- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3351-344/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01012-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edita Gailienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Č. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos F. Č. mirties (duomenys neskelbtini) jis, V. Č., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad mama F. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ji buvo sudariusi santuoką su pareiškėjo tėvu S. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje tėvai susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo V. Č. ir V. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini) neturėdamas jokių įpėdinių. Kitos santuokos F. Č. iki savo mirties sudariusi nebuvo. Pareiškėjo teigimu, jis yra vienintelis įstatyminis F. Č. turto įpėdinis. Mirusios pareiškėjo mamos palikimą sudaro įvairūs kilnojamieji daiktai, namų apyvokos reikmenys ir apstatymo daiktai. Pagal (duomenys neskelbtini) 1998-2002 metų namų ūkinėje knygoje esančius įrašus, F. Č. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau viešajame registre daiktinė teisė į šį turtą nebuvo įregistruota. Nepaisant to, minėtais statiniais pareiškėjo mama su tėvu naudojosi, maždaug 1967 m. su šeima apsigyveno gyvenamajam name, kur gyveno iki pat mirties, rūpinosi gyvenamuoju būstu ir pagalbiniais pastatais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Pareiškėjas V. Č. savo nuolatinę gyvenamąją vietą minėtu adresu yra deklaravęs nuo 1993 m. gruodžio 16 d. Ten liko gyventi ir po mamos mirties, prižiūri minėtą būstą, prireikus, organizuoja ir atlieka remontą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo perėjimo veiksmų į F. Č. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą minėtos palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes, pareiškimą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. yra (duomenys neskelbtini) mirusios F. Č. sūnus. F. Č. buvo sudariusi santuoką su S. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kitos santuokos F. Č. nebuvo sudariusi. Gyvenant santuokoje gimė du vaikai: pareiškėjas V. Č. ir V. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir po savo mirties nepaliko jokių įpėdinių. Pareiškėjas V. Č. yra vienintelis įpėdinis. Mirusios pareiškėjo mamos palikimą sudaro įvairūs kilnojamieji ir namų apyvokos daiktai. Iš (duomenys neskelbtini) 1998-2002 metų namų ūkinėje knygoje darytų įrašų matyti, jog F. Č. vardu buvo užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. gruodžio 16 d., ten gyvena iki šiol. Nei pareiškėjas, nei joks kitas įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl mirusiai F. Č. priklausiusio turto paveldėjimo nesikreipė, testamentas sudarytas nebuvo. Siekdamas ir toliau rūpintis po mamos F. Č. mirties likusiu turtu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusios mamos turto, priklausiusio jai mirties dieną, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodinėdamas, kad jis po mamos mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Po mamos mirties jis liko gyventi minėtame gyvenamajame name, jį prižiūri, rūpinasi juo, moka komunalinius mokesčius, prireikus organizuoja ir atlieką remontus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui patenkinus pareiškimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjas neturi ir negali gauti kitu būdu dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po mamos F. Č. mirties pareiškėjas V. Č., faktiškai pradėdamas valdyti likusį mirusios mamos turtą, priėmė jos palikimą, naudodamasis jo mamai priklausiančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, juos prižiūrėdamas, organizuodamas ir atlikdamas remontus, pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos, gimimo, mirties liudijimai, Telšių r. 2-ojo notarų biuro liudijimas, (duomenys neskelbtini) pažyma apie pastatų priklausomybę, VĮ Registrų centro pažyma, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, apmokėtos sąskaitos ir mokėjimo kvitai.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas V. Č. po mamos F. Č. mirties liko toliau gyventi jos vardu registruotame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu visą jos paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise palikėjos F. Č. turtą. Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teismui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė mirusios mamos F. Č. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos F. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.