Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui G. V., jo atstovui advokatui P. O. (proceso dalyviai prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui G. V., dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkui G. V. išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui - iki 2021 m. lapkričio 18 d. Nuomos sutartimi nustatytas 149 eurų nuomos mokestis mėnesiui, bei 60 eurų „Komunalinių priemoka (per mėnesį)“. Nuomos sutartyje nuomotojas nenurodytas, tačiau gavėju nurodytas ieškovas A. D.. Atsakovas sutinka, kad nuomos sutartį sudarė būtent su šiuo asmeniu. 2021-07-29 pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui G. V. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie tai, kad nutraukiama 2020-11-18 su juo sudaryta buto nuomos sutartis įspėjant apie tai prieš 30 dienų. Prašoma perduoti butą 2021-08-28 12:00 val. Atsakovas neneigia šio pranešimo gavimo fakto, teigia, kad iš buto išsikraustė 2021 m. rugpjūčio 14 d., prieš tai pilnai atsiskaitęs su ieškovu, tai yra, sumokėjęs visus pagal nuomos sutartį priklausančius mokėjimus už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovas šios aplinkybes neneigia, prašo priteisti iš atsakovo tik baudas, numatytas nuomos sutartyje, dėl netinkamo jos vykdymo.

Ginčas byloje kyla dėl ieškovo prašomų priteisti baudų pagrįstumo – ieškovas teigia, kad atitinkamas nuomos sutarties nuostatas, už kurių pažeidimą atsakovui (nuomininkui) numatytos baudos, atsakovas pažeidė, atsakovas teigia, kad jis šių nuostatų nepažeidė, kad ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti ir, tokiu būdu, elgiasi nesąžiningai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.), o prievolės įvykdymo termino praleidimas pripažįstamas prievolės pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d.). Neįvykdęs prievolės, ar ją įvykdęs netinkamai, skolininkas kreditoriui privalo sumokėti sutarties ar įstatymo nustatytas netesybas. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).

Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl netesybų (baudų). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), tačiau sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškia, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Taigi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės nevykdymą, tačiau šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam atsakovo reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent, pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Teismas sprendžia, kad teisingam ginčo išsprendimui būtina nustatyti ir aplinkybę, ar tarp šalių sudaryta nuomos sutartis laikytina vartojimo sutartimi.

Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

Pagal CK 6.228¹ straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Šalių nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII-2779 redakcija) nustatytos savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

Civilinėje byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šiame teisiniame ginče laikytinas verslininku. Atsakovas paaiškino, kad butą susirado per programėlę „Aruodas“, iš pradžių jam ieškovas pasiūlė Žirmūnuose esantį butą. Kadangi sąlygos nesutapo su nurodytomis (skelbime), jis buvo nukreiptas į butą (duomenys neskelbtini) g. Šiame bute gyveno dar du žmonės. L. R. K., gyvenantis tame pačiame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje parodė, kad bute yra penki kambariai, gyvena 4 asmenys. Liudytojas K. C. parodė, kad šiame bute dar gyveno dvi merginos, su jomis mažai bendravo, daugiau bendravo su (duomenys neskelbtini). Moka apie 170-180 eurų nuomos mokestį, bei už komunalinius patarnavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas priminimus dėl vėluojamo mokėti nuomos mokesčio atsakovui siuntė ne pats, o per trečiąjį asmenį, galima daryti prielaidą – per skolų išieškojimo verslu besiverčiantį asmenį, kas irgi liudija, kad jis šioje situacijoje elgėsi kaip verslininkas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad butų nuoma yra ieškovo nuolatinis verslas, ar vienas iš jo verslų, kuriuo jis siekia gauti pelno – ieškovas teisminiuose posėdžiuose nedalyvavo, bylą vedė per atstovą, todėl šios aplinkybės teismui detaliai išsiaiškinti nebuvo galimybės. Teismas taip pat neturėjo galimybės nustatyti, ar ieškovas butų nuomos veiklą yra įforminęs įstatymų nustatyta tvarka, ar moka atitinkamus mokesčius valstybei, ar yra įsigijęs verslo liudijimą, tačiau šiuo atveju nagrinėjama ne mokestinė byla, todėl šių aplinkybių nustatymas nėra esminis konstatuojant vartojimo sutarties požymių buvimą ar nebuvimą šioje byloje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į Vilnių iš Tauragės atvyko tikslu įsidarbinti, skubėjo susirasti būstą nuomai. Yra jauno amžiaus, teisinių žinių neturi, būsto nuomos sutarčių sudarymo praktikos neturi. Teisme paaiškino, kad susitikęs su ieškovu apžiūrėjo butą, tą pačią dieną pasirašė ir buto nuomos sutartį. Akivaizdu, kad nuomos sutartį parengė, jos sąlygas nustatė ieškovas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, neturėdamas tokių sutarčių sudarymo patirties, galimai, ją pasirašė neįsigilinęs į jos nuostatas arba jų esmės nesuprasdamas. Jis pirmą kartą sudarė analogišką civilinę sutartį, ji niekaip nesusijusi su jo verslu, ją sudarydamas siekė tenkinti savo asmeninius poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas jį pripažinti vartotoju. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 konstatavo, kad vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

