Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. K. ir J. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus statinius dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nustatyti, kad atsakovui J. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus statinius (jų dalis): 24/100 pastato - Gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – Garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 pastato -Šiltnamio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), dydis yra 2150 Eur;

8. Leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 52/100 pastato - Gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 pastato – Šiltnamio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius B. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti juos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1 P-130-( 1.17E.) nurodytiems tikslams – Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti;

9. Nustatyti, kad B. K. įpėdiniui atsakovui R. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 52/100 pastato - Gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 pastato – Šiltnamio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1270 Eur.

10. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkinti ieškovės reikalavimai dėl visų statinių registravimo valstybės vardu, byloje toliau nagrinėti reikalavimai nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą, dydį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio ir ribų

11. Ginčo dėl atlyginimo už paimamą turtą tarp ieškovės ir atsakovo R. K. nekilo, atsiliepimu jis sutiko, su ieškovės prašomu nustatyti atlyginimo už paimtą turtą dydžiu – 1270,00 Eur, todėl toks reikalavimas tenkintinas pilnai.

12. Ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovo J. G. dėl paimto garažo vertės, kurio vertę ieškovė nurodo 1670,00 Eur, atsakovas prašo priteisti pagal eksperto išvadą ir nurodytą jo vertę 6580,00 Eur (teismo ekspertizės atlikimo dienai). Dėl kitų paimtų statinių nustatytinos vertės – 480,00 Eur ginčo tarp ieškovės bei atsakovo J. G. nekilo, todėl kitų statinių vertė nustatytina 480,00 Eur .

Ginčas nagrinėtinas dėl paimto garažo iš atsakovo J. G., vertės nustatymo.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina.

14. Ieškovė byloje pateikė ginčo nekilnojamojo turto vertinimo Turto vertės nustatymo pažymą 19/244 NT, kurioje nurodyta, kad pastato-garažo rinkos vertė turto vertinimo dieną, t.y. 2019 m. vasario 28 d. yra 1670,00 Eur. Turto vertinimas paruoštas užsakovui – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad lyginamasis metodas netaikytas, nes rinkoje pagalbinio ūkio pastatai parduodami kartu su gyvenamosios paskirties pastatais. Pajamų metodas netaikytas, nes panašaus turto nuomos sandorių per 36 mėn. laikotarpį nebuvo, todėl nėra su kuo palyginti. Nustačius, kad vertinto turto rinkos vertė negali būti nustatyta lyginamuoju arba pajamų metodu, rinkos vertės nustatymui taikytas išlaidų (kaštų) metodas, kuris taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai kitais minėtais metodais turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.

16. Kilus ginčui, teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto – ginčo garažo vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. G., dirbančiam UAB „Verslo klasė NT“, A. Juozapavičiaus pr. 112, Kaune. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: kokia pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo sprendimo paimti jį visuomenės poreikiams dieną – 2020 m. balandžio 29 d.? Kokia pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo dieną? Metodą kuriuo bus vertinamas turtas teismas nenurodė.

17. Atlikus teismo paskirtą ekspertizę, 2021 m. balandžio 13 d. byloje pateiktas Rinkos vertės nustatymo aktas Nr. 21-04-EXP-04. Akte į pateiktus klausimus atsakyta: pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sprendimo paimti jį visuomenės poreikiams dieną – 2020 m. balandžio 29 d. buvo 5430,00 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų); pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo dieną – 2021 m. balandžio 04 d. buvo 6580,00 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt eurų).

