Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-312-606/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
AN2-312-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00447-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
"Kaipėdos keleivinis transportas"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-312-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00447-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį, 449 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinta galutine 900 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. kovo 20 d. 16.14 val., (duomenys neskelbtini), taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriui, turinčiam teisę tikrinti keleivinį kelių transportą ir taksi, pastebėjus stovintį lengvąjį taksi automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – automobilis ant stogo turėjo geltonos spalvos taksi atpažinimo plafoną, priėjus prie vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti Informatikos ir ryšių departamento išduotą pažymą dėl teistumo / neteistumo, Respublikinio priklausomybės centro išduotą medicininę pažymą, vairuotojas tai daryti atsisakė jau pakartotinai. Vairuotojo paprašius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, vairuotojas taip pat atsisakė jį pateikti, nepateikė ir vairuotojo pažymėjimo, ir tokiais veiksmais pažeidė Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1., 35.13., 35.14. papunkčių reikalavimus, pakartotinai nevykdė ir teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų bei reikalavimų. 2020 m. lapkričio 25 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo paslaugas už atlygį lengvuoju taksi automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G..

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, priteisti iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ visas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai aiškino teisės normų reikalavimus, ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Iš nutarimo matyti, kad ginčo dalyku yra klausimas, ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai turi teisę tikrinti vairuotojo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, asmens duomenis, t. y. Informatikos ir ryšių departamento išduotą pažymą dėl teistumo / neteistumo, Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą medicininę pažymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nutarime daroma išvada, kad kontrolieriai tokią teisę turi, nes tai numato visa eilė teisės aktų.

2.2. Nurodoma, kad Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyta, kokius dokumentus turi teisę tikrinti savivaldybės kontrolės pareigūnai (turi teisę savo ir gretimų rajonų savivaldybės teritorijose tikrinti lengvuosius automobilius – taksi ir keleivines transporto priemones, dirbančias vietinio susisiekimo maršrutuose, bei šių priemonių ekipažo, keleivių ir bagažo vežimo dokumentus), ir nenumatyta tikrinti asmens duomenų. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierius nėra pareigūnas, kuriam gali būti atskleisti duomenys apie asmens sveikatą, teistumą. Tai ypatingi asmens duomenys ir jų aukštą apsaugos lygį užtikrina asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Pagal šį teisės aktą, asmens duomenys gali būti renkami aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o specialių kategorijų duomenis tvarkyti draudžiama, išskyrus, nurodytus atvejus: gavus subjekto sutikimą, siekiant apsaugoti gyvybinius interesus, viešąjį interesą ir t. t. Bet kuriuo atveju nacionalinėje teisėje turi būti aiškiai nustatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendro draudimo tvarkyti tokių specialių kategorijų asmens duomenis. Asmens duomenys apie sveikatą, teistumą gali būti tvarkomi tik prižiūrint valdžios institucijai ir vadovaujantis teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra viešasis juridinis asmuo, jo tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, dėl to, paminėti veiksmai nėra proporcingi tikslui, kurio turi siekti ši viešoji įstaiga. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo teisminių funkcijų, todėl šios įstaigos kontrolierius, reikalaudamas pateikti anksčiau nurodytus dokumentus, viršijo savo įgaliojimus. Be to, tiek pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, tiek ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kontrolierius nėra valstybės tarnautojas, ir jis neturi atitinkamo pažymėjimo, suteikiančio jam išskirtines teises.

2.3. Pažymima, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi (renkami) tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/14/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Priešingu atveju, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Reglamento 5 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Reglamento ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas). Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas numato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Konkretus duomenų valdytojas gali vadovautis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu tuo atveju, kai konkretus teisės aktas (kuriame nustatyta asmens duomenų tvarkymo prievolė) jam yra taikytinas. Taigi, jei duomenų valdytojui galiojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti (patikrinti) asmens duomenis, ši prievolė privalo būti vykdoma ją įtvirtinančio teisės akto nurodyta apimtimi. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ 35.13. papunktyje nustatyta, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), o Taisyklių – 35.14. papunktyje – Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą medicininę pažymą. Apeliantas nurodo, kad šių asmens duomenų rinkimas yra laikytinas žmogaus teisių ribojimu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra galimas tik įstatymu. Taisyklės neturi įstatymo galios, tačiau iš Taisyklių 5 punkto matyti, kad jos įgyvendina kelis įstatymus, tarp jų – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, jo 82 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); 3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis“. Taigi, jei duomenų valdytojui (patikrinimą atliekančiam subjektui) galiojantys įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti (patikrinti) asmens duomenis, susijusius su jo teistumu (neteistumu) arba sveikata, ši prievolė privalo būti vykdoma tik ją įtvirtinančio teisės akto nurodyta apimtimi.