Aptartų teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste teismas aptars kiekvieno ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Nuomos sutarties VI dalies 1 punkte nustatyta: jei viena S. Š. neįvykdo arba netinkamai įvykdo šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai nukentėjusiosios Šalies pasirinkimu: -pažeidusi prievolę Šalis privalo atlyginti nukentėjusiajai Šaliai dėl to atsiradusius nuostolius bei mokėti šimto eurų baudą už kiekvieno sutarties punkto nesilaikymo atvejį, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Ieškovas pasirinko būtent baudinių netesybų taikymo atsakovui būdą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 eurų baudą už tai, kad jis pažeidė nuomos sutarties III dalies 32 punktą – „Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad Patalpų viduje nebūtų rūkoma. Tai yra esminė Sutarties sąlyga“. Aplinkybę, kad bute buvo rūkoma, patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti cigarečių pelenai ant palangių, grindų, bei liudytojų R. K. ir K. C. parodymai. Liudytojas R. K. parodė, kad jam 2021-08-29 apsigyvenus bute, kuriame anksčiau gyveno atsakovas, kambarys buvo prirūkytas, buvo tabako kvapas – jis buvo tik tame kambaryje. Liudytojas K. C. parodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2021-08-22. Kambaryje, kurį norėjo nuomotis R. K., jautėsi cigarečių kvapas, nepastebėjo ar jame buvo nuorūkų ar pelenų. Atsakovas sutinka, kad yra rūkantis, tačiau teigia, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu kambaryje nerūkė, tai darydavo lauke. Įvertinęs aptartus duomenis teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo nuomojamame bute buvo rūkoma, todėl ieškovo reikalavimas iš jo priteisti 100 eurų baudą už nuomos sutarties III dalies 32 punkto nuostatos pažeidimą, tenkintinas visiškai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 eurų baudą už tai, kad jis pažeidė nuomos sutarties III dalies nuomininkui nustatytus įpareigojimus: 1 punkto – „Tvarkingai ir rūpestingai naudotis perduotu Butu ir Turtu“; 12 punkto – „Nuomininkas įsipareigoja tinkami naudoti Patalpas, palaikyti jose švarą ir ramybę, palaikyti švarą bendro naudojimo patalpose tiek buto, tiek namo (bendrame namo hole ir laiptinėje)“; 14 punkto – „Laikytis bendro gyvenimo tvarkos, gaisrinės saugos ir triukšmo prevencijos taisyklių. Nuomininkas atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes pagal Administracinių nusižengimo kodeksą, Civilinį kodeksą bei kitus LR teisės aktus ir atlygina Nuomotojui dėl to atsiradusią žalą“; 15 punkto – „Savo sąskaita atlikti Buto ūkio priežiūrą, (buto valymas bei šiukšlių šalinimas; vandentiekio, kanalizacijos įrengimų priežiūra, Buto elektros įrengimų priežiūra ir kt.“, nuostatas. Aplinkybę, kad buto nuomos sutarties pabaigoje atsakovas butą paliko netvarkingą, patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šiukšlės kambaryje, suterštas čiužinys, apgadintos kambario durys. L. R. K. parodė, kad atėjus gyventi, butas buvo netvarkingas – visur betvarkė, visko primėtyta, skylė duryse, čiužinio būklė buvo nekokia. Buvo picų dėžės, limonado buteliai, palangės buvo užkrautos. Po poros dienų butą sutvarkė. Liudytojas K. C. parodė, kad minimame kambaryje buvo labai daug šiukšlių, dėžių, butelių, durys sugadintos – jose buvo skylė, čiužinys purvinas. Vaizdas buvo kraupokas. Liudytoja A. P. parodė, kad kambaryje nebuvo idealiai švaru, buvo jaunuoliams įprasta tvarka, gal matėsi dulkės, duryse buvo skylė, tačiau kažko primėtyta tikrai nebuvo. Atsakovas sutinka, kad nešdamas džiovyklę apgadino kambario duris, kad išeidamas bute paliko dulkes, tačiau neigia sugadinęs čiužinį, nežino, kas suniokojo butą – jį rugpjūčio 14 d. paliko atvirą, nes nebuvo gavęs buto rakto, o su ieškovu laikotarpiu nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 14 d. telefonu nepavyko susisiekti. Buto perduoti ieškovo nustatytu laiku neatvyko, nes dirbo. Negali paaiškinti, kodėl apie išvykimą neinformavo ieškovo el. paštu, neatėjo į galvą. Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nesilaikė buto nuomos sutarties nuostatų, įpareigojančių atsakovą butą laikyti tvarkingą, tinkamai jį prižiūrėti. Iš 2020-11-18 buto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovui buvo perduoti du raktai. Liudytojas R. K., bute (duomenys neskelbtini) apsigyvenęs po atsakovo išsikraustymo parodė, kad turi du raktus – vieną nuo pagrindinio įėjimo ir vieną nuo savo kambario. Juos gavo iš ieškovo. Abi spynos veikiančios. Liudytojas K. C. parodė, kad rugpjūčio 20 d. jam buvo perduoti du raktai, kambariuose yra spynos. Tokiu būdu, teismo įsitikinimu, ieškovas turėjo galimybę rakinti savo butą ir apsaugoti jį nuo kitų šio buto gyventojų lankymosi. Duomenų, kad koks kitas buto gyventojas būtų lankęsis atsakovo nuomojamame kambaryje ar juo labiau, jį prišiukšlinęs, byloje nėra. Iš ieškovo įgalioto asmens susirašinėjimo el. paštu su atsakovu matyti, kad jis 2021-08-23 buvo informuotas apie tai, kad kambaryje blogas kvapas, sulaužytos durys, buvo prašoma per dvi dienas kambarį sutvarkyti. 2021-08-29 el. paštu atsakovas informuotas, kad trūkumai nepašalinti, kad į buto perdavimą atsakovas neatvyko. Pridėtos netvarkingo kambario nuotraukos. 2021-08-30 el. paštu atsakovas informuotas, kad dar nėra perduotas buto raktas, perspėta jį kuo greičiau grąžinti. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas su ieškovu ar jo įgaliotais asmenimis nebendravo, elgėsi neatsakingai, todėl jam kyla pareiga sumokėti baudines netesybas - 100 eurų - už nuomos sutarties III dalies 1, 12, 14, 15 punktų nuostatų nesilaikymą.

