Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. S., T. J., Z. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Z. S. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinės mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti. Iš pareiškėjo paaiškinimų procesiniame dokumente – pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 1957-11-02 sudarė santuoką su J. S.. Santuokoje gimė trys vaikai: J. S., T. S. (Jaranceva) ir Z. S.. Santuokoje 1995 m. sutuoktiniai įsigijo butą adresu S. D. ir S. G. g. 5D-12, Vilniuje, kuris buvo registruotas pareiškėjo vardu, nors pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. ir 3 d. šis butas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas tik vieno iš jų vardu. 2009-11-15 mirė pareiškėjo žmona J. S., testamento nepaliko ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą priėmė vienu iš įstatymo leidėjo numatytu palikimo priėmimo būdu – pradėjęs valdyti palikimą, rūpintis juo kaip savu turtu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.). Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjas buvo mirusiosios sutuoktinis. Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o jų nesant paveldi visą palikimą. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad pirmos eilės įpėdiniai – mirusiosios vaikai, palikimo nepriėmė. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjas Z. S. nurodo, kad siekia paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą – butą S. D. ir S. G. g. 5D-12 Vilniuje (b.l.13). Teismas pagal AB SEB banko sąskaitų išrašą laikotarpiu nuo 2011-12-23 (b.l.20) nustatė, kad pareiškėjas palikimą priėmė, nes moka už butą mokesčius. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas priėmė palikimą, butą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu, moka mokesčius.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5. 13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui Z. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.13 str., 5.66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m. lapkričio 15 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą jį pergyvenęs sutuoktinis Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.