Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. F. patikslintą ieškinį atsakovui I. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prievolių padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė R. S., R. D., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2121, nutraukti dėl atsakovo I. F. kaltės;

nepilnametės dukters E. F., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

iš I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės;

iš I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini);

I. F. turimus kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei SEB bankas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendimo Nr. 2-0682-605/2007) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

L. F. palikti santuokinę pavardę „F.“.

II. Atsakovo, trečiųjų asmenų argumentai ir išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Atsakovas I. F. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Patikslintas ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti 2019 m. vasario 20 d. (el. b. 1 t., b. l. 191–192). Teismo šaukimas į 2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdį atsakovui išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas viešo paskelbimo būdu (el. b. 2 t., b. l. 46–47). Darytina išvada, kad teismo ir šalių procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis), tačiau atsakovas savo pozicijos teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2121). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokinės pareigos – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos – konkretizuojamos CK trečiojoje knygoje. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

9. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo tikslinti ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės atstovo paaiškinimu, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei vienerius metus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neišreiškė savo nuomonės dėl ieškovės prašymo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nenori keisti savo gyvenimo būdo, todėl tarp šalių neliko bendrų interesų ir jų santuokinis gyvenimas nutrūko, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

10. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, išklausęs ieškovės atstovo paaiškinimus, daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl santuoka iširo dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

11. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys savo vardu nėra įregistravusios transporto priemonių (el. b. 1 t., b. l. 8–9). Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalių vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra (el. b. 1 t., b. l. 10–11).

13. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

14. Byloje esančiais duomenimis šalys turi įsipareigojimų kreditoriams: AB SEB bankui, antstolei R. S. ir R. D.. Byloje nustatyta, kad šalys bendrų prievolių neįgijo. Ieškovė prašo prievoles nurodytiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė R. S. vykdo išieškojimą iš atsakovo I. F. išieškotojai R. D. dėl periodinio išlaikymo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0682-605/2007 pagrindu. Prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui patvirtinta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Ši prievolė kilo iš 2008 m. balandžio 7 d. I. F. su banku sudarytos vartojimo kredito sutarties. Pažymėtina, kad kreditoriai dėl šių reikalavimų pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis neprieštaravo, prievolės kilo iki santuokos sudarymo, teismas nenustatė šių prievolių solidarumo su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas nurodytas prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis yra pagrįstas ir tenkinamas. Šios prievolės gali būti tenkinamos tik iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

16. Byloje ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga ir išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nepilnamete dukra rūpinasi tinkamai. Tarp nepilnametės dukros ir motinos yra susiformavęs glaudus ryšys, šalims pradėjus gyventi skyrium, dukra liko gyventi su motina, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama, o atsakovas iš esmės tėvo pareigų nevykdo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė, todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, remiantis nurodytais motyvais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, paaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukros E. F. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. F. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

18. Šioje byloje ieškovė prašo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą – 555,00 Eur. Pabrėžtina, kad ieškovė nurodo net 155,00 Eur mažesnę sumą reikalingą dukters išlaikymui nei minimalioji alga, todėl ieškovės nurodomos sumos pagrįstumas neturi būti įrodinėjamas. Teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir adekvati, atitinkanti vaiko amžių ir realius jo poreikius.

19. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Bylos duomenimis šalys registruotino turto neturi. Duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gera valia prisideda prie vaiko išlaikymo. Teismas nurodo, kad šalys yra darbingo amžiaus asmenys, todėl turi galimybę lygiomis dalimis, t. y. po 200,00 Eur per mėnesį, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio neginčijo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

20. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. F. išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 2 000,00 Eur (200,00 Eur x 10 mėn.) už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos yra tenkinamas. Byloje atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos gyvendamas skyrium nuo dukters teikė jai reguliarų ir pakankamą išlaikymą, todėl šis ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas ir teisėtas, yra tenkinamas (CK 3.200 straipsnis).

21. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

22. Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tam prieštarautų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės „F.“ ir „F.“.

24. Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

26. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimus patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo priteistinas 99,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

27. Teismas šioje byloje turėjo 31,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusio atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pavardė iki santuokos – S., ir I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2121), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnametės dukters E. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnametės dukters E. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečio vaiko motiną L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės 3 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Skolinį įsipareigojimą ir iš jo kylančias vykdymo išlaidas antstolės R. S. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai R. D. pripažinti asmenine I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Skolinį įsipareigojimą ir iš jo kylančias vykdymo išlaidas antstolio M. P. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai akcinei bendrovei SEB bankui pripažinti asmenine I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Po santuokos nutraukimo I. F. palikti pavardę „F.“, L. F. palikti santuokinę pavardę „F.“.

Priteisti ieškovei L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130,39 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.