2.4. Apeliantas nurodo, kad teismas šiuos jo argumentus atmetė ir nutarime nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 (pakeistu 2020 m. balandžio 29 d.) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių priežiūrų, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose. Apelianto tvirtinimu, sprendimas dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą, neturi nieko bendro su nagrinėjamu ginčo klausimu, o reikalavimas pateikti asmens duomenis – nėra transporto priemonių kontrolės funkcija. Be to, pažymi, kad gaudamas leidimą vykdyti taksi pervežimo paslaugas, jis užpildė atitinkamos formos pranešimą apie keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdymą ir jį pateikė Lietuvos transporto saugos administracijai. Šiame pranešime buvo nurodyti ir jo asmeniniai duomenys, kurie aptariami ir šiame skunde. Todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visada turi galimybę patikrinti nurodytų duomenų tikrumą ir nesudaryti nereikalingų situacijų.

2.5. Apeliantas nurodo, kad nutarime pažymėta ir tai, kad jis pažeidė Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1., 35.13., 35.14. papunkčių reikalavimus ir dėl to padarė administracinius nusižengimus. Šias taisykles 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3-3 patvirtino susisiekimo ministras. Bendrąja prasme, įsakymas yra individualus teisės aktas, jį priima teisėkūros proceso subjektas norminių teisės aktų pagrindu pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją. Norminis teisės aktas – tai oficialus kompetentingos institucijos priimamas teisinis dokumentas, juo gali būti tik įstatymas. Nurodytos taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Kelių transporto kodekso 181 straipsnio 1 dalimi, joje yra tik bendra nuoroda, kad vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrų atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymų sutarties duomenis ir kitus Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymų ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti.

2.6. Be to, apeliantas teigia, kad asmens tapatybės dokumentas, kurio jis nepateikė, buvo pareikalautas tam, kad kontrolierius galėtų surašyti patikrinimo aktą, dėl kurio tarp jų ir kilo esminis ginčas. Pagal galiojančias teisės normas tokiu dokumentu yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė. Taksi taisyklių 35.1. papunkčio nurodoma ne apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet apie tai, kad vairuotojas veiklos vykdymo metu, privalo turėti ir reikalaujant pateikti vairuotojo pažymėjimą. Bendrasis asmens duomenų apsaugos Reglamentas 2016/679 numato, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo atveju nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Teismas šią jo teisę nepagrįstai ignoravo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą laikinai einantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas A. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. neginčija to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, patikrinimo metu nevykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierių reikalavimo pateikti prašomus dokumentus – Informatikos ir ryšių departamento išduotą pažymą dėl teistumo / neteistumo ir Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą medicininę pažymą, o vėliau – ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą patikrinimo aktui surašyti. Tokius savo veiksmus apeliantas teisina tuo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai neturi teisės reikalauti pateikti dokumentų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Be to, pažymi, kad gaudamas leidimą vykdyti taksi pervežimo paslaugas, jis užpildė atitinkamos formos pranešimą apie keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdymą ir jį pateikė Lietuvos transporto saugos administracijai, todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visada turi galimybę patikrinti nurodytų duomenų tikrumą.

7. ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 82 straipsnio pažeidimus, išskyrus šiame straipsnyje numatytuosius. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus ir juose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, visų pirma į reguliavimą, įvirtintą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3-80.

8. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti: vairuotojo pažymėjimą (35.1. papunktis); Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo) (35.13 papunktis), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą (35.14 papunktis).

9. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120, pakeistu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-92, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti ir atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai turi teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo.

10. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai turi teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) tikrinti vairuotojo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, asmens duomenis ir veiklos vykdymui aktualius (teisės aktais nustatytus kaip privalomus turėti) dokumentus, todėl V. G., 2021 m. kovo 20 d., teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu taksi paslaugas, patikrinimo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams privalėjo pateikti jų prašomus dokumentus, tačiau to nepadarė, ir tokiais savo veiksmais (neveikimu), t. y. atsisakydamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams pateikti vairuotojo pažymėjimą, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą, V. G. neabejotinai pažeidė Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1., 35.13., 35.14. papunkčių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 449 straipsnio 6 dalyje, bei, nevykdydamas įstatymu įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų – nepateikdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kliudė atlikti jiems pavestas pareigas ir padarė, administracinį nusižengimą, numatytą 505 straipsnio 2 dalyje. Abu administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-180-651/2021 (šioje byloje buvo nubaustas tas pats asmuo, t. y. V. G. už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, numatytus ANK 449 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 2 dalyje, jų neskundė); Nr. AN2-248-360/2020, AN2-230-557/2021 ir kt.).

11. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, apelianto skundo argumentai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai, reikalaudami pateikti ypatingus asmens duomenis, elgiasi neteisėtai, nes turi galimybę patikrinti nurodytų duomenų tikrumą, kadangi gaudamas leidimą vykdyti taksi pervežimo paslaugas jis užpildė atitinkamos formos pranešimą apie keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdymą ir pateikė jį Lietuvos transporto saugos administracijai, yra visiškai nepagrįsti. Kartu apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad asmens duomenys gali būti renkami aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o specialių kategorijų duomenis tvarkyti draudžiama, išskyrus, nurodytus atvejus: gavus subjekto sutikimą, siekiant apsaugoti gyvybinius interesus, viešąjį interesą ir t. t. Šiuo atveju dėl šio apeliacinio skundo argumento apygardos teismas pažymi, kad asmuo, vykdydamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, privalo gauti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą būtent dėl viešojo intereso gynimo, t. y. tam, kad būtų nustatyta, jog vairuotojas atitinka jam keliamus reikalavimus tiesiogiai dirbant su keleiviais, ir šio viešojo intereso užtikrinimui, duomenų kontrolę ir pavesta vykdyti būtent VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams, o vairuotojo asmens tapatybę kontrolierius gali nustatyti tik pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes akivaizdu, kad kontrolierius kiekvieno vairuotojo pažinti negali ir nepažįsta. Ir dar kartą pažymėtina, kad asmuo, vykdydamas aptartą veiklą, privalo turėti su savimi ir pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams kaip asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bent vairuotojo pažymėjimą, kaip numatyta Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1. papunktyje, kartu 35.13., 35.14. papunkčiuose aiškiai reglamentuota, kad vairuotojas privalo su savimi turėti bei kontrolieriui pateikti ir minėtas pažymas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. G. nepateikė nei minėtų pažymų, nei asmens dokumento, tam, kad būtų galima nustatyti kaip taksi vairuotojo asmens tapatybę, o šiuo atveju surašyti ir patikrinimo aktą, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams jis nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kartu ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1 punkte numatyto pateikti dokumento – vairuotojo pažymėjimo, kurį privalėjo turėti su savimi ir pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-557/2021 teisingai pažymėta, kad V. G., prieš užsiimdamas taksi paslaugų teikimo veikla ir teikdamas dokumentus atitinkamos veiklos licencijai gauti, neabejotinai buvo susipažinęs su tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, žinojo ir suprato, kokių teisės aktų reikalavimų jam bus privalu laikytis užsiimant atitinkama veikla, ir pats savanoriškai pasirinko tokį veiklos būdą – vertimąsi taksi paslaugų teikimu, žinodamas ir suprasdamas, kad užsiimant atitinkama veikla, jis turės laikytis atitinkamų teisės aktuose numatytų apribojimų ir patirti tam tikrus nepatogumus, kaip šiuo atveju, vykdydamas veiklą, privalės turėti su savimi daug reikalingų dokumentų ir kontrolieriams pareikalavus pateikti juos patikrinimui, o už tokių reikalavimų nevykdymą numatyta atsakomybė. Nagrinėjamu atveju tiek iš bylos duomenų, tiek ir iš apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad V. G. sąmoningai nevykdė ir nepakluso kontrolierių nurodymams – nepateikė prašomų pateikti dokumentų, pažeisdamas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.1., 35.13., 35.14. papunkčių reikalavimus, kliudė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams atlikti jiems pavestas funkcijas, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 449 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

12. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

13. Pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau nagrinėjamu atveju V. G. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, priešingai, konstatuota, kad jis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį pagrįstai ir teisėtai, todėl V. G. priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

V. G. prašymo priteisti iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė