Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo

V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla, mechanikas, teistas 2017-08-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas BK 281 str. 7 d. (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31) numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2019-03-30 13.58 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,59 promilių etilo alkoholio).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. I. paaiškino, jog 2019-03-30 dienos metu, netoli darbo vietos, Nemenčinėje išgėrė šiek tiek alaus. Vėliau apie 13 val. nusprendė važiuoti į namus. Kadangi atvažiavo į darbą su nuosavu automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė girtas jį parvairuoti į namus. Atsisėdo už automobilio vairo ir važiavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kažkokį automobilį. Netrukus atvažiavo policininkai ir buvo sulaikytas. Pripažįsta inkriminuojamą veiką, labai gailisi. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo. Turi nuolatinių pajamų ir galės apmokėti paskirtą baudą (b. l. 33).

Be kaltinamojo V. I. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2019-04-03 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. K. parodymai, kad 2019-03-30 iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje rado susidūrusius automobilius Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį. Nuo V. I. sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. V. I. paaiškino, kad ryte vartojo alkoholinius gėrimus ir šiuo metu yra apsvaigęs. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas įvykio vietoje, V. I. buvo sulaikytas (b. l. 8).

BIRT ataskaitų žiūryklės ROIK 0119000153841 duomenys, iš kurių matyti, kad 2019-03-30 13.58 val. užregistruotas pranešėjo skambutis, jog ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) susidūrė 2 automobiliai: Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

2019-03-30 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 6).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 patikros kvitas, patvirtinantis, kad 2019-03-30 15.17 val. V. I. nustatytas 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 22).

2019-04-01 valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2932/2019(01), kurioje fiksuota, kad V. I. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilių etilo alkoholio (b. l. 24).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso V. I. (b. l. 21).

VšĮ EMPREKIS duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini) 1996 m. laidos, kaina 2019 m. balandžio mėn. su PVM yra 490 Eur (b. l. 20).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., visiškai įrodyta.

BK 281 str. 7 d. (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31) numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo bei liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, specialisto išvada Nr. T-A 2932/2019(01) – visiškai patvirtino V. I. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, kad jis 2019-03-30 13.58 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,59 promilių etilo alkoholio.

Tokia V. I. veika kvalifikuotina kaip BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas.

Pažymėtina, kad nuo 2019-04-01 įsigaliojo nauja BK 281 str. redakcija, o taip pat BK papildytas nauju 281¹ str., kurio 1 d. numatyta nusikalstama veika – vairavimas motorinės transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – pagal savo požymius, taip pat sankcijoje numatytas skirtinas bausmes bei jų dydžius sutampa su iki 2019-03-31 BK 281 str. 7 d. numatytu nusikaltimu.

Taigi, BK 281 str. 7 d. (redakcijos, galiojusios iki 2019-03-31) numatyto nusikaltimo sudėtis išdėstyta kitame baudžiamojo įstatymo straipsnyje, kuris atsakomybės nepašalino ar kaltinamojo asmens teisinės padėties nepalengvino. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 1 d., V. I. veika kvalifikuotina pagal jos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Kaltinamasis V. I. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 43–45).

Dėl V. I. skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam V. I. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

V. I. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas teistas ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Sprendžiant V. I. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių, taip pat kitokius pažeidimus (b. l. 36–37), dirbantis.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšminga aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. I. BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą minimaliam, t. y. 75 MGL dydžio baudą.

Baudžiamoji byla užbaigiama teismo baudžiamuoju, todėl vadovaujantis BK 64¹ str. V. I. skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) baudos. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 50 Eur.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė kaltinamajam paskirti 60 MGL baudą ir vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinti jos dydį trečdaliu iki 40 MGL. Pasiūlyta bausmė yra ne tik mažesnė už BK 281 str. 7 d. (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31) įtvirtinto nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį, bet ir minimalų jo dydį. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad bausmę sumažinus vadovaujantis BK 64¹ str., ji negali būti mažesnės nei įstatyme nustatyta minimali; švelnesnė bausmė, negu sankcijoje minimali, gali būti skiriama tik taikant BK nuostatas, reglamentuojančias švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo ypatumus (2017-12-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-696-1020/2017). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurioms esant gali būti taikomos baudžiamojo įstatymo normos, reglamentuojančios švelnesnės bausmės nei įstatymo nustatyta mažiausia, nenustatyta.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

V. I. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,59 prom.), taigi padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek trumpesnį negu numatytas vidutinis, t. y. 1 metų 9 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo V. I. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019-03-30 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

VĮ „Regitra“ duomenimis V. I. veikos padarymo metu vairuotas automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 21).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju V. I. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ar yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. I. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,59 prom.), taigi padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2 d. nuostatos ir iš V. I. konfiskuotinas automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin (duomenys neskelbtini).

V. I. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimas (b. l. 39) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

2019-04-03 prokurorės nutarimu automobiliui Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–19), taikytas laikinais nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31), ir paskirti jam už tai 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. I. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) baudos.

Paskirti V. I. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 1 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-03-30;

2) konfiskuoti jo automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini).

V. I. paskirtą kardomąją priemonę vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

V. I. priklausančio automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti kaltinamajam V. I., kad jam paskirta 50 MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur) bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą jis turi pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas, o nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.