grindė tiek aplinkybėmis, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022 metus, tiek aplinkybėmis, kad buvęs įmonės vadovas administratorei nėra perdavęs įmonės automobilio, kito turto bei dokumentų, ir šiuo klausimu atsisako bendradarbiauti tiek su administratoriumi, tiek su teismu. Teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo D. L. J., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti jos finansinę padėtį.
15. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
16. Taigi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus, vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį bei identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
18. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas vadovavosi tik pareiškėjos išdėstytomis tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis bei argumentais, nors suinteresuotas asmuo atsiliepime buvo nurodęs, kodėl neperduoti dokumentai, prašė įpareigoti administratorių juos perimti. Pasak apelianto, neįmanoma vertinti įmonės finansinės padėties neperėmus buhalterinių dokumentų.
20. Nustatyta, kad apeliantas prie atsiliepimo į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pridėjęs 2023 m. balandžio 14 d. pranešimą BUAB „KVDC“ nemokumo administratoriui, kuriame suinteresuotas asmuo nurodo informaciją, kad UAB „KVDC“ dokumentai bei turtas saugomi (duomenys neskelbtini), prašo nurodyti datą bei laiką, kada administratorius gali atvykti perimti minėtus dokumentus ir turtą. Su atskiruoju skundu pateiktame 2023 m. spalio 5 d. atsakyme nemokumo administratorei apeliantas pakartojo informaciją apie turto ir dokumentų buvimo vietą, nurodė, jog neturi galimybės atvykti į Vilnių, todėl prašo suderinti laiką ir atvykti perimti dokumentus bei automobilį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių įrodymų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nurodė negavusi apelianto 2023 m. balandžio 14 d. pranešimo, o kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas nebuvo ir negalėjo būti vertinamas pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kita vertus, apelianto nurodyta informacija (pranešimų turinys) savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, t. y. nepatvirtina, kad BUAB „KVDC“ finansinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, kad yra galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, struktūrą ir kt. Apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė ir atskirojo skundo teiginių, kad įsiskolinimai atsirado tik dėl pandemijos bei pablogėjusios geopolitinės situacijos. Apeliantui nepateikus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent pareiškėjos nurodytais bei pateiktais duomenimis.
22. Apeliantas neatskleidė ir nepateikė bendrovės dokumentų, nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios kliudo perduoti dokumentus bei turtą, galimybės perduoti dokumentus alternatyviu būdu (konkretų būdą suderinus su nemokumo administraoriumi). Pažymėtina, kad pareiga perduoti dokumentus ir turtą įstatyme nustatyta būtent jurdinio asmens valdymo organams.
23. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. bei 2023 m. gegužės 19 d. nutartimis už teismo įpareigojimų nevykdymą buvusiam įmonės vadovui D. L. J. buvo paskirtos baudos, o 2023 m. liepos 28 d. nutartimi apribota jo teisė 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
25. Šios nutartys yra galiojančios, nuobaudos nėra panaikintos. Taigi paminėti duomenys patvirtina, kad už turto bei dokumentų neperdavimą atsakingas būtent apeliantas.
26. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl apribotos galimybės pasinaudoti teise į gynybą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu su priedais bei teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui buvo siunčiami registruotu paštu, taip pat ir elektroniniu paštu (be priedų), apeliantas informuotas ir apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą bei laiką. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į prašymą, kuris buvo priimtas. Taigi apelianto akcentuojama pranešime nurodyta informacija, kad atsiliepimas turės būti pateiktas EPP sistemoje suskaitmeninta forma, neapribojo jo galimybės gintis.
27. Apelianto į bylą pateikti dokumentai, t. y. teismui teiktas prašymas dėl 2023 m. kovo 20 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo patvirtina, kad apie pareigą perduoti dokumentus bei turtą apeliantui neabejotinai buvo žinoma. Būtent apeliantas privalėjo saugoti bendrovės dokumentus, kad būtų galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus ir tikrąsias bendrovės nemokumo priežastis.
28. Pažymėtina, kad šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl BUAB „KVDC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Dėl šios priežasties atskirajame skunde suformuluotas apelianto prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl baudų skyrimo, negali būti nagrinėjamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
43. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes (nepateisinamas dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei, finansinių ataskaitų neteikimas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai lėmė tai, jog nemokumo administratorė, neturėdama visų bendrovės dokumentų, neturi galimybės įvertinti realios bendrovės turtinės padėties bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia apelianto, kaip buvusio bendrovės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo bei išvados, kad nurodytų pareigų sąmoningas nevykdymas susijęs su siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti bendrovės veiklą arba nustatyti kitas bendrovės nemokumo priežastis, kurios būtų nesusijusios su tyčiniu bankrotu (įmonės turtinės padėties bloginimu). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „KVDC“ bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.