Ieškovas, vadovaudamasis nuomos sutarties VI dalies 10 punktu prašo priteisti iš atsakovo 600 eurų baudą už tai, kad jis buvo priverstas nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko. Minimame nuomos sutarties VI dalies punkte nustatyta: „Šalis, nutraukusi Sutartį, nesilaikydama (pirmas sutarties puslapis, B sekcija) nustatyto termino moka šešių šimtų eurų dydžio baudą. Nuomininkas moka Nuomotojui šešių šimtų eurų dydžio baudą ir tais atvejais, kai Nuomotojas vienašališkai nutraukia Sutartį nepasibaigus Nuomos terminui ir nesilaikant nurodyto vieno mėnesio įspėjimo termino kai:

-Nuomininkas vėluoja sumokėti Nuomos mokestį;

-Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina Buto būklę;

-Nuomininkas naudojasi Butu ne pagal sutartį ar paskirtį;

-Nuomininkas blogina buto ar jame esančių inžinerinių tinklų būklę;

-Nuomininkas nuolatos pažeidinėja Sutarties sąlygas“.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pranešimas atsakovui dėl nuomos sutarties nutraukimo surašytas 2021 m. liepos 29 d. Jos turinys toks „Pranešame, jog nutraukiame 2020-11-18 su jumis sudarytą buto nuomos sutartį pagal nuomos sutartį įspėjant apie tai prieš 30 dienų. Prašome perduoti butą 2021-08-28 d. 12:00 val.“. Minimas pranešimas nepasirašytas, duomenų, kas konkrečiai jį išsiuntė atsakovui, nėra. Pranešime taip pat nenurodytas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nenurodyta, dėl kokių priežasčių sutartis nutraukiama. Lingvistiškai vertint nuomos sutarties VI dalies 10 punkto nuostatas, bei įvertinant aplinkybę, kad šalis, inicijavusi nuomos sutarties nutraukimą, buvo ieškovas, darytina išvada, kad ieškovas ją nutraukė dėl to, kad atsakovas pažeidė vieną ar kelias iš penkių minimame punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių iš jo būtų galima reikalauti 600 eurų baudinių netesybų. Vienok, bet kurio atveju, kaip matyti iš minimo nuomos sutarties punkto, nuomos sutartis dėl nuomininko kaltės gali būti nutraukta ir baudinės netesybos taikomos tuomet, kai sutarties šalis, inicijavusi sutarties nutraukimą, nesilaiko nurodyto vieno mėnesio įspėjimo termino. Šiuo atveju atsakovas buvo informuotas, kad nuomos sutartis bus nutraukta apie tai įspėjant atsakovą prieš 30 dienų. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad tokiu būdu su juo nutraukiant nuomos sutartį, jokių baudinių sankcijų dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau joje nustatyto termino, jam nebus taikoma. Juolab, kad, vadovaujantis nuomos sutarties VI dalies 2 punkto nuostatomis, bet kokios šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turėjo būti pateiktos raštu. Atsakovas teigia, kad ieškovas, jam gyvenant nuomojamame bute, buvo atvykęs 3-4 kartus, jokių pretenzijų dėl netinkamo buto naudojimo jam nepareiškė. Šiuos argumentus ieškovas, išskyrus dalyje dėl vėlavimo mokėti nuompinigius, nepaneigė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas baudines netesybas iš atsakovo prašo priteisti ne tik už, jo manymu, atsakovo iššauktą nuomos sutarties nutraukimą, bet ir už kitus, jau aptartus pažeidimus, taip pat ir už vėlavimą mokėti buto nuomos mokestį – šio prašymo pagrįstumas bus nagrinėjamas vėliau – taigi iš esmės jis prašo taikyti baudines netesybas tais pačiais pagrindais, kaip ir reikalavime skirti baudą atsakovui už nuomos sutarties nutraukimą, kas reiškia, kad atsakovui už tą patį nuomos sutarties pažeidimą sutartinė civilinė atsakomybė taikoma keletą kartų. Teismo vertinimu, tokia nuomos sutarties sąlyga vertintina kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą įvykdymą, tai yra, laikytina kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Aptartų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 eurų baudą nuomos sutarties VI dalies 10 punkto pagrindu, atmestinas.