18. Ekspertizės akte detaliai apibūdinti vertinimo būdai ir nurodyta, kad nustatant turto vertę konkrečiu vertinimo tikslu, šiame ekspertiniame tyrime naudotas lyginamasis metodas. Naudojant rinkos pirkimo duomenis nustatyta vertinamo turto rinkos vertė. Metodas pasirinktas, nes laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuojami analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, yra žinomos šių sandorių kainos, nefiksuojama sandorių kainų reikšmingų svyravimų, taip pat yra informacijos apie analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pasiūlos kainas laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje. Šie argumentai suteikė galimybę pasirinkti lyginamąjį metodą vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Akte nurodyta, kad esant ribotam nuomos sandorių skaičiui, labai didelei nuomos rinkos duomenų sklaidai ir klaidoms/neatitikimams, užfiksuotiems Valstybės įmonės Registrų centras duomenyse, pajamų metodu (kai kapitalizavimo norma nustatoma pardavimų palyginimo būdu) nustatyta vertinamo turto vertė nebūtų pakankamai tiksli dėl galimų metinių nuomos pajamų, numatomų išlaidų, susijusių su turto naudojimu, prognozavimo ir kapitalizavimo normos skaičiavimų galimų netikslumų, todėl pajamų metodas, kai rinkos vertės skaičiavimai atliekami kapitalizavimo skaičiavimo būdu, o kapitalizavimo norma nustatyta pardavimų palyginimo būdu nepasirenkama dėl patikimų rinkos duomenų trūkumo apie analogiško ar panašaus į vertinamąjį nekilnojamojo turto nuomos sandorius. Išlaidų (kaštų) metodas atliekant ekspertizę netaikomas, nes konkrečiu atveju, jeigu turto vertė būtų nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ji negalėtų būti traktuojama turto rinkos verte, nes vertės skaičiavimai išlaidų (kaštų) metodu grindžiami nekilnojamojo turto sukūrimo sąnaudų nustatymu, o ne laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotais analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais. Šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai laisvoje rinkoje parduodamų nekilnojamojo turto objektų vertei, kai lyginamuoju ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Vertinamam Turtui negalioja Turto ir verslo vertinimo metodikos (Žin., 2012, Nr. 50-2502) išlyga (specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertė), dėl kurios atkuriamąją vertę būtų galima laikyti rinkos verte. Susisteminus ir apdorojus rinkos duomenis paskaičiuota rinkos vertė, kuri aktuali užsakovui vertinimo atveju, naudojant lyginamąjį metodą.

19. Taigi ekspertas išsamiai ir pagrįstai argumentavo, kodėl vertės nustatymui taikė tik vieną ir būtent lyginamąjį metodą, teismas neturi pagrindo nesutikti su jo nurodytais argumentais.

20. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

21. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (5 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (6 straipsnio 1 dalis). Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (6 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šių metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (55 punktas). Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė.

23. Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama paimamo garažo vertė – tai ieškovės užsakymu atliktos turto vertės nustatymo pažyma, bei teismo paskirta atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis).

24. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

25. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu kurį parengė LR Teismo ekspertas V. G., kadangi dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų objektų lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Ekspertizės akte nurodyti argumentai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, tiek dėl taikyto metodo, kadangi tai yra pagrįstai ir argumentuotai nurodyta ekspertizės akte. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

26. Kadangi šalys nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti eksperto išvadų pagrįstumu (CPK 187 straipsnis), faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, nėra paneigti, nėra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, todėl teismas priimdamas sprendimą dėl garažo vertės nustatymo, vadovaujasi ekspertizės duomenimis bei išvadomis.

27. Kaip minėta, ginčas papildomai kilo dėl turto vertės nustatymo datos, t.y. kuri turto vertė turi būti nustatyta teismo – ar ta, kuri nurodyta ekspertizės atlikimo dieną 2021 m. balandžio 04 d. buvo 6580,00 Eur ar ta, kuri turi nustatyta sprendimo paimti jį visuomenės poreikiams dieną - 2020 m. balandžio 29 d. buvo 5430,00 Eur.

28. Teismas sprendžia, kad teismų praktikoje yra pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai suformuota pozicija, kad nustatant turto vertę reikia atsižvelgti į kainų pokyčius, kurie atsirado iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, bei nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Taigi teismas išnagrinėjęs šią bylą ir visapusiškai ištyręs įrodymus, atsižvelgdamas į tokiose bylose suformuotą teismų praktiką sprendžia, kad ginčo garažo kaina nustatytina sprendimo paimti jį visuomenės poreikiams dieną – 2020 m. balandžio 29 d. buvo 5430,00 Eur n(CPK 177, 178 straipsniai.

