- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- eI2-4050-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02109-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Regitra
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ neturtinės žalos atlyginimą 15 000 Eur, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale laikė vairavimo teorijos egzaminą, siekdama įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, ir padarė penkias klaidas, manė, kad teorijos egzaminą išlaikė. Tačiau po egzamino egzaminatorius nurodė, jog ji neišlaikė egzamino dėl įtarimo nusirašinėjus. Pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. pateikė VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui prašymą, prašydama paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jos egzaminas įvertintas neigiamai ir prašė pateikti sprendimą, kuriame 2019 m. balandžio 30 d. laikytas teorijos egzaminas įvertintas neigiamai. Valstybės įmonė „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (1.19)-24-24/2469 „Dėl teorijos egzamino“ informavo pareiškėją, kad jos laikytas vairavimo teorijos egzaminas įvertintas neigiamai, dėl to, kad egzaminuotojui kilo įtarimas, jog ji teorijos egzamino metu naudojausi draudžiamomis informacijos priėmimo-perdavimo priemonėmis, egzaminuotojui paprašius parodyti, ar šiomis priemonėmis aš nesinaudojo, pareiškėja neva atsisakė tai padaryti. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistu 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3607-442/2020, buvo nuspręsta pareiškėjos L. B. skundą tenkinti visiškai: panaikinti atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-24/2469 „ Dėl teorijos egzamino“, priteisti pareiškėjai L. B. iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
VĮ Regitra Panevėžio filialui priėmus neteisėtą sprendimą, pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Dėl neteisėtų VĮ „Regitra“ veiksmų pareiškėja negalėjo laisvai įgyvendinti teisės laikyti praktinį vairavimo egzaminą ir tapti vairuotoja daugiau nei metus. Laikas ir kiekvieni metai pareiškėjai yra labai brangūs ir svarbūs, nes pareiškėja yra 64 metų amžiaus. Pareiškėja teigia, kad valstybinės institucijos pareigūnų buvo nepagrįstai apšmeižta ir pažeminta, t. y. nepagristai apkaltinta nusirašinėjimu, egzaminuotojo nurodymų, kurie iš tikrųjų net nebuvo duoti, nevykdymu, jai nepagrįstai nebuvo iš karto suteikta informacija, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu jai buvo įskaitytas neigiamas egzamino vertinimas. Dėl daugiau kaip metus trukusio teisminio ginčo nagrinėjimo pareiškėjai sutriko miegas, ji jaučia nuolatinę įtampą, pasireiškė depresija.
Žemesnės instancijos teismas
Neteisėti institucijos veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu. Pats egzamino laikymo procesas neatitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir VĮ ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-180 patvirtintos Teorijos egzamino vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) reikalavimų, t. y. buvo pažeistas Aprašo 16 punktas ir Instrukcijos 4 punktas, nes vairavimo teorijos egzamino laikymo metu darytas tik vaizdo įrašas, o garso įrašas nedarytas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ir įvertinti pareiškėjos, ir egzaminuotojo pokalbio, vykusio pasibaigus egzaminui, turinio. Taip pat buvo pažeistas Instrukcijos 10 punktas, nes egzaminuotojas ir atėjęs kitas darbuotojas bei atėjusi moteris, remiantis vaizdo įrašu, tarpusavyje kalbėjosi, o remiantis Instrukcijos 10 punktu, egzaminuotojo pokalbiai su egzaminuojamaisiais ir kitais asmenimis yra neleistini. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyviu, vienareikšmišku ir pakankamu įrodymu, kad pareiškėja egzamino metu pažeidė Instrukcijos 5.3 punktą, t. y. egzamino metu ir (ar) po jo egzaminu klasėje naudojosi draudžiama įranga. Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra pagristas objektyviais ir vienareikšmiškais įrodymais, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d., laikydama vairavimo teorijos egzaminą, naudojosi draudžiama įranga.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad patyrė didelius nepatogumus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyrusi, jei institucija nebūtų atlikusi teismo sprendimu nustatytų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad civilinė atsakomybė galima tik esant visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytų sąlygų visumą: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (CK 6.271 straipsnis).
