- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- e2-666-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04527-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- K. I.
- Atsakovas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- G. I., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui V. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. I.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-58707), prašydama:1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. CMS dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims esamas pavardes : ieškovei – „I.“, o atsakovui „I.“; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 2.1) butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis (viso 14,29 kv. m ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2.2) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – 197/860 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 31/100 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/6 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 31/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3.1) automobilį Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 3.2) automobilį VF Golf, v/n (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) nustatyti, kad atsakovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriams 4.1) ADB Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. balandžio 6d. įsakymą civilinėje byloje Nr. e2-14990-631/2020; 4.2) G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2447-984/2022; 4.3) Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2023-08-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-131104 vykdomojoje byloje Nr. 0013/23/01523; 4.4) valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2019-09-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1460-1011/2019 vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01832. Ieškovė nurodo, kad jau keleri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, šeimos atkurti nepageidauja. Jos teigimu, sutuoktiniai abu nedėjo pakankamai pastangų, siekti būti lojaliais vienas kitam, išsaugoti šeimą, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo iš vienas kito nereikalauja.
2. Ieškiniu nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įgytas už ieškovės asmenines lėšas, be to, yra nelikvidus, nes po dviejų varžytinių jį atsisakė priimti nuosavybės teise atsakovo kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kompensacija atsakovui nėra mokėtina. Sklypo bei statinių dalis, esančių (duomenys neskelbtini) ieškovės įsigyta už asmenines lėšas, pardavus paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, teigia, jog šalys jau nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio. Automobilius atsakovas įsigijo už savo pinigus, todėl juos prašo priteisti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad šeima kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau apie 2015 metus atsakovas išėjo gyventi ar pas draugę, ar pas motiną, ir nuo to laiko kartu kaip šeima nebegyvena. Pripažino, kad šis butas buvo padalintas nustatant skolininko dalį turte, todėl savo reikalavimą dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe, paliko spręsti teismo nuožiūra. Tvirtino, kad jokių skolų neturi. Kitus reikalavimus palaikė pilnai ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti.
4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį iš esmės palaikė, išskyrus reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Buvo atsižvelgta į tai, kad šis nekilnojamasis turtas buvo padalintas 2021-06-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nustatant skolininko dalį bendrame turte. Nurodė, kad skolos kreditoriams yra pripažintinos atsakovo asmeninėmis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Patvirtino, kad keli metai, kaip negyvena su ieškove, neveda bendro ūkio, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat atsakovas tvirtino, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo už savo lėšas, šio turto pirkime jis nedalyvavo, prie jo įsigijimo neprisidėjo, šiuo turtu nesinaudojo ir jo neišlaikė, todėl paliko ieškovės reikalavimą priteisti jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, kompensacijos jam nepriteisti. Ieškinį prašo tenkinti pilnai.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepimą palaikė, prašė santuoką nutraukti kuo greičiau. Paaiškino, jog nuo 2015 metų su ieškove kartu nebegyvena, išsikėlė gyventi pas motiną, bute (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, automobiliai nėra išregistruoti bet jų nebėra. Dirbo šaltkalviu, šiuo metu turi invalidumą, darbo nebeteko, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Paaiškino, kad būdamas išgėręs padarė autoįvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Ieškinyje nurodytus skolinius įsipareigojimus laiko savo asmeniniais.
7. Tretysis asmuo Compensa Vienna Insurance Group su ieškovės reikalavimu pripažinti nekilnojamąjį turtą asmenine nuosavybe nesutinka., kitus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį į tai, kad klausimas dėl ieškovei ir atsakovui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2S-1670-656/2021. Ši nutartis turi res judicata galią. Pažymi, kad ginčo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodinėti, kad turtas buvo įgytas už asmenines lėšas ir kad buvo išreikšta valia už asmenines lėšas įsigyjamą turtą įsigyti savo asmeninės nuosavybėn. Teigia, jog tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, todėl mano, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nebuvo paneigta. Be to, tretysis asmuo nesutinka, kad butas yra nelikvidus, nes nebuvo parduotas iš varžytynių. Pažymi, jog buvo pardavinėjama tik atsakovui priklausanti buto dalis, todėl toks pardavimas yra apsunkintas. Duomenų, kad turtas yra prastos būklės ar nelikvidus byloje nepateikta. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
8. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis ieškovės K. I. atžvilgiu VMI naudai nėra vykdoma vykdomųjų bylų, o atsakovo V. I. atžvilgiu išieškotojo VMI naudai yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0013/23/01523 ir 0018/19/01832 dėl atitinkamai 30 Eur ir 2500 Eur išieškojimo. Teigia, jog atsakovo įsipareigojimai pagal išieškojimą dėl paskirtos kriminalinės baudos administracinės baudos valstybei, kurią atstovauja VMI prie FM, yra asmeninio pobūdžio, todėl laikytini asmeninėmis prievolėmis, už kurias atsakovas atsako asmeniškai. Prieštaravimų dėl ieškinio neteikia, prašo spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į V. I. turimus įsipareigojimus valstybei. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
9. Tretysis asmuo G. I. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo priteistas jos naudai išlaikymas, bet šiuo metu yra atsisakiusi kreditorinių reikalavimų tėvo (atsakovo) atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. I. ir atsakovas V. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 651. Nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Šalys, kaip sutuoktiniai, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Pažymėjo, kad beveik 10 metų nebeveda bendro ūkio, nuo 2015 m. gyvena atskirai, nebendrauja. Prašo, kad santuoka būtų nutraukta neišskiriant nei vienos iš šalių kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
12. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
13. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
14. Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai santuokinę pavardę „I.“, atsakovui palikti prigimtinę pavardę „I.“. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės ieškovei - „I.“, o atsakovui - „I.“. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
15. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, duomenų, kad toks būtų reikalingas, byloje nenustatyta, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų
16. Bylos duomenimis šalys sprendimo priėmimo metu nepilnamečių vaikų neturi, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.