Ieškovas, nuomos sutarties VI dalies 1 punkto pagrindu, prašo priteisti iš atsakovo 400 eurų baudą už tai, kad jis pažeidė nuomos sutarties III dalies 21 punkto nuostatą – „Laiku mokėti Nuomotojui nuompinigius už naudojimąsi butu ir komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius“?. Teigia, kad net keturis kartus buvo priverstas siųsti atsakovui priminimus dėl įsiskolinimo ir reikalavo juos padengti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) į atsakovo elektroninį paštą buvo išsiųsti keturi priminimai dėl įsiskolinimo pagal nuomos sutartį: 2021-02-12, 2021-02-17, 2021-04-07 ir 2021-06-04. Atsakovas neneigia fakto, kad vėluodavo sumokėti priklausančius nuomos mokesčius, teigia, kad įsidarbinus Vilniuje statybų įmonėje, ne kartą buvo vėluojama išmokėti atlyginimus, o kito pajamų šaltinio jis neturėjo. Dėl šios priežasties buvo priverstas pakeisti darbovietę, kurioje atlyginimai nevėluodavo. Mano, kad reikalaudamas sumokėti 400 baudą už vėlavimą mokėti nuompinigius, ieškovas siekia pasipelnyti, nes jokių nuostolių dėl to nepatyrė, kadangi su ieškovu yra atsiskaityta visiškai. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip nuomininko, pareigą laiku mokėti pagal nuomos sutartį priklausančias įmokas ieškovui. Aplinkybė, kad jam buvo vėluojamas mokėti atlyginimas, nesudaro pagrindo šią prievolę vykdyti pažeidžiant nuomos sutartyje nustatytus terminus. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas santykyje su atsakovu laikytinas verslininku, todėl akivaizdu, kad jis turėjo finansinį suinteresuotumą laiku gauti apmokėjimą už suteiktas nuomos paslaugas, dėl ko buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo paslaugas teikiančią įmonę ar asmenį, bei, galimai dėl to turėjo tam tikrų išlaidų. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad į raginimus sumokėti įsiskolinimus atsakovas sureaguodavo, kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų ir liudytojos A. P. parodymų, jam tokiais atvejais padėdavo motina, taigi darytina išvada, kad atsakovas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu turėdavo finansinių problemų, todėl įsiskolinimai susidarydavo ne dėl jo piktnaudžiavimo ar sąmoningo vengimo laiku mokėti nuomos sutartyje sulygtas įmokas. Ieškovas nereiškia pretenzijų atsakovui dėl įsiskolinimo už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, todėl darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo dieną atsakovas su ieškovu buvo atsiskaitęs. Pažymėtina, kad, vadovaujantis nuomos sutarties VI dalies 5 puntu, ieškovas galėjo pasirinkti ir kitą savo teisių gynimo būdą atsakovui vėluojant apmokėti sąskaitas už paslaugas, tai yra, reikalauti sumokėti delspinigius, tačiau jis pasirinko baudinių netesybų kelią, kuris, šiuo atveju, atsakovui finansiškai nepalankiausias. Nuomos sutartyje nėra aptarta, kaip dažnai galėjo būti siunčiami priminimai apmokėti susidariusią skolą. Įvertinus aplinkybes, kad, pavyzdžiui, tarp pirmojo ir antrojo priminimo dėl įsiskolinimo buvo tik penkių dienų tarpas, o tarp priminimų apmokėti skolą įmokos atsakovo buvo daromos, nors ir nereguliariai, darytina išvada, kad šia įsiskolinimo išreikalavimo priemone ieškovas naudojosi pernelyg dažnai. Dėl aptartų priežasčių ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo baudinės netesybos dėl nuomos sutarties III dalies 21 punkto nuostatos pažeidimo, laikytinos akivaizdžiai per didelėmis, todėl teismo mažintinos iki 200 eurų.