Pažymi, kad teismų procesiniuose dokumentuose buvo nustatyta tik vien civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Pareiga įrodyti, kad būtent dėl šių veiksmų pareiškėjai kilo jos nurodo dydžio neturtinė žala tenka pareiškėjai.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-642-596/2020 nėra konstatuota, kad pareiškėja nesinaudojo draudžiamomis techninėmis priemonėmis. Taip pat minėtu sprendimu buvo panaikintas skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. egzamino rezultatas paliktas galioti, bet ne pats egzamino rezultatas. Taigi, panaikinus Sprendimą, tačiau teismui neperdavus atsakovui pareiškėjos prašymo išnagrinėti iš naujo, pareiškėjos padėtis išliko tokia pati, teorijos egzamino rezultatas iš neigiamo nepasikeitė į teigiamą.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, nurodydama patirtos 15 000 Eur neturtinės žalos dydį, jo
nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis,
o dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėja nepagrindė ir neindividualizavo dėl
minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nėra duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo
būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjos fizinei sveikatai ar būtų sutrikdyta jos psichologinė
būsena, dėl ko būtų prireikę specialistų pagalbos. Atsakovas mano, jog, jeigu pareiškėja ir patyrė
neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai įvertinus visas ginčo aplinkybes bei įrodymus, nėra
pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o teismo konstatavimas atsakovo
veiksmų neteisėtumą, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti,
atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. 13.40.05 val. pateikė VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui prašymą laikyti teorijos egzaminą, kuriame prašė leisti laikyti B kategorijos teorijos egzaminą 14.00 val. Prašyme VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojas A. Š. pasirašytinai įrašė, kad ,,Rezultatas pakeistas į ,,Neišlaikyta“.
VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2019 m. balandžio 30 d. pažymoje apie teorijos egzaminą Nr. 5343271 nurodyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą, taip pat Filialo darbuotojas įrašė įrašą, kad ,,Egzamino metu kilo pagrįsta abejonė dėl neleistinos filmavimo ir nuotoliniu būdu ryšio duomenų perdavimo įrangos naudojimo. Patikrinti ar neturi šios įrangos nesutiko“.
Pareiškėja pateikė 2019 m. gegužės 8 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašė nurodyti, kurio Aprašo punkto pagrindu jos laikytas egzaminas įvertintas neigiamai, taip pat atsiųsti sprendimą, kuriame jos laikytas egzaminas vertintas neigiamai.
VĮ ,,Regitra“, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2019 m. birželio 4 d. sprendime „Dėl teorijos egzamino“ Nr. (1.19)-24-24/2469 konstatavo, kad laikyto vairavimo teorijos egzamino rezultatas yra teisėtas, todėl paliktinas galioti (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-642-596/2020 pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Sprendimą, priteisė pareiškėjai L. B. iš atsakovės valstybės įmonės ,,Regitra“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. birželio 3 d. ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3607-442/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu.
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Teismas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu laiko nuo 2019 m. balandžio 30 d. (kai pareiškėja VĮ „Regitros“ filiale Panevėžyje laikė vairavimo teorijos egzaminą) iki 2020 m. birželio 16 d. (pareiškėjos kreipimosi į teismą su skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, diena).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo skunde nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitros“ Panevėžio filialui netinkamai organizuojant egzaminą (pažeisti Aprašo 16 punktas, Instrukcijos 4 ir 10 punktai), be įrodymų konstatuojant, kad pareiškėja naudojo egzamino metu draudžiamą įrangą (pažeistas VAĮ 3 ir 8 straipsnis) ir dėl to neteisėtai priimant 2019 m. birželio 4 d. sprendimą „Dėl teorijos egzamino“ Nr. (1.19)-24-24/2469, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu panaikino. Tai yra konstatuota galutine ir neskundžiama 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3607-442/2020. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi neteisėti VĮ „Regitros“ veiksmai yra konstatuoti: 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitros“ Panevėžio filialas netinkamai organizavo egzaminą (pažeisti Aprašo 16 punktas, Instrukcijos 4 ir 10 punktai), be įrodymų konstatavo, kad pareiškėja naudojo egzamino metu draudžiamą įrangą (pažeistas VAĮ 3 ir 8 straipsnis) ir dėl to neteisėtai priėmė 2019 m. birželio 4 d. sprendimą „Dėl teorijos egzamino“ Nr. (1.19)-24-24/2469.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, jog ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitokių įrodymų nepridėjo. Pareiškėja skunde nurodė, kad jautėsi apšmeižta ir pažeminta, patyrė stresą, nusivylė valstybės institucijomis, pareiškėjai sutriko miegas, ji jaučia nuolatinę įtampą, pasireiškė depresija.
Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala gali būti įrodinėjama pareiškėjos paaiškinimais, nes tokį įrodymą tinkamu pripažįsta teismų praktika, jeigu byloje yra kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie patirtą žalą (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009). Nagrinėjamoje byloje yra kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie patirtą žalą: pareiškėja dėl savo teisių gynimo kreipėsi į VĮ „Regitra“ 2019 m. gegužės 8 d. su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, vėliau į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą 2019 m. balandžio 30 d., patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: kreipėsi į VĮ „Regitrą“ su raštais ir skundais. Tai rodo klausimo svarbą jai, jos sugaištą laiką, pastangas, domėjimąsi, suinteresuotumą, aktyvias pastangas ir dėl to patirtus išgyvenimus ir bandymą teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą. Šios teismo nustatytos aplinkybės yra netiesioginiai pareiškėjos patirtų pergyvenimų (patirto streso, konfliktinės situacijos, jautimosi pažeminta) įrodymas.
Teismas daro išvadą, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos egzistuoja: dėl neteisėto VĮ „Regitra“ elgesio 2019 m. balandžio 30 d. organizuojant egzaminą ir 2019 birželio 4 d. priimant sprendimą „Dėl teorijos egzamino“ Nr. (1.19)-24-24/2469 pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, jautėsi pažeminta.
Teismas atmeta VĮ „Regitra“ argumentus, kad nepanaikintas neigiamas egzamino įvertinimas, nes remiasi įsiteisėjusiais 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2020 m. birželio 3 d. LVAT nutartimi.
Teismas pabrėžia, kad į bylą nėra pateikta įrodymų dėl žalos pareiškėjos sveikatai, bendravimo galimybėms, socialiniam elgesiui ar kt., išskyrus pareiškėjos paaiškinimus. Taip pat teismas pabrėžia, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja siekė įgyti vairavimo teises, tęsė savo pradėtą procedūrą po 2020 m. birželio 3 d. LVAT nutarties, kuria galutinai buvo konstatuoti VĮ „Regitra“ neteisėti veiksmai.
Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
LVAT praktika nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2390-662/2020 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-3634-968/2019; Nr. A-1369-629/2019; Nr. A-394-552/2018; A-4275-822/2019; 3491-502/2018 ir kt.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto, kad VĮ „ Regitra“ darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Aprašą, Instrukciją ir VAĮ, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis Nr. A-444-619/2008). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos neturtinę žalą įrodo tik jos paaiškinimai. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjos teisė 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitros“ Panevėžio filiale laikyti vairavimo teorijos egzaminą pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti motyvuotą ir pagrįstą atsakymą iš VĮ “Regitra” buvo pažeistos. Likusi pareiškėjos skundo dalis (reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais) atmetama.
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas netenkintinas, nes proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo, nepagrindė jų būtinumo.
Nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostata, konstatuotina, kad pagal naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas prašymai dėl išlaidų atlyginimo paduodami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjos teisė 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitros“ Panevėžio filiale laikyti vairavimo teorijos egzaminą pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti motyvuotą ir pagrįstą atsakymą iš Valstybės įmonės „Regitra“ buvo pažeistos.
Pareiškėjos L. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos L. B. reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.