- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- I1-4056-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00351-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. (toliau– ir pareiškėjas, ir D. A.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau– ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas), priteisti 15000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 metų iki 2022 metų, atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau– ir Pravieniškių PN-AK) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2021 metų – 2022 metų laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad atliekant bausmę minėtuose būriuose buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi dušų patalpos įrengtos netinkamai, tarp atskirų maudymosi vietų nebuvo pertvarų, dušuose nebuvo įrengti sanitariniai mazgai, nebuvo atskirų persirengimo kabinų bei ventiliacijos, kas sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą ir kitas kančias. Tvirtino, kad maudantis kartu su kitais nuteistaisiais, kurių vienoje dušo patalpoje būdavo dešimt ar net daugiau, jautė diskomfortą, patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, fizinius nepatogumus. Mano, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 15-19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas apima iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusius Pravieniškių PN-AK Pirmąjį ir Antrąjį sektorius. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kompiuterinės sistemos „ĮSKAITA“ duomenimis pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 25 d. atvyko iš pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus ir iki 2022 m. rugsėjo 20 d. bausmę atliko pataisos įstaigos Trečiajame ir Pirmajame sektoriuose bei nurodė konkrečiai kokiu laikotarpiu bausmę atliko 2-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose. Nurodė, kad Pirmajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų yra įrengtos matomumą ribojančios pertvaros ir maudymosi metu buvo užtikrintas privatumas. Pripažino, kad Trečiajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes tokios prievolės teisės aktai nenustato. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, pertvaros buvo įrengtos 2022 metų spalio mėnesį visų būrių dušinėse. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau– ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurios dušo kabinų įrengimą numato tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Savo argumentams pagrįsti rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, kuriose teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Atkreipė dėmesį, jog dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių 1-ąjame kalėjime šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai ir pareiškėjas nebuvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam tokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos ar būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.
Be to, atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigai prievolės įrengti persirengimo kambarius nuteistųjų dušinėse. Trečiojo sektoriaus dušinėse vietos persirengti yra numatytos tose pačiose dušinėse, kuriose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti, o Pirmojo sektoriaus dušinėse buvo atskirai įrengta persirengimo patalpa. Pažymėjo, kad tiek Pirmojo, tiek Trečiojo sektoriaus dušo patalpose įrengtos mechaninės (rekuperacinė) vėdinimo sistemos, kurios yra veikiančios, o Pirmojo sektoriaus dušo patalpas, esant būtinumui, galima vėdinti ir per langus. Taip pat pažymėjo, kad Trečiajame sektoriuje 2-ame, 3-iame ir 4-ame būriuose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamose patalpose, pilnai atskirti nuo gyvenamų patalpų, o pačioje dušinėje nėra įrengtų sanitarinių mazgų. Paaiškino, kad Pirmojo sektoriaus dušinėje buvo įrengti du sanitariniai mazgai. Mano, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą bloginančios sąlygos. Pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2021 – 2022 metų laikotarpiu. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo ir Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos „Dėl nuteistojo D. A.“ (b. l. 23) matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas gyventi į Pirmojo ir Trečiojo sektorių būrių gyvenamąsias patalpas: nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. vasario 26 d. – 1-as būrys, Trečiasis sektorius; nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. – 2-as būrys, Trečiasis sektorius; nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. spalio 27 d. – 9-as būrys, Pirmasis sektorius); nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. – 3-as būrys, Trečiasis sektorius; nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. – 5 būrys, Trečiasis sektorius; nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. – 4-as būrys, Trečiasis sektorius; nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. – 9-as būrys, Pirmasis sektorius; nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. – 5-as būrys, Pirmasis sektorius; nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. – 8-as būrys, Pirmasis sektorius; nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. – 1-as būrys, Pirmasis sektorius; nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. birželio 22 d. – 10-as būrys, Pirmasis sektorius; nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 3-as būrys, Pirmasis sektorius. Kadangi pareiškėjas skunde nurodo, jog netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas 2-ame, 3-iame ir 4-ame būriuose, todėl šioje byloje pareiškėjo skundžiami laikotarpiai yra nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d., kai pareiškėjas bausmę atliko Trečiojo sektoriaus 2-ame būryje, nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., kai bausmę atliko Trečiojo sektoriaus 3-ame būryje, nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. Trečiojo sektoriaus 4-ame būryje, ir nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., kai bausmę atliko Pirmojo sektoriaus 3-ame būryje (toliau – ir ginčo laikotarpiai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiais dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, nesant tarp atskirų dušo vietų įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, naudojantis dušo patalpomis jam nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovės atstovas patvirtino, kad pataisos įstaigos Pirmajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų yra įrengtos matomumą ribojančios pertvaros ir nuteistiesiems maudymosi metu buvo užtikrintas privatumas. Pripažino, kad Trečiajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtos, jos įrengtos tik 2022 metų spalio mėnesį visų būrių dušo patalpose, taip siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, nors teisės aktai ir nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie dušo patalpų įrengimą, todėl jais remiasi.
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tiek Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Pirmojo sektoriaus 3-ame būryje, pagal atsakovo pateiktus duomenis dušo patalpose, esant įrengtoms matomumą ribojančios pertvaros tarp atskirų maudymosi vietų, laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę atlikus Trečiojo sektoriaus 2-ame būryje, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. bausmę atlikus Trečiojo sektoriaus 3-ame būryje ir laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Trečiojo sektoriaus 4-ame būryje, atsakovei pripažinus, kad dušo patalpose matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos tik nuo 2022 metų spalio mėnesio, darytina išvada, kad pareiškėjo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos Trečiojo sektoriaus 2-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose, pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tai yra faktiškai yra pripažįstama, jog naudojantis dušu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad 2021 m. vasario 26 d. – 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. spalio 27 d. – 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. lapkričio 26 d. – 2022 m. balandžio 25 d. laikotarpiais, pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.
Įvertinus tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. duše praustis du kartus per savaitę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, 17.5 punktas), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiais (2021 m. vasario 26 d. – 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. spalio 27 d. – 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. lapkričio 26 d. – 2022 m. balandžio 25 d.) turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 94 kartų, todėl, teismo vertinimu apie 94 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad bausmės atlikimo metu prie dušo patalpų nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, dušo patalpose nebuvo įrenti sanitariniai mazgai bei tai, kad dušo patalpose nebuvo įrengta ventiliacija.
Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos), nei Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų), sanitarinių mazgų duše įrengimo. Atsakovės atstovo pateikta informacija patvirtina, kad Trečiojo sektoriaus dušinėse vietos persirengti yra numatytos tose pačiose dušinėse, kuriose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti, o Pirmojo sektoriaus dušinėse buvo atskirai įrengta persirengimo patalpa; taip pat patvirtina, kad Pirmojo sektoriaus dušinėje buvo įrengti du sanitariniai mazgai, o Trečiojo sektoriaus 2-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose nuteistieji gali naudotis gyvenamosiose patalpose įrengtais sanitariniais mazgais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl persirengimo kambario, sanitarinio mazgo nebuvimo dušo patalpose yra abstraktaus pobūdžio, todėl jo argumentai dėl persirengimo kambario, sanitarinio mazgo nebuvimo dušo patalpose, atmetami kaip nepagrįsti. Neteisėti atsakovės atstovo veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Vertinant pareiškėjo argumentus, neva dušo patalpose nebuvo ventiliacijos, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Pagal nurodytą taisyklę, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas nepakanka, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus teiginius dėl neįrengtos ventiliacijos dušo patalpose.
Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai nurodžius, kad dušų patalpose nėra ventiliacijos, o atsakovės atstovui patvirtinus, kad pataisos įstaigoje dušo patalpose įrengtos mechaninės (rekuperacinės) vėdinimo sistemos, Pirmojo sektoriaus dušo patalpas galint vėdinti ir per langus (b. l. 17, 27), teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto nagrinėjamoje skundo dalyje.
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN-AK) pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad apie 94 paras buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasinę kančią, fizinius nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra. Atsakovės atstovo pateiktoje 2023 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. RV-22-2187 (b. l. 24) nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu nesikreipė.
Nustačius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, ar kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200,00 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-514-502/2021), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.