Minėta, kad pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju, ieškovas, deklaratyviai teigdamas, kad patyrė nuostolių dėl atsakovo sulaužytų durų, lovos čiužinio sugadinimo, buto apgadinimo ir nuolatinio atsakovo rūkymo, raktų negrąžinimo, poreikio atlikti buto generalinį valymą bei remontą, taip pat nuomininkų paiešką, nepateikė jokių tuos nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Teismas sprendžia, kad ieškovas nuostolių dėl naujų nuomininkų paieškos objektyviai nepatyrė, arba jie buvo minimalūs, nes liudytojas R. K. parodė, kad į kambarį, kurį anksčiau nuomojo atsakovas jis įsikėlė rugpjūčio 29 d., tai yra sekančią dieną po nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovo prašoma priteisti 1200 eurų baudinių netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, nelogiška ir neprotinga. Detaliai aptarta ir teismo sumažinta iki 400 Eur priteistina iš atsakovo ieškovui netesybų suma, teismo įsitikinimu, yra ne tik logiška, nepažeidžianti sutarties šalių interesų derinimo principo, atitinkanti sąžiningą verslo praktiką, bet ir laikytina kaip pakankamai kompensuojanti ieškovo nuostolius.

Iš atsakovo, tinkamai neįvykdžiusio sutartinių įsipareigojimų, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-10-19 iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Atsakovo atstovas teigia, kad ieškovas nėra tinkama buto nuomos sandorio šalis, todėl jis neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o nuomos sutartis yra niekinė, todėl ieškinys negali būti patenkintas. Tokią poziciją grindžia tuo, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp buto savininkės E. D. ir ieškovo, taip pat ir buto nuomos sutartis, nėra įregistruotos viešame registre, taigi ieškovas neturėjo teisės sudaryti buto nuomos sutarties.

Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2017-05-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2017-05-15 nuosavybės teise priklauso E. D.. Tą pačią dieną - 2017-05-12 - tarp buto savininkės E. D. ir ieškovo šioje civilinėje byloje A. D. sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią minimas butas perduotas panaudos gavėjui (ieškovui) neterminuotai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Panaudos sutarties 1.3. punkte nustatyta, kad Panaudos davėjas naudos Turtą nuomos paskirčiai. Nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (CK 6.477 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, byloje nėra aplinkybių, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms, kurios draustų ginčo butą ieškovui išnuomoti atsakovui – panaudos sutartimi buto savininkė tokią teisę ieškovui suteikė. Ieškinį šioje byloje pateikė būtent ieškovas, manydamas kad jo subjektinė materialinė teisė pažeista, priešieškinis byloje nepareikštas, todėl ieškovui ir atsiranda rizika dėl galimų materialinių praradimų, teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturės jokios įtakos buto savininkės teisėms ir pareigoms, taigi jos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pagrindo nėra – tokio prašymo nepateikė ir šalys. Buto nuomos sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui, todėl šiuo atveju jos įregistruoti viešame registre pagrindo taip pat nebuvo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šalys naudojosi atstovų paslaugomis – už atstovavimo paslaugas ieškovas sumokėjo advokatui 1279,58 Eur (DOK-2091), taip pat 27 Eur žyminį mokestį – iš viso 1306,58 Eur; atsakovas – 1217,50 Eur (130 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Serija DJ Nr. 19 individualią veiklą vykdančiam teisininkui bei 1087,50 Eur advokatui – DOK 1187). Įvertinęs šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus kriterijus bei neviršija maksimalaus jų dydžio, todėl paskirstytinos tarp šalių. Teismui ieškinį patenkinus iš dalies - 33 procentus ieškinio reikalavimų - ieškovui iš atsakovo priteistina 431,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (1306,58x33 proc.), atsakovui – 815,73 Eur (1217,50x67 proc.). Išvedus skirtumą tarp šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš viso priteistina 384,56 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. V., ieškovui A. D. 400 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-19 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui G. V. 384,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.