29. Esant aukščiau surinktiems įrodymams bei išsakytiems argumentams nustatytina, kad atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ir leistą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esantį statinį pastatą-Garažą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 5430,00 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat yra pareikštas ir atsakovo J. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra panašios. Nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizei, vertinimui patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus turi būti vertinamas atsakovo elgesys, t. y. ar atsakovas turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis.

31. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovo J. G., iš kurio yra paimamas turtas, elgesį, nustatyta, kad jis pagrįstai nesutiko su ieškovės siūloma pinigų suma (dėl ko ginčas persikėlė į teismą), nes nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą nustatyti didesnę paimamo garažo vertę. Teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo už paimamą iš jo pastatą, nustatymo klausimu. Spręsti, kad dėl nuo atsakovo valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo, nes šiuo atveju atsakovas turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą.

32. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūloma suma, dėl ko ginčas persikėlė į teismą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

33. Atsakovas nurodo, bei pateikė įrodymus, jog jis turėjo tokias išlaidas: 300,00 Eur turto vertinimo ataskaitos išlaidų, 120,00 Eur nekilnojamojo turto vertinimo paslaugos išlaidų už UAB „Vertinimo ekspertai“ suteiktas paslaugas ir 1094,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos pilnai, jas atsakovas turėjo atsikirsdamas į ieškinį, naudodamasis advokato pagalba. Byloje paskirtos teismo ekspertizės išlaidos sudaro 900,00 Eur (2021-04-12 sąskaita faktūra, 1 klausimas 450 Eur, 2 klausimai 900,00 Eur). Šios išlaidos apmokėtos iš 2021 m. vasario 7 d. mokėjimo dokumentu Nr. 9 į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo J. G. įmokėto 1 000,00 Eur sumos avanso. Teismas sprendžia, kad iš šių (ekspertizės) išlaidų atsakovui iš ieškovės priteistina pusė, t.y. 450,00 Eur, kadangi atsakovo reikalavimas tenkintas iš dalies – paimamo turto vertė nustatyta turto paėmimo dienai, nors ieškovas prašė ją nustatyti ekspertizės atlikimo dienai). Tokia išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo darytina, kadangi papildomą klausimą – turto vertės nustatymą ekspertizės atlikimo dienai inicijavo atsakovas, kai tuo tarpu ieškovės atstovė nurodė, kad toks klausimas nereikalingas (CPK 93 straipsnis).

34. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos iš dalies, kadangi reikalavimas tenkintas dėl kainos nustatymo statinio paėmimo dienai, o ne ekspertizės atlikimo dienai, kaip prašė atsakovas, todėl iš ieškovės atsakovui J. G. priteistina (300 Eur+120 Eur+450 Eur+1094 Eur), iš viso 1964,00 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

35. Atsakovui J. G. grąžintina 100,00 Eur avanso likutis, sumokėtas 2021 m. vasario 7 d. mokėjimo dokumentu Nr. 9 į teismo depozitinę sąskaitą šioje civilinėje byloje.

36. Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų ir leistų įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytų valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančių statinių (jų dalių): 24/100 pastato - Gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 pastato – Šiltnamio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 480 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt Eur).

Nustatyti, kad atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ir leistą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esantį statinį pastatą-Garažą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 5430,00 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų).

Priteisti atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 1964,00 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur avanso likutį, sumokėtą 2021 m. vasario 7 d. mokėjimo dokumentu Nr. 9 į teismo depozitinę sąskaitą šioje civilinėje byloje.

Nustatyti, kad B. K. įpėdiniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus ir leistus įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-130-(1.17E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Žemaičių plentui su aikštele ir paminklu Kauno mieste statyti, naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 52/100 pastato-Gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 pastato – Šiltnamio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1270,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.