18. Remiantis viešųjų registrų duomenimis santuokos metu pagal 2003-10-01 Pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniai įgijo butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 35,64 kv. m bendras plotas (e. bylos l.3). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatant skolininko dalį bendrame turte minėtas butas buvo padalintas po ½ dalį abiems sutuoktiniams (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1670-656/2021). Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo skolų išieškojimas buvo nukreiptas į jam priklausančią turto dalį (e. bylos l. 30-33). Iš to seka, kad šio nekilnojamojo turto, pripažinto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti minėtą turtą ieškovės asmenine nuosavybe, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
19. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CK 3.89 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
20. Bylos duomenimis patvirtinta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) : 197/860 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7009 Eur; 31/100 pastato dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 16616 Eur vertės, 3/6 pastato dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 372 Eur (e. bylos l. 5-10). Šis turtas registruotas ieškovės K. I. vardu ir buvo įgytas 2018-07-02 Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-18-42-8704. Ieškovės teigimu nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus jos paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Nemenčinėje, be to, įgytas tuo metu, kai šalys kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Ieškovės teiginius patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas bei 2018 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė paveldėtą turtą pardavė už 33 000 Eur (e. bylos l. 100-116). Pažymėtina, kad ieškovė paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas, buvusias palikėjos banko sąskaitose. Tuo remiantis galima pagrįstai manyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą turtą. Įvertinus tai, kad sutuoktiniai 2018 metais nebegyveno kartu, o atsakovas patvirtino, kad niekada nesinaudojo tuo turtu, jo neišlaikė, konstatuotina, kad buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn.
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
22. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad turtas – 197/860 dalis žemės sklypo, 31/100 dalys pastato bei kitų statinių, 3/6 dalys pastato, esančių (duomenys neskelbtini) – buvo įgytas asmeninėmis ieškovės piniginėmis lėšomis ir kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia, turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš to seka, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, leistinais įrodymais buvo nuginčyta, todėl šis ieškinio reikalavimas laikytinas įrodytu bei tenkintinas.
23. VĮ Regitra duomenimis atsakovo V. I. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf , v/n (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad jos iki šiol nėra išregistruotos, nors ir nebedalyvauja viešajame eisme, priteistinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
24. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kt. prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kreditorių neturi. Iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, jog atsakovo atžvilgiu yra vykdomos vykdomoji byla Nr. 0174/20/01289 pagal 2020 m. balandžio 6d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL-14990-631/2020, kuriuo iš atsakovo ADB Compensa Vienna Insurance Group, į. k. (duomenys neskelbtini) naudai yra priteistas 12248,88 Eur dydžio žalos atlyginimas, 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos; vykdomoji byla Nr. 0113/23/01523 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2023-08-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-131104 dėl 30 Eur skolos; vykdomoji byla Nr. 0018/19/01832 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1460-1011/2019 dėl 2500,00 Eur išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomoji byla Nr. 0032/22/00957dėl išlaikymo išieškojimo G. I. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2447-984/2022 yra užbaigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas sprendžia, kad pagal prievolių pobūdį po santuokos nutraukimo nurodytos prievolės pripažintinos atsakovo V. I. asmeninėmis prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
27. Byloje pateiktas 2024 m. sausio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. TPS- 2024-00010 (8.1-50), pagal kurį ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pateikdama ieškinį ieškovė patyrė 464 Eur išlaidų, o valstybės išlaidas pagal 2024 m. rugsėjo 18 d. patikslintą pažymą Nr. ATP-C-2024-37040 sudarė 525 Eur (e. bylos l. 20, 91-96). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant bylos nutraukimo pagrindą, galima teigti, jog ieškovės reikalavimas šioje dalyje buvo nepagrįstas, nes nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė prašė priteisti jos naudai, jau buvo teismo padalintas. Iš to seka, jog ieškinys patenkintas iš dalies.
28. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl santuokos nutraukimo be kaltės nekilo ir vieno ieškovės reikalavimo atžvilgiu byla buvo nutraukta, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 55 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir dalis, t. y. 262 Eur valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, viso 317 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė, t. y. 232 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudaro 60,69 Eur. Atsižvelgiant procesinę bylos baigtį, šios išlaidos šalims paskirstomos civilinio proceso tvarka, nustatant, kad ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis yra 15,17 Eur, o atsakovui -30,34 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 651) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. I. palikti santuokinę pavardę „I.“, V. I. – jo prigimtinę pavardę „I.“.
Pripažinti nekilnojamąjį turtą 197/860 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 31/100 dalis pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/6 dalis pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 31/100 dalis kitų statinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn transporto priemones Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe, nutraukti.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškomi vykdomosiose bylose Nr. 0013/23/01523, Nr. 0018/19/01832 bei įsipareigojimai ADB Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, išieškomi vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/20045, po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais V. I. įsipareigojimais kreditoriams.
Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo V. I., a. k., (duomenys neskelbtini) 232 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30,34 Eur (trisdešimt eurų ir 71 ct) pašto išlaidų, o iš ieškovės K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,17 Eur (penkiolika eurų 17 ct) pašto išlaidų. Priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitrų centras“, AB „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.